Miško darbų rangovų netenkina konkursų tvarka ir įkainiai (papildyta aplinkos viceministro Martyno Norbuto komentaru)

Sakalinės miško plunksnuočiai
gegužės 4, 2018
Inga Ruginienė: “Stiprios šakos – stipri profsąjungų konfederacija”
gegužės 5, 2018

Miško darbų rangovų netenkina konkursų tvarka ir įkainiai

Miško darbų rangovų,  kurių sektoriuje gali būti užimta apie 4 tūkst. žmonių, netenkina sena, iš buvusių miškų urėdijų paveldėta įvairių darbų konkursų skelbimo tvarka bei įkainių lubos. Jau  pora dešimtmečių  valstybiniuose miškuose teikiant kirtimo, medienos ištraukimo, miškų sodinimo, priežiūros bei kitas paslaugas, spręstinų problemų susikaupė gana daug.  Jos iš esmės buvo aptartos balandžio 12 d.  Girionyse vykusiame  Miško darbų rangovų asociacijos (MDRA) ataskaitiniame susirinkime bei išdėstytos priimtoje rezoliucijoje, adresuotoje aukščiausiems šalies vadovams, Seimo nariams, aplinkos ministrui ir naujajam Valstybinės miškų urėdijos (VMU) direktoriui. Tikimasi, kad miškų valdymo reforma įpūs gaivių vėjų ir į rangovų bei VMU santykius – rangovų asociacija bus įtraukta į teisės aktų kūrimo ir sprendimų priėmimo procesą bei galės perteikti konkrečią patirtį, siekiant skaidrumo ir abipusės naudos.

Miško darbų rangovų asociacijos susirinkime į rūpimus aktualius klausimus, ypač susijusius su urėdijų reforma gilinosi 33 įmonių delegatai, atstovaujantys 500 savo darbuotojų ir apie 150 laisvai samdomų darbuotojų. MDRA pirmininko Vidmanto Juso teigimu, rangovai yra nusivylę naujos VMU pirmaisiais žingsniais, nes nemato jokių teigiamų pokyčių. Įmonės padaliniuose (buvusiose urėdijose) miško darbų konkursai toliau vyksta pagal seną tvarką su nustatytomis įkainių lubomis. Dėl menko užmokesčio ir emigracijos darbininkų katastrofiškai trūksta, tačiau kol kas nėra jokių finansinių paskatų juos privilioti  į miškus.

“Netgi atvirkščiai: pernai susitikimuose aukšti pareigūnai žadėjo, kad ranga plėsis, o nauja įmonė savo jėgomis vykdys kokį 10-20 proc. darbų. Tuo tarpu matome priešingą vaizdą –  urėdija ketina atnaujinti savo technikos parką, o tai ženklas, kad rangovų reikės mažiau”,- tikina V. Jusas.  

Ar VMU su rangovais konkuruos technika ir darbais?

Prieš dešimtmetį Aplinkos ministerija paragino miško ruošos įmones investuoti į pažangias miško darbų mašinas, kurių viena kainavo ir per milijoną litų.  Jos padidino veiklos našumą, sumažėjo sunkaus fizinio darbo.

“Kiek vėliau modernios technikos įsigijo ir urėdijos. 2010 metais Valstybės kontrolė nustatė, kad urėdijų mechanizmais atliekamų kirtimų ir medienos ištraukimo savikaina didesnė  nei rangovų siūlomos kainos. Urėdijos į tai regavo įvesdamos įkainių lubas, dažniau dirbo geresnėse biržėse, o rangovams patikėjo šlapesnes, mažesnio vidutinio tūrio, tolesnes nuo sandėliavimo vietų, t. y.  brangiau kainuojančius kirtimus. Sumažėjus darbų ir neįstengiant išmokėti lizingo, dalis privačių įmonių technikos buvo grąžinta bankams, kai kurios įmonės likvidavosi. 2016 metais miško kirtimo ir traukimo mechanizmų įsigyta dvigubai mažiau nei 2015-aisiais. Per 2016 m. nenupirkta nė viena nauja kirtimo mašina”,- primena V. Jusas. Jo nuomone, VMU neturėtų plėsti savo medkirčių ir medvežių parko bei didžiąją dalį miškų ūkio darbų, kaip ir aplinkinės ES valstybės, patikėti rangai. Šiuo metu rangovai dar gali pasinaudoti ES parama miško technikai įsigyti, tačiau po poros metų jos nebus, tad rangovams tokios investicijos kainuos daug brangiau.

