Logika pagal S. Skvernelį, arba kaip krislas virsta rąstu

Generalinės miškų urėdijos (GMU) Mobilioji miško kontrolės grupė, suformuota 2015 m. pradžioje, pernai atliko 30 planinių ir neplaninių patikrinimų 23 miškų urėdijose. Už rastus pažeidimus GMU  skyrė tris drausmines nuobaudas miškų urėdams bei 21 urėdijų pareigūnui. Valstybinė miškų tarnyba pernai už pažeidimus valstybiniuose miškuose skyrė 24 nuobaudas. Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis įvairiais žiniasklaidos kanalais transliuoja apie baisiausią netvarką – urėdijų neprofesionalumą, aplaidumą, kontrolės stoką ir nusišalinimą nuo sprendimų. Esą jose nustatyta daugiau nei 1300 pažeidimų, kurie rodo, kad  šios smulkios valstybės įmonės veikia neefektyviai, neskaidriai ir pažeisdamos įstatymus.

Nors  po tokių pareiškimų premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas vėliau patikslino, kad Vyriausybės vadovas gavo netikslią informaciją apie terminus, per kuriuos nustatyti pažeidimai, esą jis kalba ne tik apie 2016 metus, bet ir apie 2015, 2016 bei 2017 metų dalį. Deja, tokia korekcija premjero logikos ir retorikos, kad iš esmės visi urėdai vagys, o daugybė specialistų neskaidrūs, korumpuoti ir nenorintys reformų, nekeičia.  Be to, tai rodo, kad premjero patarėjai, švelniai tariant, braidžioja po pievas, nes miškuose greičiausiai tik grybavo.

Norėtųsi, kad tokie komentatoriai daugiau išmanytų apie miškų sistemos struktūrą, veiklos reglamentavimą, kas už ką atsakingas ir pan., bei lengva ranka nesumuotų pateiktų pažymų, beje, ne slaptų, o viešai skelbiamų, skaičių. Aišku, per  kelis mėnesius visko neišmoksi, tad derėtų, prieš darant viešas išvadas, bent  pasikonsultuoti su miškininkystės specialistais.

Menama ir tikra statistika  

GMU teigimu, iš pernai nustatytų reikšmingų ar mažareikšmių pažeidimų galima paminėti  apie 40 variantų, o skaičiuojant pagal miškų urėdijas – apie 120 atvejų, kurie kartojosi. Jie nustatyti tikrinant medienos ruošą, apvaliosios medienos apskaitos ir jos gabenimo dokumentų išrašymą, miško atkūrimo, apsaugos bei tvarkymo darbus, biržių atrėžimą, nenukirsto valstybinio miško pardavimą ir pan. Dažniausi pažeidimai: dėl medienos gabenimo važtaraščių  pildymo (Alytaus, Kupiškio, Dubravos, Šalčininkų, Šilutės,  Tytuvėnų, Nemenčinės, Jonavos, Kaišiadorių miškų urėdijose), dėl neteisingai nustatytų medienos tūrių grupiniu matavimo metodu, medienos tūrių miško sandėliuose neatitikimo pagal nurodytus apskaitose (Rietavo, Kretingos miškų urėdijose), dėl neteisingai nustatomo kirstinų medžių tūrio ir padaringumo parduodant nenukirstą valstybinį mišką ne aukciono būdu (Biržų, Jonavos, Ignalinos, Radviliškio, Tytuvėnų miškų urėdijose).
Trakų, Rokiškio, Anykščių, Šakių, Kazlų Rūdos, Ukmergės miškų urėdijose pažeidimų per patikrinimus nenustatyta.
Kartu su Valstybine miškų tarnyba, Valstybine kelių transporto inspekcija, Muitinės departamentu, Valstybine mokesčių inspekcija ir kitomis institucijomis GMU Mobilioji miško kontrolės grupė dalyvavo akcijose „Mediena 2016“, „Miškas 2016“ bei vykdė prevencinę priemonę „Miškovežis“. Per jas patikrinta 120 transporto priemonių,  nustatyta 21 medienos gabenimo tvarkos pažeidimas, išaiškinti 3 savavališki privačių miškų kirtimo bei 2 miško šiukšlinimo atvejai ir kt.

Generalinio miškų urėdo Rimanto Prūsaičio nuomone, dėl pažeidimų masto premjerą kažkas suklaidino, galbūt tokiais melagingais skaičiais ir metodais kažkas nori juodinti visą sistemą.

„Pažeidimų, kaip ir kitur, pasitaiko, tačiau dauguma jų smulkūs, nepiktybiniai, o už rimtesnius skirtos griežtos nuobaudos. Dėl tokių pastaruoju metu atleisti jau trys urėdai. Reikšmingesni pažeidimai sudaro tik 5–10 proc. visų nustatytų “,– teigė GMU vadovas. Kad jie nesikartotų,  imamasi prevencinių priemonių: sustiprintas medienos ruošos, jos apskaitos bei gabenimo tvarkos reikalavimų laikymasis, sugriežtintas nenukirsto valstybinio miško ne aukciono būdu pardavimas, pagerinta biržių atrėžimo kokybė ir pan.

