Miško darbų rangovų Rezoliucija: ignoruojama visuma veiksmų, leidžiančių sėkmingai ugdyti miškus ir iš jų gauti atitinkamą naudą

24 gegužės, 2019
Biomasės inžinerija perspektyva nenusileidžia IT ir aviacijos specializacijoms
24 gegužės, 2019
Vandalizmas: pažintinio tako rodyklės – po įklimpusio automobilio ratais
25 gegužės, 2019

Miško darbų rangovų Rezoliucija: ignoruojama visuma veiksmų, leidžiančių sėkmingai ugdyti miškus ir iš jų gauti atitinkamą naudą
Lietuvos Respublikos Seimui

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

Valstybinei miškų urėdijai

Miško darbų rangovų asociacijos ir gegužės 6 d. konferencijos dalyvių
„Ar lieka miško dirbančiajam vietos miške“

REZOLIUCIJA 2019 m. gegužės 6 d.

Išklausę konferencijos „Ar lieka miško dirbančiajam vietos miške“ dalyvių pranešimų, pasisakymų ir įvertinę esamą padėtį, kai patvirtintoje Valstybinės miškų urėdijos (VMU) veiklos strategijoje iki 2023 metų miško darbų rangovų organizacijoms nėra numatyta dirbantiesiems leidžiančių išgyventi įkainių, nėra užtikrinama tinkama dirbančiųjų socialinė padėtis, nerengiami darbuotojai darbo rinkai ir nekreipiamas tinkamas dėmesys ateities miškų išsaugojimui, mes pareiškiame, kad nepritariame tokiai esamai padėčiai ir reikalaujame skubos tvarka priimti atitinkamus teisės aktus bei praktinius sprendimus, kurie iš esmės pakeistų esamą padėtį miškų ūkinėje veikloje bei jų priežiūroje.
Įgyvendinant veiklos strategiją valstybinių miškų sektoriuje kreipiamas dėmesys vien į pelningumą, nekreipiama dėmesio į dirbančiųjų socialinę padėtį, jų gaunamą atlyginimą, darbo vietų išlaikymą. Daugeliu atvejų rangovų organizacijos laikomos kaip pigi darbo jėga, nors darbininkai dėl nekylančių atlyginimų masiškai bėga iš miškų. Toliau ignoruojama besikeičianti ekonominė situacija ir bet kokiomis priemonėmis siekiama padidinti valstybinių miškų sektoriaus veiklos pelningumą. Nustatant medienos ruošos ir miškininkystės paslaugų maksimalias kainas ir medienos ruošos planinę savikainą, turi būti remiamasi ekonominiais skaičiavimais, įvertinant būtinas išlaidas darbo saugai, mokesčiams ir pabrangusiai darbo jėgai.
Jau antrus metus Miško darbų rangovų asociacija (MDRA) siūlo įvesti koeficientus, koreguojančius bazinį įkainį pagal darbo sudėtingumą, įvertinti realias būtinas išlaidas įvairaus sunkumo kirtavietėse, galimybę taikyti mašininį kirtimą prie esamų kirtimo taisyklių reikalavimų, medienos ruošos ir miškininkystės darbų paslaugų konkursų maksimalias sumas apskaičiuoti pagal būtinas išlaidas, proporcingai darbo ir medžiagų būtinoms sąnaudoms. Tačiau kol kas esama padėtis nesikeičia.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad daugeliui darbingų žmonių emigravus į užsienį ar į lengvesnius darbus miestuose, miškuose neliko kam dirbti rankiniais įrankiais atliekamų darbų. Medkirčių ir medvežių operatoriai rengiami tik formaliai ir į darbo rinką ateina neturėdami net elementarių praktinio darbo įgūdžių. Jokia mokymo įstaiga Lietuvoje neturi galimybių praktiškai apmokyti valdyti sudėtingą techniką, nes neturi miškų.
Praėjus daugiau kaip metams nuo pradėtos įgyvendinti valstybinių miškų valdymo reformos matome, kad stengiantis užtikrinti nustatytą pelningumą yra ignoruojamos minėtos miškų ūkio veiklos sritys, ignoruojama visuma veiksmų, leidžiančių sėkmingai ugdyti miškus ir iš jų gauti atitinkamą naudą.
Pabrėžiant , kad Lietuvos miškų urėdijos egzistuoja jau visą šimtmetį, atkreipiant dėmesį ne tik į medienos gavybą ir su tuo susijusių problemų sprendimą, bet ir į miško socialinių ir gamtosauginių funkcijų vykdymą, reikalaujame:
1) grąžinti miškininkui garbingą jo vardą, peržiūrint visą procese įvykusią klaidingų sprendimų seką ir pripažinti jas, paminėti renginiuose, žiniasklaidoje bei priimti atitinkamus teisės aktus;
2) Aplinkos ministerijai įpareigoti atsakingas pavaldžias institucijas skubiai imtis priemonių miškininkystės paveldo registravimui ir išsaugojimui;
3) priimti nuostatą, kad darbo vietų išsaugojimas miškų ūkyje yra miško socialinės funkcijos įgyvendinimo forma;
4) nustatyti bazinių įkainių koeficientus pagal darbų sudėtingumą 2020 metų konkursams, kad bet kokio sudėtingumo darbą dirbant per dieną būtų uždirbama ta pati suma;
5) užtikrinti, kad būtų galimybė legaliai mokėti miško pjovėjui 800 eur/mėn. į rankas, miškininkystės darbininkui – 500 eur/mėn. į rankas;
6) medienos ruošos ir miškininkystės darbų paslaugų konkursų maksimalias sumas apskaičiuoti pagal būtinas išlaidas, proporcingai darbo ir medžiagų būtinoms sąnaudoms, o ne pagal ankstesnių metų rodiklius;
7) draudžiant vykdyti kirtimus tam tikrą laikotarpį, rangovams mokėti už priverstines prastovas;
8) priimti reikalingus teisės aktus, sudarančius galimybę besimokantiems miško pjovėjams ir medkirčių bei medvežių operatoriams gauti praktinio darbo įgūdžius valstybiniuose miškuose.
Prašome valstybės institucijas kompetencijos ribose iki šių metų rugpjūčio 1 d. pateikti iki kada ir kokiu būdu bus įgyvendinti šioje rezoliucijoje keliami reikalavimai. Iškeltų reikalavimų ignoravimas valstybinių ir privačių miškų ūkinėje veikloje sukels krizinę situaciją.

Valstybinės miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas konferencijos metu prieštaravo Rezoliucijos principui ir prieš Rezoliucijos tekstą.

Konferencijos dalyvių vardu:
Miško darbų rangovų asociacijos pirmininkas Vidmantas Jusas