“Mes dabar neperkame naujos technikos, nes bijome ateities,  juk jei VMU prisipirks technikos, mums sumažės užsakymų. Bet kur šlapios biržės, didesni  atstumai, t.y. kur didžiausios sąnaudos, matyt, liks rangovams. Urėdijos tokių biržių nekerta, atiduoda privatininkams ir jiems taiko tokius pačius įkainius, kaip sau. Vis dėlto gerų ir blogų biržių sąnaudos gali skirtis dvigubai, pavyzdžiui, kertant gražų pušyną ir lapuotyną, kur medžių mažai, šlapia, toli medieną   ištraukti. Jei rangovai gautų ir gerų, ir blogų biržių, savikaina susireguliuotų”,- kalba  UAB “Medverus“  direktorius Valdas Berūkštis.

Anot jo, urėdija puikiai žino, kad valstybinės įmonės savikaina bus didesnė nei privačių rangovų.

“Kodėl jie veržiasi tą techniką pirkti, neaišku, nes jiems prisidės papildomo darbo, matyt, yra kažkokie interesai. Bandome geranoriškai palaikyti ryšius su VMU, išsiaiškinti, kodėl VMU valdyba nutarė pirkti naujos technikos. Kiek mums žinoma, valdyboje miško ruošos gerai  neišmano nė vienas narys, tad kažkas jai turėjo patarti”,- svarsto V. Berūkštis ir primena, kad  miško ruošos įmonės, kurių yra pakankamai, net perteklius, jau keletą metų dalyvauja paslaugų konkursuose. Rangovų asociacija turėtų būti įtraukta į VMU darbo grupę dėl jų sąlygų ir taisyklių pakeitimo, nes būtent rangovai atlieka didžiąją dalį darbų, pradedant dirvų arimu, paruošimu, sodinukų  sodinimu ir t.t. Ypač svarbu, kad  konkursų sąlygos visiems visoje VMU sistemoje būtų vienodos.

UAB “Medverus“  iš esmės dirba Vilniaus regione – teikia medienos ruošos ir kitas paslaugas buvusių Vilniaus, Šalčininkų, Nemenčinės, Trakų urėdijų valdose, taip pat privatininkams. Bendrovė turi 3 medkirtes ir 3 traukimo  mašinas, kitos mažesnės technikos.

“Valstybiniuose miškuose iš esmės dirbame už savikainą, kad galėtume išlaikyti žmonės visus metus nepaisant sezoniškumo, o pagrindinis uždarbis – pas privatininkus. Neramina ir tai, kad aplinkos ministras lūkesčių laiške VMU nurodo didinti rankomis kertamų miškų apimtis.  Keista, einame į kažkokį atsilikimą, nes pažangiose šalyse rankinio darbo beveik nėra, jį puikiai atlieka speciali mažoji technika. Mes irgi turime vieną mažą mašiną, kuri vykdo retinimus ir pan. Turėtume plėsti mechanizuotą darbą, prisitaikyti prie sąlygų, nes miškuose trūksta žmonių, kurių  ateityje dar  mažės”, – pažymi UAB “Medverus“  vadovas.

Rezoliucijoje rangovai reikalauja mažinti rankomis atliekamų miško darbų apimtis. Juk nekvalifikuoti darbininkai, kurių daugumą sudaro bedarbiai, dirbti nemotyvuoti.  Siūloma  iš viso atsisakyti darbų, kurių neįmanoma mechanizuoti, pavyzdžiui, “auklėjimų” su kirviu ar kardu, kvartalinių linijų ar griovių valymo ir pan., vykdyti tik tikrai būtinus retinimus. Kirtimo taisyklės turėtų būti palankesnės mašininiam kirtimui.

Kainos turi būti pagrįstos ir skaičiuojamos pagal naują metodiką

Rangovų nuomone, būtina parengti metodiką paslaugų įkainių apskaičiavimui įtraukiant išlaidas darbų saugai ir kitiems reikalavimams, o konkursiniai siūlymai žemiau objektyvios savikainos turėtų būti atmetami arba pagrįsti skaičiavimais pagal nustatytą metodiką.

Teigiama, kad urėdijos pastaraisiais metais atliko apie 40-50 proc. medienos ruošos darbų. Deja, dėl vyravusių skirtingų apskaitos sistemų jų savikainų negalima objektyviai palyginti su rangovų kainomis. Asociacijos užsakymu atlikta analizė parodė, kad tie įkainiai beveik dvigubai mažesni, nei būtina savikaina, kuomet viskas atliekama legaliai bei laikantis saugos.

MSK „Miško žemė“, turinti 2 medkirtes, 4 medvežes, apie 20-25 pjūklininkų, jau daug metų iš esmės darbuojasi Aukštaitijos regione –  nuo Panevėžio iki Latvijos. Pagrindiniai darbai – medžių kirtimas ir traukimas, taip pat kitos ūkinės paslaugos.

Kokios problemos triūsiant valstybės miškuose?

