Miškasodis: vieni ruošiasi darbams, o kiti skatina leisti miškui atsikurti pačiam

Miškasodis: vieni ruošiasi darbams, o kiti skatina leisti miškui atsikurti pačiam

Roges ruošk vasarą, o sodinukus – žiemą. Tokia nuostata vadovaujasi miškininkai, jau pradėję ruoštis miškasodžiui. Kaip ir kasmet, miškininkai žada atsodinti kelis tūkstančius hektarų miško, o kiti – apsodinti medžiais naujus plotus. Tačiau yra ir tokių, kurie iškirstų plotų atsodinti neskuba ir kalba apie tai, kad miškas turėtų atsikurti pats.

Atkurs 150 hektarų miško

„Dzūkijos medienos“ vadovas Marius Valukynas pasakoja, kad įmonė, kaip ir kasmet, pasiruošusi atkurti 150 hektarų miško ir pasodinti apie 700 tūkstančių sodinukų. Daugiausiai bus sodinama spygliuočių medynai – pušys ir eglės, iš lapuočių medžių – šiek tiek juodalksnių, beržų. Įmonės vadovas patikslina, kad ne visi atsodinami plotai yra „Dzūkijos medienos“ nuosavybė: įmonė bendradarbiauja su privačių miškų savininkais.

Nors plotai, kuriuos ruošiamasi apsodinti, išties dideli, M. Valukynas sako, kad pasiruošimas einasi sėkmingai. „Galiu pasidžiaugti, kad sklandžiai dirbam su Valstybine miškų urėdija, nekyla jokių sunkumų dėl apsirūpinimo sodinukais. Aišku, perkam ne iš vieno padalinio: kadangi mūsų miškai išsibarstę po visą Lietuvą, žiūrime, kur pirkti būtų patogiausia logistikos prasme“, – apie pasiruošimo darbus kalba „Dzūkijos medienos“ vadovas.

Vertina žmonių darbą

Miškininkas džiaugiasi, kad kol kas nekyla problemų ir su sodinimo darbais. „Kol yra žmonių, nebijančių sunkesnio darbo miške, tol apie miško sodinimą mechanizuotai negalvojame. Galbūt ateis ir toks laikas, kai reikės pradėti ieškoti technikos ir viską daryti mechanizuotai, bet dabar turime žmones, kuriuos samdome kasmet, jais pasitikime ir džiaugiamės jų darbu“, – patikina pašnekovas.

M. Valukynas pabrėžia, kad pasodinus sodinukus, miško atkūrimo darbai nesibaigia. „Po pasodinimo mažiausiai 20 metų reikia vykdyti priežiūrą, kitaip sodinimas gali nueiti veltui. Šiuo atveju visus darbus irgi patikime žmonėms“, – sako pašnekovas.

Įveis naujus plotus

Miško atkūrimo darbams ruošiamasi ir kitame Lietuvos krašte – Žemitijoje. Miškininkystės darbais užsiimančios įmonės „Judrės medis“ vadovas Raimondas Rėbžda skaičiuoja, kad šiemet apsodins 35–40 hektarų. Iš jų – apie 10 hektarų iškirstų plotų, o apie 25 – tarp miškų esančių pievų.

„Žinoma, jei pavyks gauti visus leidimus. Dabar laukiam atsakymo dėl ploto Šilutės rajone. Turėtų suteikti leidimą, niekam nepakenktų, jei tą plotą užsodintume mišku“, – viliasi R. Rėbžda.

Atsodinti iškirstus medynus miško savininkai turi savo lėšomis, o štai įveisiantys naujus plotus gali tikėtis paramos. Artimiausiu metu turėtų prasidėti paraiškų priėmimas. R. Rėbžda žada, jei tik gaus visus leidimus, kreiptis dėl paramos naujų plotų įveisimui.

Sodina tai, kas geriausiai auga

Paklaidžioję po Lietuvos miškus rastume ne tik visiems puikiai pažįstamas egles bei pušis, bet ir retesnių, įdomesnių medžių. Štai Pyvesos, Aukštadvario, Vainagių, Ubiškės, Platelių ir kitose girininkijose auga 1–17 metų maumedžiai, Šiaulių girininkijoje – dvylikametis skroblas, Kurtuvėnų girininkijoje – septynmetis raudonasis ąžuolas, Telšių girininkijoje – penkiametis bukas. (Pagal valstybinės miškų tarnybos prie AM duomenis)

Tačiau R. Rėbžda sako į egzotiškesnes rūšis nesidairantis ir sodinantis tai, kas geriausiai auga: eglę, juodalksnį, beržą. Taip pat svarsto pasodinti vieną kitą liepą.

Kaip ir M. Valukynas, „Judrės medžio“ direktorius pasikliauja žmonių darbu, o sodinti miškus mechaniniu būdu sako Lietuvoje nelabai matantis galimybių.

Ragina leisti miškui atsikurti pačiam

Tuo tarpu „Meldos“ direktorius Meldas Lampickas, kalbėdamas apie miškasodį, kviečia prisiminti, kas yra miškas. Miškas, kaip aiškina specialistas,  yra medžiais apaugusių ekosistemų bendrija, turinti galimybę save natūraliai atkurti.

„Kai žmonės sako, kad sodina mišką, tai iš tiesų dažnai įvyksta, kad pakeičia plantaciniais želdiniais. Mano nuomone, mišką sodinti reikėtų tik tais atvejais, jeigu jis pats negali atsikurti. O jei aplink auga gero bariteto medynai, savaime želdosi įvairių medžių rūšių miškai, čiulba paukščiai, yra žolės, samanų, byra sėklos, tai, manau, miško sodinti nereikia. O medynų rūšių sudėtį formuojame kirtimų pagalba – kardais ir kitomis priemonėmis. Esu lankęsis Belgijoje, kur nustebau, pamatęs labai gražų mišką. O man sako: čia ne miškas, čia žemės ūkio kultūra, nes jis nėra užaugęs natūraliai“, – kalba M. Lampickas.

Pats M. Lampickas sako savo miškus sodinantis tik išskirtiais atvejais, kai miškas negali atsikurti pats.

„Savų miškų stengiuosi nesodinti. Jei sodinu, tai labai minimaliai ir tik padedu miškui. Esu kategoriškai prieš miško paklotės dirbimą įvairiais įrankiais, tai yra prievartinis aktas. Žinau, kad sodinantys miškus kalba apie geresnės sėklos įnešimą, bet miške ko jau ko, o geros sėklos tikrai netrūksta“, – įsitikinęs M. Lampickas. 

Rasa Milerytė

Nuotraukos Dainiaus Šerono