Medžio kelias Viltė Lazauskaitė

Medžio kelias

Kiekvieno medžio gyvenimas prasideda nuo mažytės sėklos ir iš jos išdygusio sodinuko. Medžiai auga ir keičiasi visai kaip vaikai: iš pradžių jie būna maži, tada jie auga, kol tampa dideli, stiprūs ir subrendę. Užaugę ir subrendę medžiai tampa baldais, daiktais ar statybine medžiaga. Vieni medžiai būna nukertami, o kiti auga, kol sutręšta.

Nuo mažučio sodinuko, mažytės sėklytės ir prasideda medžio gyvenimas. Kai sėkla patenka į žemę, o žemėje yra vandens, sėkla gali augti. Labai lėtai sėkla pradeda augti. Iš pradžių iš sėklos išauga mažas daigelis, tada jis pralenda į paviršių. Bėga metai, medelis auga ir stiprėja. Kuomet medelis dar jaunas, jis nėra labai tvirtas, todėl jį nulaužti nėra sunku. Tačiau kai medelis užauga, jis tampa didelis ir stiprus. Vieni medžiai lieka augti gamtoje, o kiti būna nukertami.

Iš nukirstų medžių gaminami baldai, popierius, suvenyrai, kai kurie papuošalai ir įvairūs kiti daiktai. Iš nukirstos medienos gaminamos malkos, kuriomis kuriame krosnį. Iš medžių dar yra statomi namai ir kitokie pastatai. Kai kurie seni medžio dirbiniai yra restauruojami ir vėl atrodo kaip nauji.

O tie medžiai, kurie lieka augti, dažnai tampa mažųjų miško gyventojų namais: voverytės, paukšteliai, o kartais net ir kiaunės įsikuria medžių drevėse. Ten susilaukia jauniklių ir laimingai gyvena. Tačiau, kad ir kaip gaila, kartais medžiai, kuriuose gyvena miško žvėreliai, būna nukertami. Tokiu atveju medyje gyvenantys žvėreliai ar paukšteliai gali žūti. Jei pasiseka, jie spėja išsigelbėti ir susirasti naują vietą, kurioje galėtų toliau gyventi.

Na, o galiausiai medžiai miršta: vieni dėl savo amžiaus, o kiti dėl vabalų, graužiančių šaknis, žievę, arba tiesiog dėl įvairių ligų.

Medį galima lyginti su žmogumi. Medžiai taip pat auga, bręsta, keičiasi, sensta ir miršta, visai kaip ir žmonės.

Viltė Lazauskaitė

6a klasė, Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos skyrius Prano Dovydaičio progimnazija