“Pagrindinė – jau eilę metų fiksuojamos maksimalios kainos, kurios nesiekia savikainos. Dėl to kyla ir nesveika konkurencija, kuri rangovus tiesiog smaugia. Buvome užsakę studiją išsiaiškinti, kokia ta tikroji savikaina, nes visą laiką esame lyginami su valstybinio miškų ūkio kaina, tačiau jie renkasi  lengviausią kirtimą ir traukimą, kur galima dirbti pelningiau. Tai mus  supriešina,  nes atrodo, kad jie dirba pigiau, o mes gal jau net nereikalingi. Be to, mums užkrauna  ir ūkinius darbus, kurių savikaina vos ne keturis kartus brangesnė nei leidžiama mokėti mums. Nors kai kurie įkainiai diferencijuoti, daugelis urėdjų yra nustatę pernelyg žemas lubas”,- į klausimą atsako MSK „Miško žemė“ pirmininko pavaduotojas Tadas Taurelė.

Anot jo, kai atlygis mažas, žmonės pradeda dirbti nelegaliai, netenka socialinių garantijų, pasipila darbo saugos pažeidimai. Privatus sektorius, stebėdamas valstybinį, irgi muša įkainius.

Problema, pasak T. Taurelės, – ne dabartinė, o naujai į VMU persikėlusi iš 42 urėdijų, kuriose tarifai skaičiuojami labai skirtingai, be to,  manipuliuojama ir konkursais.

“VMU valdyba priėmė sprendimą, kad reikia pirkti technikos, bet pagal kokius skaičiavimus ir kriterijus, nežinome. Visame pasaulyje privatus sektorius dirba pigiau, o pas mus akcentuojama, kad gamybą plės valstybinis. Rangovai, kurie dirba legaliai, moka mokesčius, praktiškai stumiami į bankrotą. Nuo seno suformuota tokia sistema, kaip mus valdyti ir  kad mes tarp savęs neskaidriai konkuruotume”,- pažymi pašnekovas.

Alvydo Dambrauskio įmonės atstovė Regina Dambrauskienė antrina, kad jos įmonei įkainiai irgi viena opiausių problemų.

“Net maksimalūs yra žemiau savikainos, taip kaip išlaikyti žmones, kai reikia kelti minimalią algą, sumokėti visus mokesčius? Mes neturime galimybių spėti konkuruoti su valstybine urėdija.  Antra, jei VMU prisipirks technikos ir vėl rinksis geriausias biržes, neindeksuos darbų koeficientų, padėtis tik sunkės. Trečia bėda – viešieji pirkimai, kai konkursus laimi įmonės, kurios net neturi technikos ir žmonių. Konkursų sąlygos turi būti keičiamos vien dėl to, kad  tokios įmonės persamdo kitus dar pigiau ir priima nelegalus, kurių miškuose pilna. Būtina keisti ir miško ruošos taisykles, kuriose daug kas pritaikyta rankiniam pjovimui, o ne naujai moderniai technikai”,- vardija R. Dambrauskienė.

Ji viliasi, kad urėdijų reforma ir naujoji VMU sudarys galimybes rangovų asociacijai prisidėti prie miško ruošos taisyklių ir konkursų sąlygų atnaujinimo, kurios leistų normaliai dirbti  ir uždirbti neiškreipiant rinkos.

Konkursai – elektroninių aukcionų būdu

V.Jusas sakė, kad kiek anksčiau susitikime su rangovų atstovais VMU direktorius Marius Pulkauninkas žadėjo rangovus  įtraukti į naujų paslaugų pirkimo taisyklių rengimo procesą. Rangovai jau nusiuntė siūlymus, kurių dalį įtraukė ir į rezoliuciją.

Rezoliucijoje asociacija siūlo miškų ūkio darbų pirkimo konkursus organizuoti elektroninių aukcionų būdu, kad būtų galima konkuruoti matant kitų siūlymus ir savo kainą keisti nustatytais intervalais. Tai padėtų mažoms vietinėms įmonėms teikti konkurencingas kainas ir dirbti arčiau namų. Laimėtų ir smulkūs rangovai, nes nešvaistytų lėšų technikos ir darbininkų vežiojimui, o VMU gautų mažiausią kainą.

Rangovai pageidauja, kad mažiausias pirkimo objektas būtų girininkijos darbai. Iki šiol urėdijose konkursai buvo rengiami labai skirtingai. Kai kur siūlymai teikti konkrečiai biržei, kitur – ketvirčio ar pusmečio apimtims.

Būtina tobulinti ir medienos apskaitą. Šiuo metu medienos apskaitai nenaudojami pjovimo mašinų kompiuterių duomenys, fotometriniai ir kiti šiolaikiniai medienos matavimo būdai.

