Miškasodis – galimybė kartu kurti žaliuojančią Lietuvą

Žuvinto rezervatas įkurtas prieš 85 metus
5 balandžio, 2022
Miškasodis: vieni ruošiasi darbams, o kiti skatina leisti miškui atsikurti pačiam
8 balandžio, 2022

Miškasodis – galimybė kartu kurti žaliuojančią Lietuvą

Miškasodis, kaip ir kiekvieną pavasarį, vėl apims visą Lietuvą, nors pastaruoju metu  dažnai buvo kalbama apie kirtimus bei liūdną miško dalią. Tiesa, lietuviai puikūs miškų puoselėtojai, sodintojai bei augintojai ne tik namuose, bet ir kitose šalyse.

Didžiausia vertybė – žmogus

Puikus pavyzdys – lietuviško kapitalo įmonė SKOGRAN. Įmonės misija yra atkurti miškus, vadovaujantis aukštais verslo etikos, kokybės ir darbo kultūros standartais, o didžiausia vertybė – įmonės darbuotojai. Tapti miškų atkūrimo lyderiais padėjo užsispyrimas, nuolatinis darbas, žinios ir žmonės, kurie tiki, kad gamta ir žmogus yra viena. Kalbėdami apie artėjantį miškasodį su SKOGRAN vadovais galime suprasti, kad miškasodis yra kasdienis jų darbas ir didelių iššūkių nekelia. Šiuo metu įmonė sodinimo darbus atlieka ne tik Lietuvoje, bet ir Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Dėl skirtingų klimato zonų išvengiama sezoniškumo ir darbai nesustoja visus metus. Kasmet įmonės darbuotojai pasodina apie 30 milijonų medelių Skandinavijoje ir Vidurio Europoje. Valstybiniai ir privatūs medelynai be didelių sunkumų aprūpina sodinukais, o Suomijoje turimi nuosavi medelynai sodinukais aprūpina Skandinavijos rinką. Pasak įmonės atstovų, svarbiausia, kad niekada netrūktų dirbti norinčių darbuotojų – tiek sodintojų, tiek ugdytojų.

„Darbuotojus apmokome, suteikiame jiems darbo drabužius, įrankius, papildomas priemones, lengvinančias darbą. Saugome juos ir rūpinamės, kad gyvenimo sąlygos užsienyje būtų patogios, o turėdami laisvą dieną darbuotojai galėtų pailsėti, pakeliauti, užsiimti mėgstama veikla, pavyzdžiui, žvejyba. Darbas tikrai yra nelengvas, nes bent jau kol kas miško sodinimo mechanizuoti negalime“, – pasakoja SKOGRAN vadovas Lukas Sederevičius.

Lietuva visuomet bus svarbiausia

SKOGRAN turi daug bičiulių ir Lietuvoje. Artėjant miškasodžiui įmonė jau ruošiasi renginiams su skirtingais užsienio prekybos rūmais ir įmonėmis. Balandžio mėnesį, švęsdami įmonės gimtadienį, visuomet išvyksta į mišką su visa įmonės administracija prisidėti prie miškasodžio. Vieniems tai širdžiai miela veikla, kitiems – pirmas kartas sodinant mišką ir didžiulė pramoga. „Mes tikime, kad edukuodami žmones ir parodydami, ką reiškia sodinti mišką, kaip sunku tai daryti ir kiek laiko reikia miškui užaugti, galime kalbėti ir svajoti apie žalesnę Žemę. Praėjusį rudenį apie miškų sodinimą pasakojome ir moksleiviams, padovanojome eglučių sodinukų, kuriuos visa klasė prižiūri ir pavasarį ruošiasi pasodinti miške ar parke prie mokyklos.“

Vasario pradžioje startavo ir SKOGRAN partnerių VšĮ „Myliu mišką“ internetinė svetainė www.myliumiska.lt. VšĮ „Myliu mišką“ – ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra Lietuvos miškingo ploto didinimas įveisiant naujus miškus ir mažinant CO₂ atmosferoje. Taip norima prisidėti prie Lietuvos siekio įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi, ES Žaliojo kurso, Miškų strategijos tikslus bei ES Biologinės įvairovės strategijos 2030 siekiamybę – pasodinti bent 3 mlrd. papildomų medžių. Už gyventojų ir įmonių skirtą paramą VšĮ „Myliu mišką“ įsipareigoja ne tik pasodinti medelius, bet ir juos prižiūrėti ateinančius 8 metus, kad naujas miškas užaugtų stiprus. Projektas jau susilaukė įmonių ir pavienių asmenų susidomėjimo, o kelios savivaldybės jau planuoja skirti plotus naujiems miškams įveisti.

http://miskininkas.eu/lietuviai-isigijo-ir-pertvarko-suomijos-valstybinius-misko-medelynus/

Turės ir medelių, ir rangovų

Utenos rajone nuo 2002 m. veikiančios bendrovės „Kestarolis“ direktorius Kęstutis Žemaitis sako, kad miškasodis jiems jokia naujiena: kasmet ir kerta, ir sodina. Jis pamena, kai Lietuvoje nebuvo konkurencijos, o jie pjaudavo ir pigiai parduodavo medieną didžiausiems perdirbėjams, kurie pasiimdavo didelius pinigus. Parduodavo, bet, deja, mišką parduodantiems  žmonėms negalėjo pasiūlyti geresnės kainos, nes patys negaudavo pinigų… Bet dabar miškasodžiui ruošiamasi – šiemet atsodins 60 hektarų.

