Miškasodis – su dideliais klaustukais 

balandžio 1, 2019
Miško kelių remontui šiemet skirta 4,2 mln. eurų
balandžio 1, 2019
Kęstutis Mažeika žada išjudinti įstrigusią urėdijų reformą 
balandžio 3, 2019

Miškasodis  – su dideliais klaustukais

Balandis – svarbiausias miškasodžio mėnuo, tačiau šiemet valstybiniuose miškuose jį trikdo darbininkų trūkumas, o privatininkai skelbia, kad šį pavasarį pirmąkart jaučiamas gan ženklus kai kurių rūšių miško sodmenų stygius. Valstybinių miškų urėdijos (VMU)  medelynai tiek žmonėms, tiek juridiniams asmenims parduoda 2019 m. pavasario sezonui laisvai prekybai skirtus pušies, eglės, ąžuolo, beržo, juodalksnio bei liepos sodmenis ir teigia, kad jų visiems pakaks. Tačiau sodintojų problema išlieka. Dėl mažų įkainių VMU skelbtuose sodinimo konkursuose mažosios miško darbų rangovų įmonės net nedalyvavo. Žadama skelbti pakartotinius viešuosius pirkimus, pavieniai sodintojai samdomi  pagal kvitus … Iš sudėtingos  situacijos girininkai turi suktis, kaip  išmano.  

Kovo pabaigoje Miško darbų rangovų asociacijos (MDRA) delegacija įsiprašė į Vyriausybės rūmus pas premjerą Saulių Skvernelį. Deja, dėl užimtumo, o gal kitų priežasčių, premjeras į susitikimą neatvyko – delegavo savo patarėją žemės ūkio klausimais Aleksandrą Muzikevičių ir patarėją finansų ir ekonomikos klausimais Vaidą Talačką. Susitikime taip pat dalyvavao VMU direktorius Marius Pulkauninkas ir jo pavaduotojas Valdas Kaubrė. Iki šio viltingo susitikimo rangovai dėl įkainių su VMU vadovybe, dalyvaujant Seimo nariams, jau diskutavo Prienuose, Girionyse ir kituose posėdžiuose, bet nuolaidų išsiderėta nedaug – miško darbų įkainiai daugeliu atveju šiemet net mažesni nei buvo iki urėdijų reformos. Apie dalį jų rangovai jau pasisakė ankstesniuose tinklalapio  www.miskininkas.eu bei kituose komentaruose, šįkart susitelksime į miškasodžio problemas.

Nelygią konkurenciją žada skųsti

Miško darbų rangovų įsitikinimu, VMU administracija, pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą, bando gudrauti – rangovams konkursuose  visuose regionuose buvo pasiūlyta maksimali vidutinė kaina apie 6 euro centus už pasodintą daigą. Tai suma, kuri praktiškai nepadengia veiklos sąnaudų – tarkim, viena sodintojų pora vidutiniškai per dieną  pasodina 1000 daigų,  jiems iš numatytų 6 atiduodant po 3 centus, pačiai rangos įmonei visiškai nelieka lėšų transporto, darbų administravimo išlaidoms, įrangai, darbo drabužiams, “Sodros”  ir kitiems mokesčiams. Be to, už tokį sunkų dienos triūsą žmonės be 25-30 eurų atlygio net nesirengia dirbti.

“Dar kartą įsitikinome, kad VMU vadovybė kol kas labai abejingai žiūri į smulkių miško rangovų problemas ir nesirengia įkainių kelti. Mus pasiekė žinia, kad VMU direktorius išleido įsakymą samdyti žmones pagal miškininkystės kvitus ir jiems mokėti iki 8 centų už pasodintą daigą, o urėdijos padalinio darbuotojams, kurie sutiks sodinti, net iki 10 centų.  Tai nelygi konkurencija. Jei iš tikro pamatysime tokį dokumentą,  kreipsimės į Konkurencijos tarnybą ir pateiksime informaciją Viešųjų pirkimų tarnybai. Mes VMU vadovus per susitikmą dėl to įspėjome, jie, beje, nepaneigė tokio dalyko. VMU direktoriaus pavaduotojas V. Kaubrė įvardijo, kad tai nėra labai gera praktika, bet esą jie turi verstis taip, kaip verčia aplinkybės, o mes manom, kad  yra visiškai kitaip”,- teigia susitikime dalyvavęs MDRA valdybos narys Audrius Radvilavičius, miško darbų įmonės UAB “Gireima” direktorius.

Anot jo, VMU bando įtikinti, kad apie 50 proc. suplanuoto  miškasodžio jau vyksta, bet reikia įvertinti, kad dalis sutarčių buvo pratęsta dar vieneriems metams, netiesa, kad viskas vyksta  sklandžiai, kaip VMU bando deklaruoti. Sunku net  įsivaizduoti, kad  viskas per daugybę metų vyko sklandžiai, o šiemet nepasodinta net pusė numatyto kiekio miškų – tai labai daug.

