Miškininko profesija: garbingų tradicijų ir modernių technologijų jungtis

18 liepos, 2019
KMAIK kviečia rinktis su atsinaujinančia energetika susijusias studijas
18 liepos, 2019
Šventasis Jonas Gvalbertas – miškininkų globėjas
21 liepos, 2019

Miškininko profesija: garbingų tradicijų ir modernių technologijų jungtis

Šiandien miškininkas turi būti daug išmanesnis specialistas nei girininkas, miško inžinierius ar medienos ruošos meistras buvo prieš 30 ar 20 metų – reikia jau visiškai kito pasirengimo, kitokių žinių. Informacinės technologijos labai sparčiai žengia ir į miškų sritį – naudojamos elektroninės žerglės, GIS , kompiuterizuotos skaitmeninės informacinės bazės, mobiliuoju ryšiu valdoma moderni technika bei įranga. Miškininkas nuolat turi kelti savo kvalifikaciją, nes kitaip atsiliks nuo gyvenimo, o jaunoji karta tokių žinių gali įgyti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete, teigia ilgametis šio fakulteto dekanas prof., biomedicinos mokslų daktaras Edmundas Bartkevičius. Semtis žinių Miškų ir ekologijos fakultete turi galimybę ne tik studentai, bet ir anksčiau jį baigę absolventai.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), rengęs miškininkus, tapo VDU Žemės ūkio akademija. Tačiau studijų programos niekur nedingo – ir toliau galima rinktis visas ASU studijų programas. Be to, anot Miškų ir ekologijos fakulteto dekano, susijungus su VDU, atsirado daugiau gretutinių studijų galimybių, programa tapo dar patrauklesnė – galima papildomai mokytis užsienio kalbų, informacinių technologijų ir kitų dalykų. Gretutinės studijų programos leidžia ne tik įgyti pasirinktos srities žinių, bet ir be išlyginamųjų studijų stoti į kitos studijų krypties magistrantūrą.

Miškas – sudėtinga ekosistema

Kodėl verta pasirinkti miškininko specialybę? „Miškas labai sudėtinga ekosistema ir ją tvarkyti turi tą išmanantys žmonės, o tokiais specialistais kaip tik tampama mūsų fakultete. Pavyzdžiui, ištaisyti kokias nors klaidas žemės ūkyje galime po metų kitų, o padarius klaidų miške, jas galbūt galėsime ištaisyti tik po šimtmečio – čia būtent slypi didžiulė atsakomybė, sudėtingumas ir išmanymas. Be to, miškininkystė Lietuvoje viena iš pagrindinių ūkio šakų, turinti labai senas tradicijas. Šiemet sukanka 100 metų, kai buvo įkurtos pirmosios miškų urėdijos, pradėjusios atkurti karo ir suiručių nuniokotus miškus. Šiandien galime džiaugtis, kad mūsų miškai tikrai tvarkomi gerai, tą tvarią miškininkystę ir šalies miškingumą būtent išpuoselėjo miškininkai. Ir toliau miškai turi būti saugomi, atkuriami ir naudojami moksliniais pagrindais neužmirštant sukurtų tradicijų”,- teigia Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas.

Fakultetas šiuo metu rengia miškininkystės, ekologijos bakalaurus bei miškininkystės, ekologijos, laukinių gyvūnų populiacijų valdymo ir medžioklystės, miestų ir rekreacinės miškininkystės magistrus. Fakultete taip pat atliekami moksliniai tyrimai: miškotyros, ekologijos ir aplinkotyros, biologijos, aplinkos inžinerijos, chemijos inžinerijos. Iš studijų krypties dalykų mokomasi informatikos, augalų biologijos, dendrologijos, dirvotyros, motorizuotos medžiapjūtės technologijos, miško žvėrių ir paukščių biologijos, hidromelioracijos, medynų formavimo, bendrosios ekologijos ir aplinkos apsaugos bei kitų, Iš gilesnės specializacijos dalykų – plantacinių želdinių įveisimo ir išauginimo technologijų, kraštovaizdžio ekologijos, medynų formavimo, kraštovaizdžio architektūros, miestų ir rekreacinės miškininkystės pagrindų, medžioklėtvarkos, miškų inventorizacijos, medienos ruošos projektavimo ir technologinės miškotvarkos bei pan.

Verta paminėti ir tarptautinę jungtinių studijų programą „Euroforest“ – dalis studentų magistrantūros studijas tęsia Švedijoje, į kurias, be skandinavų, atvyksta studentų iš Lenkijos, Vokietijos, kitų Europos šalių, net Afrikos.