„Viskas sutarta. Ir dėl medelių, ir dėl žmonių, kurie sodins, – ramybe žavi pašnekovas. – Sodinsim egles, pušis, beržus. Gal vieną kitą ąžuoliuką, bet jie mūsų kraštuose nelabai auga. Ir juodalksniams vietos turime. Sodmenis pirksime urėdijose, privačiuose medelynuose, o ir savo žemėse nemažai savaiminių medynų turime prisisėję“.

Kiek liūdnesne gaida krypsta pokalbis apie žmones, darbuotojus, kurie tai darys. „Miško sodinimas – sunkus darbas. Žmonių mažėja, vis sunkiau rasti norinčių, galinčių ir mokančių tą daryti. Lietuvoje orai nelepina – ir šąla, ir lyja, ir vėjai pučia. Reikia ištvermės“, – kalba vadovas ir kartu pasidžiaugia, kad gali pasisamdyti įmonių ir medelių sodinimui, ir priežiūrai.

Paklaustas apie talkas, kurios seniau buvo labai populiarios, K. Žemaitis atsako, kad dabar tokių beveik niekas neorganizuoja, tačiau pamini moksleivius, kurie svajoja tapti miškininkais. „Kadangi visi mūsų miškai privatūs, tai šį pavasarį surasime ir gabalėlį žemės, kuriame savo medžius galės pasodinti jaunieji miško mylėtojai. Tai tada bus edukacinė talka“, – patikina „Kestarolio“ direktorius.

Miškasodžiui ruošiasi iš anksto

UAB “Dzūkijos miškas” įmonė veiklą vykdo  nuo 2003 m. visoje Lietuvoje, bet iš esmės Dzūkijos regione. Nuolat dirbančių darbuotojų turi apie 30, taip pat sezoniniams darbams samdo dar  apie 30 žmonių.

„Mūsų tikslas mišką ne tik kirsti, bet ir sodinti, auginti ir jį puoselėti. Smagu matyti savo darbo vaisius jau beveik po 20 metų, be to, kiekvieną mišką norisi užauginti dar geresnį, gražesnį ir turtingesnį nei jis buvo prieš tai. Sezoniniams darbams paprastai samdome kaimo žmones, kurie gyvena tuose miškuose. Dzūkams miško želdinimas ir jo priežiūra – tai lyg antras pagal svarbą dalykas po grybavimo ir uogavimo. Senesni miško sodintojai pasakoja, kaip jų tėvai ir seneliai dar prieš šimtą metų sodindavo mišką ir kaip perimdavo sodinimo įgūdžius iš prosenelių. Kai kurie dar turi sodinimo įrankių virš šimto metų. Artėjant pavasariui visi nori pajudėti po žiemos ir užsidirbti pinigėlių. Vietiniams šitas darbas labai patinka, smagu ir mums, kad niekada netrūksta norinčių jį dirbti,“ – aiškina bendrovės vadovai.

„Dzūkijos miško“ miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Ovidijus Gudžiūnas primena, kad miško sodinimui pradeda ruoštis iškart po pasibaigusio einamųjų metų miškasodžio. „Pravažiuoju pro numatytas sodinti kitais metais kirtavietes, kad suplanuočiau jų paruošimą ir įvertinčiau, kiek ir kokių sodmenų reikės. Stengiuosi patikrinti ir per praėjusius metus apsodintas kirtavietes, ar visur pakankamai prigijo, ar teks papildyti. Prašymus sodmenims įsigyti stengiuosi parašyti iškart, kai tik suskaičiuoju apytikslį sodinukų skaičių. Šiemet planuojame atsodinti apie 190 ha kirtaviečių, todėl užsakiau 600 tūkst. vnt. pušies, 105 tūkst. vnt. eglės, 20 tūkst. vnt. beržo, 11 tūkst. vnt. juodalksnio daigų, – vardija pašnekovas. –  Sodmenis perkame iš Valstybinės miškų urėdijos Varėnos, Druskininkų, Panevėžio regioninių padalinių – priklausomai nuo to, kur bus atkuriamas miškas (dėl rajonavimo), nes reikalingi kokybiški ir su kilmės dokumentais sodmenys.  Kol kas sodiname rankiniu būdu su miško sodikliais. Miškai atkuriami nuosavomis lėšomis, nebent kokia  stichinė nelaimė – sausra ar vėjovartos, tuomet galima gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 -2020 m. programos priemonę „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ miško atkūrimui per Nacionalinę mokėjimo agentūrą  (NMA)“.

