Man rūpi miškas

Man rūpi miškas

Nuliūdimas širdį spaudžia.

Lyg, kad replėmis ją gniaužo.

Girios tamsios, jūs galingos,

Kur išnykote, plačiausios?

(Maironis)

Man miškas labai svarbus. Lietuvoje niekada neturi išnykti girios. Sako, kad miškai yra žemės plaučiai. Jų tikslas sugerti anglies dvideginį ir išskirti deguonį. Be to, miškai atiduoda mums labai svarbią statybinę medžiagą – medieną, malkas. Girios teikė ir teikia net maistą: grybus, uogas, medžiotojai sumedžioja miškuose žvėrienos.

Aš žinau, kad pasaulio miškai dengia 31 proc. sausumos ploto, iš viso 40,3 mln. kvadratinių kilometrų. Miškų daugiausia yra Pietų Amerikoje, o mūsų Lietuvoje jų kur kas mažiau. Pagal 2017 m. duomenis, miškai dengia 33,5 proc. Lietuvos teritorijos, pusė jų yra valstybiniai. Daugiausia mūsų šalyje yra spygliuočių miškų: 34,6 proc.  visų plotų užima pušynai, 20,9 proc. eglynai. Iš lapuočių daugiausiai yra beržynų (22,2 proc.) ir juodalksnynų (7,6 proc.). Beveik trečdalis visų mūsų Lietuvos miškų plyti saugomose teritorijose.

Miškas – tai gyvas organizmas, kuriame vyksta įvairiausias gyvenimas. Jis man labai svarbus ir įdomus, todėl aš renkuosi miškininko profesiją. Miške gyvena įvairūs gyviai, auga įvairūs augalai. Norėčiau dar labiau su jais susipažinti. Čia tikrai daug nuveikčiau.

Vienas svarbiausių mano darbų – miško sodinimas. Daugiausia Lietuvoje pasodinama eglės ir pušies sodinukų. Dažniausiai sodinami 2-3 metų, 20-30 cm dydžio medeliai. Rūpinsiuos, kad būtų sodinama protingai ir teisingai.

Kitas labai svarbus darbas būtų – organizuoti biologinę miško apsaugą: remontuočiau ir kelčiau inkilus kartu su jaunaisiais miško bičiuliais ir kitais gamtą saugančiais žmonėmis, nes zylės, musinukės sulesa daug miško kenkėjų. Aptverčiau ir prižiūrėčiau skruzdėlynus, juk skruzdės karingai saugo miškus nuo kenkėjų.

Labai svarbu būtų ir priešgaisrinė apsauga. Baisu net įsivaizduoti, kaip pleškėjo didžiuliai Brazilijos Amazonės atogrąžų miškų plotai, Australijos ir Afrikos miškai. Mūsų miškus nuo ugnies turim saugoti patys. O miškininkai žino, kaip svarbu atnaujinti kvartalinių, mineralizuotų juostų tinklą, kad reikia ypač stebėti miškus per sausras.

Žmonėms reikia medienos, tik negali miško kirsti per daug ir neteisingai. Labai svarbu kryptingai ir tikslingai organizuoti miško kirtimo darbus. Viską planuočiau atsižvelgdamas į miško amžių, sanitarinę būklę. Jau žinau, kad yra įvairių kirtimų: plyni, ugdymo. Būdamas miškininku paneigčiau visuomenėje nusistovėjusią nuomonę, kad miškai kertami be gailesčio. Mano tėtė miškininkas ir žinau, kad taip nėra. Mišką galima palyginti su žmogaus daržu: daržovės subręsta, užauga ir jas reikia apdoroti, nes kitaip jos supus. Tas pats ir miške: medis užauga, subręsta ir jį reikia kirsti, nes jis nusilps, nusenusį puls kenkėjai, ligos ir galų gale jis nuvirs.

Miške yra ir dar daug kitų darbų, kuriuos būdamas miškininku tikrai padarysiu. Žmogui reikalingas miškas, miškui reikia rūpestingo ir atsakingo žmogaus. Tas žmogus – miškininkas.

Dominykas K., 11 metų

Bronislovo Ambrozo nuotrauka