Koks turėtų būti  įkainis, kad  rangovui miško sodinimas atsipirktų? “Skaičiuojame, kad minimaliai turi būti 8-9 centai už pasodintą daigą, tai 5-6 keliauja darbuotojų porai, o likę dengia  administravimo ir kitas išlaidas bei mokesčius”,- skaičius dėlioja A. Radvilavičius.

Kodėl  vis dėlto VMU nenusileidžia rangovams dėl įkainių ir miškasodžiui bando pasitelkti pavienius sezoninius samdinius pagal kvitus?  Pasak MDRA atstovo, sunku atsakyti į šį klausimą, gal reikia pažvelgti  kiek giliau. Susitikime buvo paminėta, kad Vyriausybė VMU pavedė  pirmaisiais veiklos metais  į valstybės biudžetą  įnešti 41 mln. eurų. Tad įmonė  priversta taupyti visur ir visokiais būdais. Pavyzdžiui, net miškininkystės paslaugų pirkimo konkursuose dėl jaunuolynų ugdymo, priežiūros, tepimo repelentais nuo žvėrių ir kt.  atlikta  analizė rodo, jog už senus įkainius, kurie galiojo iki rangovų sutarčių pabaigos, naujieji yra iki trečdalio mažesni. “Pavyzdžiui, UAB “Gireima” atveju  jie trijose girininkijose šiemet yra  25 – 30 proc.  mažesni nei buvo anksčiau. Po tokių skaičiavimų matome, kad nėra prasmės net teikti paraiškas”,- pažymėjo UAB “Gireima” direktorius.

Jis priminė, kad vienas iš asociacijos narių susitikime pateikė faktus,  jog  pas jį dirbo 20 miško kirtėjų, iš jų jau atleido 5 ir ketina iki Naujųjų metų pasilikti tik  4 ar 5, kitas taip pat pateikė panašius faktus. “Rangovai neprašo kažkokių didelių priedų, bent pakeltų įkainius kokiais 20 proc. , kad atitiktų  rinkos  sąlygas. Iš milijoninius pelnus skaičiuojančios valstybinės įmonės net neprašome  kainų, kokias moka privatininkai. Gaila, kad M. Pulkauninko atsakymas buvo labai paprastas: padidinti 15 ar 20 proc. įkainius miško gamybai  jis nemato prasmės, nes jie yra tinkami”,- apgailestavo diagolo nerandantys rangovų atstovai.

UAB  “Gireima” užsiima darbais nuo miško sodinimo, jaunuolynų ugdymo iki kirtimo, o į medienos gamybą nesiorentuoja. Valstybiniuose miškuose bendrovė  iš esmės dirba Kauno  regione, pas privatininkus – plačiau, įmonėje yra du etatiniai darbuotojai, o iš viso – iki 10 žmonių, dirbančių ir pagal miškininkystės kvitus, nes samdyti kitaip nėra iš ko. Specialistai geri, gaila jų netekti, bet situacija tokia, kad viskas braška ir yra ant ribos.

Šiemet bendrovė miškasodžio konkurse nedalyvavo, nes tai būtų nuostolinga veikla.

Miškasodis “nuleistas” ant girininkų pečių

Utenos krašte veikiančios miško ruošos ir miškininkystės UAB “Kurama” direktoriaus Ramūno Kučinsko nuomone, šiemet miškasodžio bėdos “nuleistos” ant girininkų pečių – ką norit ir kaip  norit darykit, tik  mišką pasodinkit. Ir tas girininkas suksis, kaip išmano, ieškos žmonių, įrankių ir visa kita – jam kitos išeities nėra. 

“Mano bendrovė miškasodyje tokiomis kainomis nedalyvauja, nėra ką čia daugiau komentuoti. Tai vergiškos kainos, tas pats ir su kirtimais. Aš  jau dveji metai, kai nedirbu su urėdijomis ir nesiruošiu, jeigu tokie įkainiai bus toliau. Dabar VMU padaliniai ragina, kad  jūs dirbkite bet kaip, bent už tuos čekiukus. Tai ar turi valstybinė įmonė skatinti, mano galva, nelegalų darbą?    Mums darbų sauga būtina rūpintis, mokėti mokesčius, o valstybinė urėdija  elgiasi lyg vargšė. Dauguma  rangovų miško sodinimo konkursuose nedalyvavo. Ar urėdijos padaliniai samdomiems pagal kvitus užtikrins atvežimą, aprangą, socialines garantijas? Gal ir ekonomiškiau pagal kvitus sodinti, bet gal pas neturtingą savininką galima taip daryti, bet ne valstybinėje įmonėje – ji neturėtų būti elgeta, tai nesolidu”,- samprotavo  R. Kučinskas.

