Miškininkai ragina itin atsargiai elgtis su ugnimi

24 balandžio, 2019
Nukirsti medžiai ant forto stogo tapo anekdotu, supančiotu vienas kitam prieštaraujančių įstatymų
24 balandžio, 2019
Gaisrai niokojo Mažeikių, Dubravos, Kazlų Rūdos, Kretingos miškus
26 balandžio, 2019

Miškininkai ragina itin atsargiai elgtis su ugnimi

Didžiojoje Lietuvos dalyje įsivyro  IV klasės miškų gaisringumas, o tebesitęsiantys sausi ir saulėti  orai žmones vilioja į gamtą.  Kylant gaisrų pavojui Valstybinių miškų urėdija (VMU) stiprina miško apsaugą ir kartu su kitomis institucijomis organizuoja reidus gaisrų prevencijai bei kontrolei, prašo gyventojus miškuose elgtis itin atsargiai.

Šiais metais, iki balandžio 19 d., Lietuvos miškuose jau kilo 63 gaisrai, nuniokoję bendrą 76 hektarų plotą. Miško gaisrų skaičius šiemet dvigubai didesnis nei pernai, o ugnis pažeidė dešimt kartų didesnį miško plotą. 2018 m. tuo pačiu metu  šalyje buvo užregistruoti 27 miško gaisrai tik 8 ha  plote. VMU regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai šiemet  pagal gautus pranešimus apie galimus gaisrus į įvykio vietą važiavo daugiau kaip 110 kartų.

„Pernykštė žolė dabar kaip parakas, uždegta plinta akimirksniu ir kelia pavojų ir žmonėms, ir pastatams, žaibiškai gali persimesti į durpynus, miškus, pagauti sausą miško paklotę  bei išplisti didžiulėje teritorijoje“, – apie  pavojų kalba  VMU Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.

Specialistas ragina gyventojus suvokti grėsmę ir nedeginti pernykštės žolės. Žmogaus pakurta ugnis sunaikina daugybę augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių. Vien per paskutines tris dienas liepsnojantį mišką teko gesinti 15 kartų, ugnis sunaikino 8 ha miško. Pagrindinė šių gaisrų priežastis – pernykštės žolės deginimas.

„Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai.  Kol nėra  lietaus, imamės prevencinių priemonių ir kartu su Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijomis vykdysime reidus. Suaktyvinsime veiksmus ir šventiniu laikotarpiu. Tikėtina, kad vis dar atsiras  žolės degintojų, taip pat daug žmonių trauks į gamtą pasidžiaugti pavasariu. Skatinsime juos su ugnimi elgtis labai atsargiai ir prevenciniais veiksmais sumažinti gaisrų tikimybę“, – sako D. Adžgauskas.

Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnai iki balandžio pabaigos planuoja atlikti daugiau kaip 300 reidų. Jų metu bus lankomasi vietovėse, besiribojančiose su mišku, kur yra didelė tikimybė kilti žolės gaisrams, taip pat  rekreaciniuose  miškuose. Be to,  pareigūnai ketina apvažiuoti pamiškėse esančias sodybas, gausiau lankomas miško poilsiavietes.

VMU  prašo gyventojus,  pastebėjusius degančią žolę ar miške kilusį gaisrą,  apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Parengta pagal VMU inf.

Nuotrauka Bronislovo Ambrozo