Mindaugas Preibys pavyzdinę miško valdą sudėliojo iš atskirų sklypų

Mindaugas Preibys pavyzdinę miško valdą sudėliojo iš atskirų sklypų

Tipiškas žemaitis, tradicinio Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA)  organizuojamo konkurso “Pavyzdingai tvarkoma valda 2020 m.”  pirmosios vietos laimėtojas Mindaugas Preibys nuo gimtinės Plungės rajone niekur nenutolo. Čia  Žlibinų, Kantaučių, Smilgių ir Gaižupių kaimuose plyti jų su žmona Jolanta miško valdos – iš viso apie 250 hektarų, kurias kartu puoselėja jau tris dešimtmečius. Tiesa, iš pradžių šios vietos pavyzdingo miško nepriminė nė iš tolo: vienur buvo dirbama žemė, pievos, kitur – šlapynės, krūmynai. O ir valda lipdyta iš atskirų gabalų gabalėlių – vienus pirko iš vietinių savininkų, kitus įsigijo mainais už sklypus kitose vietose. Reikėjo kantrybės, daugybės sutarčių, savų ir skolintų pinigų, ilgų sunkaus darbo metų, nes, deja, jokios žemės nepaveldėta, jos įsigyta palaipsniui.

Laureatas savo biografijoje rašo, kad veiklą miškininkystėje pradėjo nuo 1991 m. Ūkininko ūkis įregistruotas 1999 m., o individuali miškininkystės veikla 2008 m. Be to, 2010 m. įregistruota medienos  ruošos įmonė – UAB „Rastenė“,  dažnai buvusi pagrindiniu ramsčiu. Ūkyje naudoti žemės sklypai iš esmės buvo apsodinti  miškais – naudojantis ES parama ir už savo pinigus sodinti pradėta  nuo 2005 metų.

Likimas lėmė, kad Klaipėdos politechnikumo auklėtinis, kur įgijo techniko- mechaniko specialybę, laisvoje Lietuvoje tapo miškininku. Mindaugas su žmona Jolanta kartu taip pat jau trys dešimtmečiai, tad ir vaikai drauge su mišku užaugo – dukra Greta jau ištekėjusi, gyvena Klaipėdoje ir dirba teisės srityje, sūnus Dominykas įsikūrė Vilniuje, dirba finansų srityje.

Žlibinų seniūnas Martynas Stančikas Preibių šeimą labai giria, anot jo, ji bei atkaklus auksarankis  Mindaugas –  seniūnijos pasididžiavimas ir įkvepiantis pavyzdys kitiems. Gražių žodžių savo vyrui negaili ir p. Jolanta. Į LMSA pirmininko dr. Algio Gaižučio klausimą per apdovanojimų ceremoniją, kaip jaučiasi geriausios miško valdos savininkė, ji atsakė tiesiai šviesiai. „Gerai jaučiuosi. Malonu, kad esame pagerbti ir įvertinti, toks apdovanojimas neeilinis. Jau daug  metų prižiūrime miškus. Mindaugas žmogus labai atsakingas, niekuomet nedaleis, kad miške būtų purvas, anam dėl jo skauda širdį. Gamta – visų namai, tai taip ir reikia tvarkytis, puoselėti, kad būtų malonu ir įeiti, ir pauogauti, ir pagrybauti, nes miškas sveikata. Kai anas eina medžioklėn į mišką, tai sako: „Aš šiandien sveikatinsiuos“,- kalbėjo sutuoktinė. 

A. Gaižutis ypač pažymi, kad Mindaugas Preibys deramai prižiūri savo miškus ilgus metus – 2015 m. LMSA konkurse jis užėmė garbingą antrąją vietą. Iš viso minėtame konkurse laureatas  dalyvavo jau keturis kartus.

Gervių trimitai ir žaliuojančių maumedžių juosta

Įeinant į Preibių miško valdas pasitinka gervių trimitai ir vieno iš jaunuolynų prieigas puošianti  vešlių maumedžių juosta. Išlakiems medžiams apie 15 metų, juos tokiais išauginti nebuvo paprasta – reikėjo ir nuo žvėrių apsaugoti, ir nugraužtus atsodinti.  O už maumedžių – žaliuojanti įvairovė: beržai, ąžuoliukai, juodalksniai, baltalksniai, gluosniai, įsiterpę eglynėliai, klevai ir kiti lapuočiai. Vienur jie kaip paaugliai, kitur – pretenduojantys į brandą, o vietomis – drūti garbaus amžiaus galiūnai. Tarp jų proskynose stiebiasi įvairūs savaiminukai – žiūrint, kokios rūšies gojelį savininkas formuoja.     