Parama iš NMA

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) teikia ES paramą miško plotų plėtrai bei miškų gyvybingumui gerinti. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 20214 -2020 m. programos priemones parama gali būti teikiama miško veisimui, jaunuolynų ugdymui, taip pat miško atkūrimui, kai ne mažiau kaip penktadalis miško ploto sunaikinta, labai pažeista arba džiūsta dėl stichinių nelaimių, aplinkos veiksnių, gaisrų, ligų ir miško kenkėjų – taip siekiama išsaugoti ir atkurti nukentėjusius miškų plotus nuo jų visiško išnykimo.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kovaliūnienė paaiškina, kad pagal programos priemonę „Miško veisimas“ 2022 m. numatyti du paraiškų surinkimo etapai: nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. bei nuo rugsėjo 1 d.  iki lapkričio 30 d. Ne jaunesni kaip 18 metų fiziniai, taip pat ir juridiniai asmenys galės teikti paraiškas miško veisimui bei įveisto miško priežiūrai, apsaugai ir ugdymui.

„Pažymėtina, kad veisiant mišką iš paramos lėšų gali būti  sodinami tik vietinės kilmės (Lietuvos teritorijos)  rūšių medžiai – augalų rūšys, kurios yra pritaikytos vietinėms klimatinėms sąlygoms. Tokiu būdu  įveistas  miškas  geriau prigyja,  subujoja,  jis atsparesnis  ligoms bei kenkėjams, įprasta tokių augalų priežiūra užtikrina, kad paramos lėšos bus  įsisavintos  efektyviai ir miško valdytojai galės džiaugtis  puikiu  rezultatu‘, –  pabrėžia  pašnekovė. – Svarbu žinoti, kad parama pagal priemonę „Miško veisimas“ neskiriama antrą kartą veisiant mišką tame pačiame plote. Tai viena iš  prevencinių nuostatų ir  taikoma tam, kad  vieną kartą įveisus mišką ES lėšomis, būtų nenaudinga jį išnaikinti, iškirsti ir vėl prašyti paramos naujam miškui veisti. Tad parama orientuota į ilgalaikį rezultatą. Atkreiptinas dėmesys,  kad paramos galima kreiptis ir kai norima įveisti mišką ne miško paskirties žemėje – tam reikia gauti leidimą iš Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus. Įveisus mišką jų valdytojų darbas dar nesibaigia: paramos gavėjams, tinkamai įveisusiems mišką pagal nustatytus reikalavimus, skiriama ne tik vienkartinė miško įveisimo išmoka, bet ir 12  metų po miško užsodinimo mokama kasmetinė kompensacinė išmoka įveisto miško priežiūrai, apsaugai ir ugdymui“.

Pagalba privačių miškų valdytojams

Privačių bei valstybinių miškų valdytojai gali kreiptis į NMA ir paramos jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) miško paskirties žemėje ugdymui, kai reikia atlikti šviesinamuosius kirtimus laikantis Miško kirtimų taisyklių reikalavimų, kad augtų kokybiškas, ne per tankus ir ne per retas miškas. Tame pačiame plote parama jaunuolynų ugdymui gali būti teikiama du kartus per minėtos programos įgyvendinimo laikotarpį, kai paraiška pakartotiniam jaunuolynų ugdymui teikiama praėjus ne mažiau kaip trejiems metams po ankstesnio ugdymo.   

NMA  Komunikacijos skyriaus vadovė V. Kovaliūnienė  primena, o nežinantiems sako, kad paraiškas pagal programos priemonę „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“  jaunuolynų ugdymui miško valdytojai kviečiami teikti taip pat dviem etapais: nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. ir nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 30 d.

Kompensacija už jaunuolynų ugdymo išlaidas skiriama mokant vienkartinę nustatyto dydžio kompensacinę išmoką už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą – 343 eurus.

Be to, kai miškai nukenčia nuo stichinių nelaimių, privačių ir valstybinių miškų valdytojams gali būti suteikta finansinė parama pažeisto miško atkūrimui.

„Parama teikiama, jei stichinės nelaimės pažeistas miškas atkuriamas miško želdinimu, sodinant medžių ir krūmų sodmenis arba mišriuoju miško atkūrimo būdu, kai plote auga želdiniai, tačiau reikalingas papildomas želdinimas. Paraiškas miško atkūrimui šiais metais bus galima teikti nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d.  ir nuo spalio 3 d. iki lapkričio 30 d.“, – pataria įsiminti specialistė.

Nacionalinė mokėjimo agentūra: parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (nma.lt)

Rasa Liškauskaitė

Nuotraukos UAB “Skogran” ir Dainiaus Šerono