Miško bičiulių negąsdina ilgesni mokslo metai

Lietuvoje skaičuojama per 300 jaunųjų miško bičiulių būrelių, kuriuose daugiau kaip 10 tūkst. narių. Žiemą jie rūpinosi žvėreliais, nešė šieną, daržoves, pavasarį kelia inkilus, sodina medelius, vasarą pasitiks tyrinėdami apinką, augalus ir vabalėlius. Jurbarko rajono Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos moksleiviai vieni iš atyviausiųjų – gamta jiems tikri namai.

Gimnaziją saugo… voveraitės

Veliuonos A. ir J. Juškų gimanzijos kieme svečius pirmiausia pasitinka ne moksleiviai ar mokytojai, o voveraitės. Pačios tikriausios, pūstomis uodegėlėmis. Tikros šeimininkės, nė kiek nesibaimina nelauktų svečių, lyg tyčia maišosi po kojomis.

Gimnazijos pradinių klasių mokytoja Loreta Pocienė, vadovaujanti jauniesiems miško mylėtojams, tik šypsosi, matydama, sutikusius atvykėlius: „Joms čia gera, mes jas mylime, ir jos mus…“

Mokytojos Loretos vardas gerai žinomas ne tik šio krašto žmonėms. Jau daugiau nei dvidešimt metų ji su savo mokiniais ramiai nepraeina nei pro žydinčią gėlę, nei pro augantį medį. Visi čia myli gamtą. Kaip gi kitaip? Jei neišmoksi mylėti medžio, gėlės, ar mylėsi Lietuvą?

Smagiausia - Panemunės regioniniame parke

Mažiausieji Veliuonos gimnazijos miško bičiuliai, dabartiniai antrokai, mokytojos Loretos auklėtiniai. Kartu jie dar tik antri metai, tačiau matė ir patyrė daug nuotykių.

Mokytojos vadovaujamo būrelio veikloje dalyvauja beveik visi. O ir prisiminti jau turi ką. Geriausi jų draugai –Veliuonos girininkas Saulius Belevičius, Panemunės regioninio parko darbuotojos Eglė Kupstaitytė, Vaida Mozūraitienė, Raimundas Giedraitis. Šias pavardes mini ne mokytoja, o patys vaikai.

Ir pats įsimintiniausias praėjusiųjų mokslo metų įvykis – stovykla Panemunių regioniniame parke. Joje stovyklavusi Ugnė Preimonaitė prisipažįsta įveikusi didžiausią iššūkį - pirmą kartą miegojo be tėvelių… Ne tik miegojo, bet su vyresniais mokiniais dalyvavo vietos gyventojų apklausoje. Užsukusi į sodybą turėjo apklausti gyventojus kokių gyvūnų jie turi. Jei prieš dešimtį metų, pasak mokytojos, čia buvo ir ožkų, ir avių, ir arklys, dabar galima užtikti tik šuniukų ir kačių. Nemažai sodybų tuščių, jose tik vasarą gyvena poilsiautojai.

Naudingas girininko patarimas

Moksleiviai ne tik dažni svečiai parke ar miške. Gimnazijoje nuolat vyksta įvairiausi renginiai. Neseniai paminėta Pasaulinė žemės diena – visą savaitę vyko įvairiausi renginiai. Visi dalyvavo akcijoje „Apkabinkime Žemę , vyresnieji degustavo vandenį, stebėjo, kaip nustatomas jo rūgštingumas, nitratų kiekis, sužinojo, kas turi įtakos vandens kokybei, atsakinėjo į klausimus apie gamtą bei ekologiją.

Pradinių klasių klasių mokiniai mokyklos kieme išsirinko jiems patinkančius medžius ir kėlė inkilus. Antrokai džiaugėsi, kad pavyko išvengti klaidos – jų medelis būtų neišlaikęs inkilėlio. Inkilų kėlimo šventėje dalyvavusio Veliuonos girininkijos girininko S. Belevičiaus patarimas buvo pačiu laiku – į storesnį medį įkeltas inkilas tikrai sulauks gyventojų.