Kaip krislai virsta rąstais

Valstybinė miškų tarnyba 2016 m. patikrino 12 urėdijų – Alytaus, Šakių, Šalčininkų, Dubravos, Ignalinos, Tauragės, Kaišiadorių, Ukmergės, Kupiškio, Pakruojo, Zarasų ir Jonavos. Pavyzdžiui,  ugdomųjų miško kirtimų dokumentiniai patikrinimai atlikti 14167 ha plote, miške patikrinta 1425,8 ha (15 proc.) kirtimų. Nustatytas 291 neatitikimas miškų naudojimo teisės aktų reikalavimams (36 proc. patikrinto ploto). Zarasų urėdijoje neatitikimai nustatyti 76 proc., Ukmergės – 64 proc., Alytuje – 38,2 proc. miške patikrinto ploto.

Iš pirmo žvilgsnio, be to, ne miškininkui, tokia skaičių kalba lyg ir nekaltai sufleruoja – žiūrėkit, tikrai valstybės, t. y. visų mūsų miškuose, šeimininkauja nesąžiningi žmonės, regionuose įsitvirtinę kaip visagaliai klanai. Tačiau antra sakinio dalis, deja,  jau ne taip įkrenta į atmintį – absoliuti dauguma patikrinimų metu nustatytų pažeidimų neužtraukia administracinės atsakomybės, arba ji  negali būti pradėta dėl senaties.

Panagrinėkime konkretų ugdomųjų kirtimų pažeidimo atvejį, pavyzdžiui, Ukmergės miškų urėdijoje, už kurį jai skirta piniginė bauda.

„Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai skyrė baudą Giedraičių girininkijos girininkui. Tai iš esmės biurokratiniai procedūriniai dalykai – girininkas tame pačiame medyne, kuriame buvo atlikti ugdomieji kirtimai, nedidelio sklypo neįtraukė į leidimą. Jame dar nebuvo gautas leidimas kirsti,  o darbai atlikti. Žiūrint formaliai, pažeidimas ir žala miškui buvo padaryti – įstatymai yra tokie,  nepaisant, kad tas medynas po ugdomųjų kirtimų tapo geresnis. Urėdija sumokėjo daugiau kaip 2 tūkst. eurų baudą, nors mediena niekur nedingo, buvo apskaityta ir parduota“, – aiškino Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis. Asmeniškai jam dėl šio atvejo GMU neskyrė jokios nuobaudos, o nurodė, kad tai smulkus trūkumas.

Ar tikrai urėdijose tiek daug pažeidimų, kaip teigia premjeras ir rodo tikrinimų suvestinės?  Anot Ukmergės miškų urėdo, reikia atsižvelgti, kaip tą pažeidimą traktuoti. Pavyzdžiui, jeigu užvažiuoji su automobilio ratu ant miško paklotės, galima traktuoti kaip pažeidimą, arba nubrozdintą medį, blogai vežtas šakas, paliktą didesnį jų kiekį taip pat galima vadinti pažeidimu.

Vigantas Kraujalis

„ Mano galva, smulkmeniškų, menkaverčių pažeidimų miško gamyboje bus visą laiką. Galbūt tikslinga tokius atvejus pažymėti kaip trūkumus ar neatitikimus, o ne vadinti pažeidimais, kas skamba labai grėsmingai,“ – siūlo V. Kraujalis.

Dabar nuotaikos urėdijoje, jo teigimu, nekokios. Kaip urėdas jis asmeniškai jau nereaguoja – puola nepuola, jam esą svarbu, kad urėdija funkcionuotų. Žmonės iš jos jau išeina: atsisveikino  kompiuterininkas, kirtimo mašinos operatorius, sparnus kelia  ir kiti.

„Svarbiausia, kad nesubyrėtų kolektyvas dar iki realios pertvarkos. Bet iniciatyvos, ugnelės, meilės darbui kolektyve jau nėra, visi gyvena laukimo nuotaikomis, kas labai negerai“,– kalbėjo urėdas.

„Kad Ukmergės girininkijoje ugdomųjų kirtimų apimtys viršytos tėra mažytis epizodas. Ten, kur buvo vykdomi ugdomieji kirtimai, į gretimą sklypą nuklysta labai nedaug ir taip pat atlikti ugdomieji kirtimai. Jų ten reikėjo ir miškui nuo to tik geriau. Tai mažareikšmis pažeidimas, bet formaliai prasilenkiantis su nustatyta tvarka“, – tikino išvadą apie šį pažeidimo atvejį pateikęs  Miškų instituto direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Mikšys.

Urėdijai dėl to buvo apskaičiuota žala gamtai. Eksperto vertinimu, tokiais ugdomaisiais kirtimais padaryti žalą gamtai ir aplinkai neįmanoma, bet nuspręsta  kitaip, urėdija dėl to nesibylinėjo, nors jis agitavęs tai daryti.

Jis pridūrė, kad kai kuriais atvejais, kai vertinama ugdomųjų kirtimų kokybė, yra patekęs į situacijas, kai smulkmenos pernelyg sureikšminamos, pavyzdžiui, atradus kokį be reikalo nukirstą ar nenukirstą medį, daromos išvados apie visą sklypą ar biržę.

„Tvarka tikrai labai reglamentuota, bet turėtų vyrauti protingas požiūris atskiriant smulkmenas nuo esminių pažeidimų, pavyzdžiui, jei kažkur įkastas stulpelis realybėje nuo pažymėto popieriuose pasislinkęs per pora metrų, didžiuliame miške tai tėra smulkmena“, –  teigia V. Mikšys.

Angelė Adomaitienė