Kuo miškininkas skiriasi, pavyzdžiui, nuo agronomo ar kito žemės ūkio specialisto? Anot prof. E. Bartkevičiaus, agronomus, inžinierius, ekonomistus žemės ūkiui ruošia skirtingi fakultetai, o miškininko profesija apjungia daug dalykų – tai labai kompleksinė progama. Miškininkas turi būti ir biologas, gerai pažinti miško ekosistemas, dirvožemį, augalus, gyvūnus, o kartu būti ir inžinierius, ir geras ekonomistas, ir gamtosaugininkas, išmanyti medžioklės ūkį bei daug kitų dalykų.

Fakultetą garsina žymūs miškininkai ir studentai

Aukštojo miško mokslo pradžia Lietuvoje laikomi 1922-ieji, kai būtent vasario 16 -ąją atidarytame Lietuvos universitete Matematikos-gamtos fakultete buvo įsteigtas Agronomijos skyrius ir Girininkystės katedra. Tais pat metais šis skyrius pavadintas Agronomijos-miškininkystės skyriumi. Po dvejų metų miško mokslų studijos perkeltos į Dotnuvą. 1924 m. rudenį darbą pradėjusioje ŽŪA šalia Agronomijos iki 1928 m. pabaigos veikė Miškininkystės skyrius. 1938 m. Miškininkystės skyrius buvo atkurtas, 1940 m. perkeltas į Vilnių, bet 1949 m. Miškų ūkio fakultetas vėl grąžintas į dabartinę Žemės ūkio akademiją, kur veikia iki šiol (nuo 1994 m. – Miškų fakultetas, dabar – Miškų ir ekologijos fakultetas).

Pirmuoju fakulteto dekanu tapo doc. Antanas Vasiliauskas. Net 22 metus jam vadovavo doc. Pranas Džiaukštas. Pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį fakulteto dekanu dirbo doc. Albinas Tebėra, kurį pakeitė dabartinis Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. Edmundas Bartkevičius.

Fakultetą garsino žymūs mokslininkai – pirmasis ŽŪA rektorius prof. Povilas Matulionis bei pirmasis prorektorius Antanas Rukuiža buvo miškininkai, taip pat buvęs universiteto rektorius, miškininkas prof. Romualdas Deltuvas, Miškotvarkos katedrai daug metų vadovavo prof. Vaidotas Antanaitis, atkurtos nepriklausomos Lietuvos miškų ūkio ministras. O kiek jo auklėtinių pasklido po įvairias Lietuvos mokslo įstaigas, žinybas, urėdijas – susidarytų šimtai.

Miškininkų vardą garsina ir dabartiniai studentai, jų meniniai gebėjimai. Kad ir fakultete veikiantis medžioklės ragų ansamblis bei jo vadovų iniciatyva organizuojamas medžioklės ragų šaukinių konkursas ar dalyvavimas užsienio konkursuose, iš kurių negrįžtama be laurų. “Medžioklės ragų šaukiniai – tai medžioklės kultūros dalis, kuri ypač populiari Europoje ir kitose pasaulio šalyse. Mes šią tradiciją perėmėme iš Vakarų valstybių, mūsų studentai, kurie nori, išmoksta pūsti medžioklės ragą, be to, fakultete veikia labai šaunus ornitologų klubas, daugelis užsiima fotografija, dalyvauja įvairiose parodose, miesto ir respublikiniuose renginiuose, keliauja po šalies ir užsienio miškus bei saugomas teritorijas. Net sunku visas pomėgių veiklas išvardyti”,- sako dekanas E. Bartkevičius.

Dėl miškų naudojimo santykio turime susitarti su visuomene

Nors Lietuvoje šiuo metu miškai užima kiek daugiau nei trečdalį teritorijos ir daugiau nei pusė miškų priklauso valstybei, visuomenė labai aktyviai svarsto, ar brandūs miškai nebus iškirsti, padaryta didžiulė žala gamtai ir šalies ekonomikai, ateities kartoms. Prof. E. Bartkevičiaus nuomone, dėl to naudojimo santykio turime susitarti su visuomene, kokioje miškų dalyje turime tvariai ir darniai ūkininkauti bei kiek miškų palikti neliečiamu gamtos kampeliu. Rezervatai, sengirės, draustiniai ar kiti unikalūs gamtos kampeliai pasitarnautų biologinei įvairovei išsaugoti. Koks tas santykis, turi susitarti gamtosaugos, miškininkų, miško pramonės specialistai, mokslininkai. „Bet nėra geresnio tausojimo, kaip darnus ūkininkavimas bei naudojimas. Prieš pora metų dalyvavau Vokietijos miškininkų suvažiavime, kuriame ne kartą buvo pažymėta, kad nėra geresnės apsaugos, kaip tvariai gražiai juos naudojant”,- akcentuoja Miškų ir ekologijos fakulteto vadovas ir priduria, kad kai buvo Lietuvoje vertinamos europinės “Natura 2000” buveinės, tai net du trečdaliai jų surasta būtent ūkiniuose miškuose.

