Medžioklė: mažės popierizmo, plotus galės formuoti keli žemės savininkai

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika įregistravo Medžioklės įstatymo pataisas, kurioms po pateikimo jau pritarė parlamentas. Nauja įstatymo redakcija suteiks daugiau galimybių į medžioklės ūkį įsijungti privačių žemės ir miškų plotų savininkams, taip pat pasenusį popierizmą pakeisti modernesne informacine sistema bei dokumentais. Kokių naujienų jau po pusmečio gali sulaukti esami ir būsimi medžiotojai, K. Mažeika pakomentavo tinklalapiui www. miskininkas.eu.

Pasak Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, Medžioklės įstatymas iš esmės yra netaisytas nuo 2003 metų, tiesa, jame buvo padaryta keletas kosmetinių papildymų, tačiau liko sveikai logikai ir realybei prieštaraujančių nuostatų. Pagal dabartinį Medžioklės įstatymą medžioklės būrelio plotas turi būti ne mažesnis kaip 1000 ha, o savo medžioklės plotą gali sukurti vienas žemės savininkas, nors pagal kitus įstatymus privatus asmuo Lietuvoje gali turėti ne daugiau kaip 500 ha žemės.

„Tai daugiausia aistrų kelianti sąlyga, kad naują vientisą medžioklės ploto vienetą gali formuoti tik vienas privačios žemės ar miško savininkas. Bet vienas žmogus tegali turėti 500 ha ir kai kurie tiek turi, tačiau vientisumo prasme tokio ploto Lietuvoje nėra. Tai kuriozinis atvejis ir mes norime šią problemą ištaisyti, nes ji ūkininkams neteisinga ir socialiniu atžvilgiu. Lietuvoje yra daugiau nei 30 tokių vietų, kur savininkai reiškia iniciatyvą savo valdose užsiimti medžiokle. Dėl to pateikti siūlymai, kad medžioklės plotą gali formuoti ne vienas, o keli savininkai. Jiems nuosavybės teise turi priklausyti 70 proc. medžioklės ploto, kurio minimalus dydis išlieka tas pats – 1000 ha“, – aiškina valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas.

Medžioklės įstatymo pataisas Seime yra įregistravęs ir liberalas Eugenijus Gentvilas, kuris taip pat siūlo, kad savo žemes į medžioklės ploto vienetą galėtų sujungti keli kaimynai, o minimalus jo dydis būtų 700 ha. K. Mažeikos teigimu, esminių prieštaravimų dėl įstatymo pataisų nėra, joms pritaria ir dauguma medžiotojų, tad E. Gentvilas žada atsiimti savo variantą ir prisijungti prie Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko siūlymų.

Kiti įstatymo pakeitimai, anot K. Mažeikos, didesnių ginčų nekelia. „Naikiname nemažai popierizmo, pavyzdžiui, siūlome atsisakyti Medžiotojų sąvado, kuris šiandien jau neturi jokios praktinės reikšmės ir neįtakoja medžioklės tvarkos. Sąvadą dabar tvarko visuomeninės medžiotojų organizacijos ir naudoja nario mokesčiui surinkti, o vienos sistemos nėra. Vietoje to numatoma įsteigti medžiotojų informacinę sistemą ir prijungti prie policijos administruojamos ginklų informacinės sistemos. Joje iškart matysis, kur yra ginklai, kiek realiai yra medžiotojų bei kurie tinkamai susitvarkę dokumentus. Be to, nereikės popierinių dokumentų neštis į medžioklę – leidimo turėti ginklą, medžiotojo bilieto ir kitų. Policija ar aplinkos apsaugos pareigūnas pagal asmens kodą galės visa tai patikrinti “, – internetinės informacinės sistemos privalumus gyrė K. Mažeika.

Popierinį medžiotojo bilietą ketinama pakeisti plastikine kortele, kuri bus daug praktiškesnė ir funkcionalesnė, juolab kad dalies senų bilietų galiojimo terminas jau baigiasi.

Medžioklė kiek pabrangs, nes maždaug iki 4 kartų kils ir mokesčiai už medžioklės išteklius. „Į tai labai atsakingai žiūrime. Medžiotojai daugiau laiko ir lėšų turėtų skirti saugiai medžioklei – pratyboms šaudyklose, mokymams. Norime, kad iš dalies mokesčių regionuose atsirastų šiuolaikinės šaudyklos, kurias per keletą metų pastatytų, įrengtų ar modernizuotų medžiotojų organizacijos. Nauji įkainiai už sumedžiotus paukščius ir žvėris yra suderinti su mokslininkais, Aplinkos ministerijos specialistais ir medžiotojais, kad būtų reali suma, iš kurios galima kažką padaryti ir kad nebūtų ji labai skausminga patiems medžiotojams“, – tikina įstatymo pataisų autorius.

Anot jo, medžiotojai kartais skundžiasi, kad ir dabar suma už narystę pakankamai didelė. Vis dėlto reikia atskirti, kiek lėšų panaudojama infrastruktūrai ir kitoms vidinėms reikmėms, pavyzdžiui, pašarams ir kiek sumokama į valstybės biudžetą už išteklių naudojimą. Dabar aplinkos ministro įsakymu nustatyti įkainiai už medžioklės išteklius yra pernelyg maži – už kiekvieną sumedžiotą gyvūną vidutiniškai tėra 2,80 euro. Naujas įkainis priklausys ir nuo lauko vertės – žemės derlingumo, vandens telkinių bei kitų sąlygų faunai. Iš šių mokesčių taip pat ketinama formuoti fondą žalai už nuniokotus pasėlius atlyginti.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko teigimu, Medžioklės įstatymo pataisas Seime numatyta priimti per balandžio mėnesį, o jos įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 dienos.

Angelė Adomaitienė