Draugauja su visos Lietuvos moksleiviais

Neseniai į Jurbarko rajone esančią Eržvilko gimnaziją rinkosi pradinių klasių mokiniai iš viso rajono. Čia vyko konferencija ,,Apkabinkime Žemę“. Veliuonos gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio narės Toma Lukrecija Armonaitė ir Augustė Jurkevičiūtė skaitė pranešimą tema ,,Miškas gydo kūną ir sielą“, pasakojo apie medžių ir augalų gydomąsias savybes, jų reikšmę žmogui.

U. Preimonaitė, Emilija Jonikaitė, Evelina Vaitiekūnaitė dalinosi savo įspūdžiais, kuriuos patyrė stebėdamos paukščius ir augalus Šilinės apylinkėse. Paruošti išsamų pristatymą joms padėjo Panemunių regioninio parko specialistai R. Giedraitis ir E. Kupstaitytė. Įdomiausias faktas, kad moksleiviams pasisekė prie Nemuno pamatyti mažąjį kragą. Šis paukštis, pasak specialistų, čia nebuvo pastebėtas net septynerius metus.

Velioniečiams pažįstami ir tolimesni rajonai: buvo Kėdainiuose konferencijoje, aplankė Pašilių stumbryne, poilsiavo Karklėje... Jie nuolat dalyvauja įvairiuose konkursuose, viktorinose, šventėse. Ne tik dalyvauja, bet ir laimi. Antrokė Gerda Bakšytė su mokytoja draugauja nuo penkerių metukų, tad ir visuose renginiuose aktyviai dalyvauja.

Jų klasės sienas puošia gausybė diplomų: Projekto „Naisių vasara“ mecenatas Ramūnas Karbauskis pernai apdovanojo už dalyvavimą piešinių konkurse „Gandrus pasitinkant 2016“, Panevėžio miškų urėdas Valdas Kaubrė už išrinktą stumbriukei vardą Gilė, o Kauno zoologijos sodas už dalyvavimą akcijoje „Gilė“ – surinktas ir padovanotas žvėreliams giles. Visų apdovanojimų neišvardysi.

Vyresnieji, gimnazijos trečios klasės gimnazistai, jau antrą kartą ruošiasi Aplinkos ministerijos Lietuvoje inicijuojamam tarptautiniam konkursui „Jaunimas Europos miškuose“, kuris vyksta anglų kalba. Gitana Palubeckaitė, Tadas Mauza ir Patrikas Belevičius – komanda, kuri ruošiasi ne tik dalyvauti, bet ir laimėti.

Pasak Gitanos, svajojančios apie interjero dizaino studijas, patirtis rodo, kad žinių pernai pakako, tačiau pritrūko lotynų kalbos – reikėjo mokėti augalų pavadinimus lotyniškai... Šiemet visi draugiškai mokosi, ruošiasi lotynų. Nors Tadas savo ateitį žada susieti su multimedija, kompiuterių inžinerija, o Patrikas kalba apie architektūrą, abu jie Veliuonos miškininkų vaikai. Nors ir nežada eiti tėvų pėdomis, tačiau apie miškus turi ką pasakyti.

Mokytis galima ir miške

Jau septintus metus ištikimiausieji miško ir mokytojos Loretos draugai – šeštokai Milda Dosinaitė, Deividas Čelkis ir Svajūnas Vinkšnaitis. Jie žurnalo „Lututė“ skaitytojai ir draugai, lutučiukai. Drauge dalyvauja visose akcijose, šventėse, keliauja ir stovyklauja. Labiausiai laukia vasaros. Ne dėl mokslų pabaigos, o dėl įdomių stovyklų, žygių, šungrybių festivalio.

Mažesnieji, antrokai, taip pat laukia. Jie sutinka, kad mokslo metai tęstųsi ir ilgiau, bet su sąlyga, kad pamokos vyktų Panemunių regioniniame parke. Visą savaitę. Čia netrukdo nei skaisčiai šviečianti saulė, nei karštis, neima snaudulys.

Mokytoja L. Pocienė įsitikinusi, kad miške galima visko mokytis: matematikos – skaičiuoti medžius, lietuvių kalbos – rašyti laive, dailės – piešti ant kranto. Sportas – nuo ryto iki vakaro, muzika –- su daina per ąžuolyną...

Rasa Liškauskaitė