Jaunų miškų specialistų laukia rinka

Miškininkystės studijų vadovai pažymi, kad gyvenimas nestovi vietoje ir jaunimas, būsimi studentai neturėtų bijoti rinktis miškininko specialybę. Po valstybinių miškų valdymo reformos daug kur reikia jaunų specialistų, yra galimybių užimti atsakingas pareigas valstybinių, taip pat privačių miškų įmonėse, saugomų teritorijų tarnybose, savivaldybėse ir kitur. “Maždaug pusė mūsų absolventų dirba valstybiniuose miškuose, dabar – Valstybinės miškų urėdijos (VMU) regioniniuose padaliniuose, kiti – privačiame sektoriuje: įvairiose firmose ir firmelėse, taip pat lentpjūvėse. Pastarosioms reikia medienos specialistų, pirminis medienos apdorojimas – niša mūsų studentams, kas labiau linkęs į medienos mokslą, tiems siūlome rinktis medienos mokslo ir prekybos specializaciją”, – siūlo dekanas. Be to, miestų ir rekreacinės miškininkystės specialistų laukia dar daugelyje vietovių tik priebėgomis tvarkomi miestų parkai ir kiti želdiniai. Ši sritis pas mus dar apleista, daugelyje savivaldybių tuo užsiima ne miškininkai ir padėtis turėtų keistis.

Naujai kuriamiems parkams, pavyzdžiui, kad ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynui dr. Jono Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose taip pat reikia miškininko rankų ir žinių, o šalia miškininkų mokslo kalvės įkurtame įspūdingame Arboretume savo patirtį skleidžia jo vedėjas, garsus ąžuolininkas Juozas Girinas.

Medžioklei, laukinių žvėrių populiacijai valdyti, kas Lietuvai labai aktualu, irgi reikalingi atitinkami specialistai.

Galima klausti, o kaip dėl to miškininko įvaizdžio, ar jo garbė ir prestižas nebuvo sumenkintas per urėdijų reformą? Atsakymas, anot prof. E. Bartkevičiaus, būtų vienas – visais laikais Lietuvoje miškininkai visuomenėje buvo gerbiami, tarkim, prieškario Lietuvoje parapijos klebonas, girininkas ir mokytojas buvo pagrindiniai vietos šviesuoliai. Ir nors dabartinės reformos metu buvo bandoma tą prestižą sumenkinti, pasirinkta nevykusi viešųjų ryšių akcija -pagarba miškininkams atsistato. Tų vadovaujančių reformos architektų ir vykdytojų aukštose pareigose iš esmės jau nebeliko, paskirtas ir naujas aplinkos ministras, buriama nauja jo komanda.

“Mes džiaugtumės matydami 50-60 bakalaurų, tai būtų optimalu, nes pernai dėl urėdijų ir universitetų reformos sulaukėme tik dvylikos, o geriausiais laikais turėjome 80 bakalaurų. Mūsų Akademijos miestelio gali pavydėti dauguma Miškų fakultetų visoje Europoje. Aš lankiausi daugumoje Europos fakultetų ir asmeniškai tuo įsitikinau. Akademijos miestelyje kompatiškoje gamtinėje aplinkoje yra viskas – bendrabučiai, auditorijos, mokomoji bazė, nuostabus Arboretumas šalia centrinių rūmų, netoliese Kauno miestas. Urėdijos mielai priima mus į praktikas, mūsų studentai ten laukiami. Visi VMU regioninių padalinių vadovai yra mūsų absolventai, o VMU direktorius Marius Pulkaunininkas patikino, kad mielai įdarbintų apie 100 žmonių, įskaitant ir Kauno miškų ir aplinkos kolegijos absolventus – jiems reikia jaunų žmonių, nes sistema turi atsinaujinti”,- privalumus vardija Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas.

Vienas iš svarbių privalumų, kad miškininkų labai mažai emigravo, jie yra Lietuvos patriotai, kūrybiški, iniciatyvūs žmonės ir darbą randa savo krašte arba sukuria savo verslus ir juos plėtoja visoje šalyje.

Angelė Adomaitienė

Nuotraukos iš VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto archyvo