“Sutinkame, kad rangovams avansu būtų apmokama už apytikrį tūrį, o galutinai atsiskaitoma pagal pirkėjams parduotą kiekį. Sandėliai turi būti skanuojami (fotografuojami), o skanuoti vaizdai turi būti prieinami rangovams internetu. Išvežama mediena turi būti fotografuojama ir automatiškai keičiamas sandėlio likutis, kuris turi būti matomas rangovui. Tai užtikrintų medienos judėjimo skaidrumą”,- pažymima rezoliucijoje.

Rangovai tikisi, kad naujoji  VMU vadovybė į rangovus žiūrės kaip į partnerius, o ne kaip į pigios darbo jėgos  šaltinį, padės  rangovams išsaugoti darbo vietas regionuose. VMU valdyba ir administracija rangovų problemas turi žinoti tiesiogiai. Rangovai gali patarti, kaip praktiškai įgyvendinti gamtosaugos ir gamtotvarkos priemones, ar tam turi technines galimybes bei reikalingą kvalifikaciją. Bendromis jėgomis taip pat reikia raginti Vyriausybę skubiai ieškoti būdų kvalifikuotiems miškų ūkio darbininkams rengti, miško darbininko profesijos prestižui kelti.

Angelė Adomaitienė

Miškų rangos darbų asociacijos rezoliucija
http://www.miskorangovai.lt/wp-content/uploads/2018/04/Rezoliucija_20180412.pdf

Foto R.Daugalas

 

VMU neplečia medkirčių ir medvežių parko, rankomis atliekamų darbų nebus atsisakyta

(aplinkos viceministro M. Norbuto komentaro kalba netaisyta)

 

Aplinkos ministerija iš esmės pritaria ne mažai daliai Miško darbų rangovų asociacijos rezoliucijoje keliamų klausimų ir pateikiamų pasiūlymų. Dėl kai kurių iš šių siūlymų turėtų apsispręsti pati įmonė – VĮ Valstybinių miškų urėdija. Reaguodama į siūlymą daugiau dėmesio skirti miškų ūkio mašinų operatorių mokymui, Aplinkos ministerija ieškos galimybių kartu su VĮ Valstybinių miškų urėdija ir mokymosi institucijomis plačiau panaudoti specialias funkcijas atliekančių VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių (Dubravos regioninio padalinio, Kazlų Rūdos regioninio padalinio) techninę bazę mokymui. Siekiant užtikrinti efektyvesnę miškų ūkinės veiklos valstybinę kontrolę, pagrįstą racionaliais kriterijais ir rodikliais, Aplinkos ministerija numačiusi 2018 metais parengti naują miškų ūkinės veiklos valstybinės kontrolės metodiką, kurios rengimo metu bus įvertinama ir vykdomos kontrolės apimtis.

 

Tiesa, ne su visais siūlymais galima sutikti – pavyzdžiui, dėl siūlymo mažinti rankomis atliekamų miškų ūkio darbų apimtis ir atsisakyti darbų, kurių neįmanoma mechanizuoti. Želdinių priežiūra, jaunuolynų ugdymas, kvartalinių linijų valymas, tai miškininkystės požiūriu labai svarbūs darbai, kurių tikrai neturėtų būti atsisakoma vien todėl, kad jų negalima mechanizuoti. Tam tikruose miškuose, ypač kurie patenka į gamtiniu požiūriu didelės vertės teritorijas, yra ir netikslinga plėtoti miškų ūkio veiklos mechanizavimo, nes tai gali sukelti neigiamą poveikį šioms teritorijoms, galiausiai vienas iš VĮ Valstybinių miškų urėdijai keliamų tikslų yra plėtoti gamtotvarkos priemones miškuose, kurios dažniausiai reikalauja rankinio, o ne mechanizuoto darbo.

 

Reikia pažymėti ir tai, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija neplečia savo medkirčių ir medvežių parko. Įmonės valdybos patvirtintos investicijos yra skirtos užtikrinti, kad būtų išlaikomi panašūs į šiandienos pajėgumai. Investicijos į techniką buvo pristabdytos miškų pertvarkos metu. Naudota technika nusidėvėjo, o nauja technika įmonę pasieks tik kitais metais.

 

Vertinant plačiau, manome, kad Miško darbų rangovų asociacijos aktyvumas neabejotinai prisidės prie efektyvesnio, skaidresnio ir socialiai atsakingesnio miškų ūkio veiklos organizavimo. Tai, kad ši asociacija pripažįstama kaip svarbus Aplinkos ministerijai socialinis partneris patvirtina ir tas faktas, kad Miško darbų rangovų asociacijos atstovai įtraukti į Miškų ūkio konsultacinės tarybos sudėtį, o būtent šioje taryboje svarstomi visi svarbiausi miškų politikos klausimai.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin