Miškamokslio studijų bandymai Lietuvos universitete

Miškamokslio studijų bandymai Lietuvos universitete

Prof. habil.d. Romualdas Deltuvas

Minint Lietuvos universiteto Kaune 100-ąsias (1918 m. vasario 16 d.) steigimo metines, verta prisiminti bandymus pradėti aukštąjį miškų mokslą šiame universitete. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, miškų ūkis tapo labai svarbia šalies ekonomikos šaka. Lietuvių miškininkus buvo galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Žymiausias iš jų, sugrįžusių iš Rusijos į Lietuvą, buvo Povilas Matulionis, turėjęs polinkį tyrimams ir akademinio darbo patirties Sankt Peterburgo Miškų institute. Miškininkų rengimo problemą bandyta spręsti įsteigiant Tarpįstaiginę komisiją prie Švietimo ministerijos, kuri turėjo skirstyti stipendijas studijoms užsienyje. Komisija 1920 m. kovo mėnesį parinko 2 stipendininkus miškų ūkiui. Agronomija ir miškininkystė per visas nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo kūrimosi peripetijas žengė ir jų poreikiai vertinti kartu. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerija 1920 m. liepos 3 d. paskelbė studentų agronomų, girininkų ir veterinorių domei, kad norintieji toliau tęsti mokslą užsieny arba Lietuvoje ir neturintieji mokslui eiti ištekliaus, gali gauti stipendijų.

Bene didžiausiu agronomijos ir miškininkystės studijų programų įsteigtame universitete gynėju tapo matematikas, Matematikos-gamtos fakulteto dekanas prof. Zigmas Žemaitis. Jo iniciatyva Matematikos-gamtos fakulteto taryba jau 1922 m. kovo mėnesį sudarė vieno miškininko ir dviejų agronomų komisiją (P. Matulionis, Juozas Tonkūnas ir Mikalojus Kvašninas-Samarinas) Agronomijos-miškininkystės skyriui organizuoti. Esminė Agronomijos-miškininkystės skyriaus studijų organizavimo prielaida buvo mokslo planai. Reikėjo sudaryti bendrųjų ir specialybės dalykų sąrašus, nustatyti tų dalykų apimtį ir paskirstyti juos semestrais. Matematikos-gamtos fakulteto tarybos posėdyje 1922 m. kovo 22 d. nutarta sudaryti tam reikalui komisiją iš miškininko P. Matulionio ir agronomų Jono Kriščiūno bei Juozo Tūbelio.

Parengiamasis darbas nenuėjo veltui. Pagal 1922 m. balandžio 22 d. paskelbtą Lietuvos universiteto statutą, Matematikos-gamtos fakultete buvo numatytas Agronomijos skyrius. Fakulteto taryba Agronomijos skyriuje numatė steigti Girininkystės katedrą ir išplėtė skyriaus pavadinimą: Matematikos-gamtos fakulteto tarybos 1922 m. birželio 21 d. patvirtintose skyrių, dėstomų dalykų ir mokslų eigos taisyklėse įrašytas Agronomijos-miškininkystės skyrius. Vis tik šio skyriaus steigimas užtruko, nors sumanymas jį organizuoti turėjo Steigiamojo Seimo pritarimą. Žemės ūkio ministras Jonas Aleksa vis abejojo dėl galimybės įsteigti Agronomijos-miškininkystės skyrių nesant pakankamo skaičiaus pajėgių dėstyti specialistų.

Nepaisydama ministro abejonių, Matematikos-gamtos fakulteto taryba 1922 m. gegužės 30 d. pritarė agronomijos (31 dalykas) ir miškininkystės (25 dalykai) studijų planams. Nustatyta 7 semestrų mokslo trukmė. Studentų priėmimas į Agronomijos-miškininkystės skyrių prasidėjo 1922 m. liepos mėnesį. Taigi, aukštoji žemės ūkio ir miškų mokykla, kaip Universiteto Agronomijos-miškininkystės skyrius, faktiškai pradėjo veikti nuo 1922 m. rudens semestro pradžios. Pirmuosius dvejus metus (keturis semestrus) turėjo būti dėstomi bendrieji dalykai. Specialybės dalykų paskaitos turėjo prasidėti 1924 m. rudenį.

Matematikos-gamtos fakulteto taryba 1923 m. sausio 30 d. visais balsais nutarė kviesti P. Matulionį Girininkystės katedrai ordinarinio profesoriaus titulu, Miškotvarkio ir taksacijos kursui dėstyti, laikinai pavedant jam dėstyti miškamokslį ir dendrologiją. Netrukus, 1923 m. vasario 21 d., naujasis Universiteto profesorius P. Matulionis skaitė savo pirmąją paskaitą apie miškamokslio pagrindus Lietuvos universitete. Tų metų pavasario semestrą jis dėstė dendrologiją ir miškamokslį po 2 savaitines val. 17 klausytojų, rudens semestrą – dendrologiją (4 val) ir miškamokslį (2 val. teorijos ir 2 – praktikos) 15 klausytojų, 1924 m. pavasario semestrą – dendrologiją (2 val. teorijos ir 2 – praktikos) ir miškamokslį (2 val.) 25 studentams. 1924 m. sausio 1 d. Universitete buvo įsteigtas Miškamokslio kabinetas ir prof. P. Matulionis paskirtas jo vedėju. Beviltiškai trūkstant metodinės studijų medžiagos, P. Matulionis parengė, o Matematikos-gamtos fakultetas 1923 m. išleido metodinę priemonę dendrologijos užsiėmimams Sumedėjusių augalų skirstimui medega. Taigi pirmasis metodinis leidinys lietuvių kalba Lietuvos miškų mokslo istorijoje buvo paskelbtas Lietuvos universitete.

Tuo tarpu žemės ūkio ministrui J. Aleksai atrodė galutinai aišku, kad Agronomijos-miškininkystės skyrius Universitete nereikalingas. Negalėdamas tiesiogiai paveikti Universiteto sprendimų, jis 1923 m. balandžio mėnesį raštu priminė švietimo ministrui, kad Žemės ūkio ministerija prieštarauja Agronomijos-miškininkystės skyriaus atidarymui, nes tai dar per ankstyvas ir nepalaikytinas darbas. Ministrų kabinetas 1923 m. birželio 1 d. pritarė ministro J. Aleksos nuomonei, kad Agronomijos-miškininkystės skyrių Universitete reikia uždaryti ir nuo rugsėjo 1 dienos neskirti lėšų jam išlaikyti.

Požiūris į aukštųjų agronomijos ir miškininkystės mokslų galimybes Lietuvoje iš esmės pasikeitė po 1923 m. gegužės 12–13 d. rinkimų į II Seimą, kai buvo suformuota nauja Lietuvos Vyriausybė ir žemės ūkio ministru birželio 29 d. tapo kun. Mykolas Krupavičius. Naujasis Ministrų kabinetas rugsėjo 10 dieną pakeitė ankstesnį birželio mėnesio nutarimą apie Agronomijos-miškininkystės skyriaus panaikinimą. Skyrius galėjo pradėti veikti. Deja, Girininkystės katedra Universitete taip ir liko nesuformuota, specialieji dalykai nepradėti dėstyti, nes prasidėjo Žemės ūkio akademijos steigimo Dotnuvoje peripetijos. Po poros metų – 2024 m. – minėsime Žemės ūkio akademijos, pašauktos rengti ir teberengiančios Lietuvai miškininkus, įsteigimo šimtmetį.