Medelyno plėtrą riboja miesto ribos

Alytaus miškų urėdijos medelynas išskirtinis – jis yra pačiame Alytaus mieste ir dėl to turi pliusų bei minusų: niekada nejaučia darbo jėgos stygiaus, bet, deja, neturi galimybės plėstis. Kol kas jo nėra medelynų sąraše, kuriuos planuojama panaikinti, bet nepatenka ir į perspektyviųjų grupę, kurie tinkami modernizuoti.

„Šiuo metu dirbame, kaip dirbome, bet kartu gyvename ir laukimo nuotaikomis. Kol kas galime investuoti į gamybą, sodmenų kokybės gerinimą, bet ne į modernizavimą ir technologijų keitimą, nes mus labai riboja plotas“, – teigia Alytaus miškų urėdijos medelyno viršininkas Darius Truncė.

Anot jo, nepaisant būsimų reformų, darbas darbą veja įprastu ritmu – pagal nustatytą grafiką taip tikimasi veikti iki 2020-ųjų. Galbūt daugiau aiškumo atsiras 2019 metais, kuomet yra numatytas dar vienas medelynų vertinimas ir prie tų, kurie įvardyti perspektyviais, bus prijungti dar kokie du ar trys.

Urėdijos medelynas įkurtas dar prieškariu – 1927 m. Tuo metu medelyno plotas buvo tik 2,7 ha, o dabar siekia 23,05 ha, iš jo produkuojantis – apie 20 ha. Alytiškiai gali pasigirti jau derančiomis sėklinėmis plantacijomis: paprastosios eglės – 8,24 ir 1,67 ha, paprastosios pušies – 5,35 ha, maumedžio – 5,96 ha, mažalapės liepos – 1,55 ha. Užpernai ir pernai įveistos juodalksnio (2,55 ha) ir paprastojo ąžuolo (4,7 ha) sėklinės plantacijos dar nedera.

Visame medelyne veikia laistymo sistema, jis turi patogias administracines ir buitines, sodmenų rūšiavimo patalpas, šaldytuvą sodmenims laikyti, visus pagrindinius padargus ir techniką. Šiais metais medelynas ketina įsigyti pažangesnę sodmenų pikavimo mašiną.

Medelyne dirba 7 nuolatiniai darbininkai, o sezoniniams darbams sudaromos sutartys su dar 25–30 žmonių. Didžioji dalis pagalbininkų – iš Alytaus miesto, tačiau yra važinėjančių ir iš rajono.

Vidutiniškai kasmet Alytaus miškų urėdijos medelynas realizuoja apie 1,2–1,5 mln. sodmenų. Iš jų daugiausia paprastosios eglės – apie 600 tūkst. vnt. ir paprastosios pušies – apie 500 tūkst. vnt., taip pat karpotojo beržo (apie 150 tūkst.), juodalksnio (80 tūkst.), paprastojo ąžuolo (120 tūkst.vnt.). Kitų rūšių – paprastojo klevo, mažalapės liepos, plačiažvynio maumedžio, paprastojo buko – medelynas augina iki 10–20 tūkst. vnt. Be to, plantacijose yra vietos ir vietinių medžių bei krūmų sodmenų bioįvairovei – veši vienapiestės gudobelės, paprastojo šermukšnio, paprastojo putino, miškinės obels ir miškinės kriaušės sodinukai. Medelyne išauginti dekoratyviniai sodinukai yra prisitaikę augti mūsų klimatinėmis sąlygomis, todėl atsparesni ligoms ir šalčiui. Jie dauginami iš medelyne augančių motininių medžių įskiepių, gyvašakių ir sėklų.

Didelę dalį sodmenų iš alytiškių nuperka privačių miškų savininkai. Šiais metais sodmenų taip pat užsakė Druskininkų ir Marijampolės miškų urėdijos. Alytaus urėdijos miškams atkurti ir naujiems įveisti kasmet sunaudojama apie 600–700 tūkst. sodinukų.

„Pasikeitus reikalavimams Europos Sąjungos paramai gauti miško įveisimui, sumažėjo sodmenų poreikis, ypač lapuočiams – juodalksniui ir beržui. Šiuo metu parduoti dar turime nemažą kiekį paprastosios pušies ir karpotojo beržo. Jei ateityje tektų mažinti sėją ir palaipsniui užsidaryti, sodmenimis greičiausiai apsirūpintume iš arčiau esančių Dubdavos ir Trakų urėdijų medelynų, kuriuos planuojama palikti. Su jais galėtume sudaryti ilgalaikes 2–3 metų sutartis, manau, apsirūpinti sodinamąja medžiaga nebūtų didelių problemų. Aišku, turėti savos, kuria gali bet kada pasinaudoti, yra patogiau“, – kalba D. Truncė.

Alytaus urėdijos medelynas pavasario miškasodį pradėjo kovo viduryje. Tiesa, iškasti sodmenis galima tik lengvesnėje dirvoje, pvz., pušies, eglės, juodalksnio sėjinukus, o kurie auga sunkesnėje žemėje ir yra drėgmės perteklius, su technika dar neįmanoma įvažiuoti.

„Pušeles jau sodiname, praktiškai daugiau kaip pusę pušies sodmenų, kuriuos reikia pasodinti šiais metais, jau atidavėme girininkijoms. Paprastai sodinti mišką baigiame balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, bet galime sodinti ir ilgiau, nes turime šaldytuvą, kuriame galime patalpinti sodinukus trumpam saugojimui. Jei kur nors miškuose yra užmirkusių dirvų ir negalima įvažiuoti su technika, sodinimas užsitęsia net iki gegužės antros pusės. Šaldytuve daigus taip pat kurį laiką saugome ir klientams, jei jiems dėl sodinimo kyla kokių kliūčių. Paprastai mūsų šaldytuvas būna įjungtas iki gegužės 20 dienos“, – aiškina medelyno viršininkas.

Jis viliasi, kad šiemet staigaus atšilimo iki daugiau nei 15 laipsnių nebus, nes tuomet reikia verstis per galvą ir visus nerealizuotus sodmenis sukrauti į šaldytuvą. Tokių išbandymų būta ir jie sėkmingai įveikti, tačiau visuomet geriau sutilpti į grafikus, kai pavasaris skleidžiasi pamažu ir negaili saulės.

Angelė Adomaitienė, www.miskininkas.eu