„Iš viso čia keliolika sklypų, apie 190 ha, dalis pievų, bet jau nedaug jų likę. Kur dabar maumedžiai ir beržynai, visur buvo pievos. Jos 2000 m. jau buvo apleistos, todėl  reikėjo ir krūmus rauti, kirsti, tvarkyti, sodinti. Dalis darbų atlikta iš europinės paramos, dalis – savo lėšom. Miško kelių irgi nebuvo, čia traktorius rudenį nepravažiuodavo. Keliai, pralaidos, viskas padaryta iš savo pinigų. Šis tvenkinys ir anksčiau buvo, kai ūkininkas gyveno, bet liko tuščias bei krūmais apaugęs, jis sutvarkytas ir iš naujo perdarytas prieš ketverius metus. Per visą valdą iškastas nubėgimo griovys, nes augavietė šlapia, užmirksta, tiesa, viduryje valdos dar reikia prakasti gal apie 100 metrų, kur nesujungta, o nutekėjimas yra į upelį“,- pasakojo Mindaugas, rodydamas apžiūros dalyviams savo plotus.

Žiemą jis plynai kirto juodalksnynų plotą, šiuos kirtimus dar reikia užbaigti. Kirtavietes jis paprastai palieka savaiminiam atžėlimui.

„Šioje vietoje daugiausia jaunuolynų, daug ąžuoliukų, klevukų, pasodinta  po kirtimų, bet dirvos specialiai tam neruoštos ir auga 20 metų kuo puikiausiai. Brandesniuose plotuose didesnių eglynų nėra, vyrauja lapuočiai, nes augavietės šlapios, molingos. Intensyviai niekur neugdau, kol užauga jaunuolynas iki retinimo – faktiškai keturis kartus, o ne du, kaip daro urėdijos. Visur yra savaiminukų, plotai sujungti į vieną valdą. Pačią pirmąją – 12 ha – nupirkau ir po to prasidėjo kiti pirkimai, keitimai, pradžia buvo apie 2000-uosius“,- miškininkavimo istoriją primena laureatas.  

Ekspetai vertina aukštais balais

LMSA ekspertai Preibių miško valdas vertina aukštas balais. „Atvykęs į šią valdą visas varneles anketoje sudėliojau, ne čia ir jaunuolynai, ir kirtimai, ir stuobrių, ir kitos įvairovės yra, maumedynų taip pat, nors  juos užauginti sunku. Štai, kur buvo plotelis beržiukų, šabakštynas išvalytas ir paruošta dirva savaiminiam atžėlimui, nėra piktžolių, menkaverčių krūmų“,- komentavo vienas iš jų. Jo kolega pridūrė, kad mintis dėl savaiminio želdinimo teisinga.

„Kad nereikia sodinti – puiku, čia tikrai užsisės iš beržyno 100 proc., blindės atžels iš kelmo. Pritariu, kad vadinama agromiškininkystė, tai vienas iš dalykų – kol beržynas augs, galima pagalvoti, ką iš to ploto gauti papildomai, galbūt atvežti kokį avilį. Teisinga, kad didesnių  vienarūšių brandžių eglynų nėra – maksimaliai 7-8 medžiai, nes eglynai nestabilūs, jiems reikia beržų, alksnių kaimynystės, kurie sudaro užuovėją“,- aiškino specialistas.

Ar miškas jau pats save išsilaiko ir atperka investicijas? Į šį klausimą p. Jolanta atsako, kad nuostolių jau nėra, įdėtų kaštų ir pajamų balansas maždaug vienodas, o didžiausią finansinę naudą iš medynų gaus anūkai. Bet ne vien pinigais už medieną miškas dosnus – jo nauda sveikatai, poilsiui, pomėgiams, gamtai akivaizdi kasdien. 

Mindaugas Preibys – aktyvus medžiotojas, jis – Kantaučių klubo medžiotojų būrelio vadovas. Jam prie širdies ir žvejyba, bet šiam pomėgiui dažnai pritrūksta laiko.

„Labai patinka sportas, ypač krepšinis, pats  mėgstu pažaisti ir esu aistringas sirgalius. Na ir, žinoma, gamta, kur praleidžiu didžiąją dalį gyvenimo. Vilioja ir kelionės, į kurias vykstu su šeima ir draugais, esu aplankęs daug užsienio šalių, o didžiausią  įspūdį paliko Afrika. Gaila, kad pandemija nutraukė tolimas keliones, tad dabar keliaujame po Lietuvą, kur taip pat daug  įdomybių“,- sako pavyzdingų valdų savininkas.

Angelė Adomaitienė

Nuotraukos Dainiaus Šerono ir iš M. Preibio šeimos archyvo