Jis patikino, kad valstybiniuose miškuose nesirengia rungtis nei dėl jaunuolynų ugdymo, nei kitur, kol padėtis nepasikeis. 

UAB “Mozūrmiškio” iš Švenčionių vadovas Juozas Stundžia  taip pat  teigė,  kad  jų regiono rangovai miškasodyje nedalyvaus. “Neapsimoka, kam dirbti už savo pinigus, be to, viskas sumalta. Šiuo metu urėdijos miškuose dar turime einamojo kirtimo, o kai užbaigsim, nežinau, ar duos  daugiau, ar ne.  Būtume nedalyvavę  ir juose, bet kur dėtis žmonėms Švenčionyse, šeimas reikia maitinti. Šiuo metu įmonėje dirba tik 4 žmonės – du pjūklininkai ir du padėjėjai – juos labai noriu išlaikyti, nes geri specialistai, geri darbuotojai, –  aiškina J. Stundžia. – Kokia  ateitis?  Jei vėl gausime kirtimų, tai per vasaros mėnesius eisime į minusą ar gausime ką kitą, bet žmonės visą vasarą nelauks, gali ir išeiti. Į užsienius jauni – apie 28-31 metų – šeimos maitintojai išvažiuoti irgi nenori, o nori uždirbti čia, Lietuvoje”.  

Įkainai, kuriuos padiktavo naujoji VMU, neatitinka rinkos sąlygų – esą kertant mašinomis, jei neblogi miškai, gal ir pakanka, bet rankiniu būdu  – ne. Be rankų darbo miške neišsiversi, bet  tie kurie sėdi Vilniuje, matyt, nesupranta šios specifikos. 

Individualios įmonės iš Švenčionėlių savininkas Sigitas Kaminskas paantrino, kad miškasodžio konkurse nedalyvavo,  regione taip pat niekas nedalyvavo ir dėl ugdymo darbų. “Kainos ten niekingos. Aš kasmet sodindavau, o šiemet nedalyvauju pirkimuose nei dėl  retinimo, nei tepimo repelentais. Pernai už sodinimą mokėjo daugiau  nei šiemet, be to, viskas sumušta  – pavyzdžiui, pasodinti  kelių metų pušis, kurių į kibirą telpa keli šimtai, o eglės ar ąžuolo – gerokai mažiau, kainos praktiškai vienodos. Kol aš pasodinsiu 100 pušų, per  ta laiką gal pavyks tik 20-30 ąžuolų ar eglių.  Įkainiai  beveik nesiskiria, viskas sumalta į krūvą”,- pažymi jis.

S. Kaminsko įmonėje dabar dirba 6 žmonės, o buvo 8 – dėl mažų įkainių žmonės išsibėgioja. Šiuo metu  VMU Švnčionėlių regioninio padalinio teritorijoje įmonė vykdo plynus kirtimus pjūklais, taip pat dirba pas privatininkus.

Ateitis?  “Miglota, niekas čia neaišku, jei niekas nepasikeis, tai praktiškai teks užsidaryti.  Ką dabar mums moka urėdija, tai pakanka tik darbininkams. Girdėjau,  kad  sodinant pagal kvitus žmonėms mokės tiek pat ar  daugiau nei rangovams, tai pasityčiojimas iš mūsų”,- apgailestavo pašnekovas.

Šių metų planai kuklesni

VMU duomenimis, 2019 m. planuojama įveisti 523 ha miškų ( 2018 m. buvo įveista 528 ha) bei atkurti 8663 ha miškų (pernai atkurta 9192 ha).  Valstybiniuose miškuose, kurie sudaro apie pusę visų Lietuvos miškų, paprastai buvo kasmet atkuriama apie 9,5–10 tūkst. ha  iškirstų miškų. 2017 m. buvo atkurta 9,6 tūkst. ha, 2016 m. – 9,8 tūkst. ha miškų.

Miško atkūrimas želdinimo būdu sudaro apie 45 proc. visos miško atkūrimo apimties, mišriuoju būdu – apie 30 proc. ir žėlimo – apie 25 proc. Šis santykis daug metų panašus.

Valstybiniuose miškuose daugiausiai pasodinama spygliuočių medžių – eglės ir pušies sodmenų. Jie sudaro apie du trečdalius visų miškasodyje naudojamų sodmenų (2019 m. –  beveik 20 mln. vnt.). Likęs trečdalis – tai lapuočių: juodalksnio, beržo, ąžuolo, klevo, liepos ir kitų medžių rūšių  sėjinukai ir sodinukai (2019 m. – 9,2 mln. vnt.).

Angelė Adomaitienė

Nuotraukos Dainiaus Šerono