Miško kirtimo norma padidinta su niekuo nederinus. Kodėl tyli aplinkosaugininkai? (papildyta Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovo N. Kupstaičio komentaru)

Miško kirtimo norma padidinta su niekuo nederinus. Kodėl tyli aplinkosaugininkai? (papildyta Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovo komentaru)

Miškininkų visuomenę šokiravo, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino net 1,2 mln. kub. m didesnę miško kirtimo normą valstybiniuose bei krašto apsaugai skirtuose miškuose. Tai numatyta įsakyme „Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019-2023 metams patvirtinimo“. Anksčiau metinė miško kirtimo norma buvo 4,7 mln. kub. m metinės biržės.

„Šis žingsnis kelia nerimą, jog dėl tokio jautraus klausimo nebuvo jokios diskusijos, pagrindimo ar derinimo su suinteresuotomis šalimis“, – sako Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktorius Aidas Pivoriūnas.

Tiesa, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis ramus. „Padidinta kirtimų norma dar nereiškia, kad tiek urėdija ir iškirs, kadangi tai tik galimybė, o ne prievolė kirsti numatomą kiekį, – teigia A. Gaižutis. – Lietuvoje turime daug miškų, jau pasiekusių medžiapjūtės amžių, tad kirtimo normos korekcijos – ūkiškas požiūris į miškų išteklių racionalų naudojimą“.

Nedarnus sprendimas

Tuo tarpu PMSA direktorius įvardijo du tokio aplinkos ministro sprendimo motyvus. Pirmasis – kylant biokuro kainai, reikia pateikti daugiau medienos į rinką, antrasis – poligonų plėtra.

„Netikėtas 20-25 proc. didesnis paklausos suformavimas dirbtinai numuš medienos kainą. Jei medienos kaina būtų mušama tik valstybiniuose miškuose, gal kas nors ir galėtų tai suprasti bei pateisinti. Tarkime, valstybė turi uždavinių ir juos spręsdama elgiasi tinkamai – rūpinasi vartotojais. Tačiau valstybinis Lietuvos miškų ūkis ypač didelį svorį turintis žaidėjas miškų ir medienos rinkoje, tad viskas, kas vyksta valstybiniuose miškuose dėl  medienos kainos, automatiškai atsiliepia ir privačiam sektoriui. Tokiu sprendimu ministras mažina miško vertę“, – konstatuoja A. Pivoriūnas.

Anot A. Gaižučio, kirtimo norma nustatoma tik valstybiniams miškams. „Tiesiogiai tai privačių miško savininkų neliečia, o netiesiogiai – per pasiūlą medienos rinkoje kažkiek gali pasijausti“, – samprotauja jis.

PMSA vadovo žodžiais, tai yra nedarnus sprendimas. Jis paragino prisiminti nesenus ankstesnius laikus. „Jeigu kildavo poreikis didinti Vyriausybės patvirtintą ir kiekvienais metais tikslinamą miškų kirtimo normą, kildavo didelis erzelis. Šįkart taip vadinami gamtininkai ir aplinkosaugininkai visiškai nesureagavo ir tyli. Tai reiškia, kad jiems toks aplinkos ministro sprendimas tinka. Man tai labai keista. Manau, kad palengva išsisklaido mitai apie didžiuosius aplinkosaugininkus. Sąžiningas aplinkosaugininkas šioje situacijoje turėtų rėkti ne savo balsu apie tai, kas vyksta“, – rėžia pašnekovas.

A. Pivoriūnas negailėjo kritikos ir Vyriausybei. „Ši Vyriausybė pasižymi tuo, kad absoliučiai su niekuo nesitaria, pati viską geriausiai išmano. O galbūt atvirkščiai – nieko neišmano, bet nesitaria, nes mano, kad su neišmanėle tamsuomene nedera tartis. Tai pastebi ir ne kartą viešai yra išsakę daugybė už mane protingesnių žmonių. Neprisimenu Vyriausybės, kuri šitaip nesitartų, mano nuomone, tokia arogancija signalizuoja apie visišką neišmanymą arba labai gerą nuomonę apie save. Abiem atvejais tokios vyriausybės greitai baigia savo kadenciją“, – prognozuoja jis.

Vadina akių dūmimu

Nacionalinį miškų susitarimą PMSA direktorius vadina akių dūmimu: visuomenininkai kovoja atšipusiais kardais, o Vyriausybė daro, ką nori. Jis pabrėžė: „Vyriausybė savo programoje yra nurodžiusi, kad saugomos teritorijos bus plečiamos 30 proc., dabar vienu mostu ji ženkliai didina kirtimo normą. Man kyla klausimas, ar Vyriausybė žino, ką daro vienas jos ministrų? Kadangi buvo bandymas numušti medienos kainą, siekiant vietinę medienos pramonę aprūpinti valstybine žaliava, ir jis nepavyko, dabar bus realizuojamas noras turėti pigesnę medieną biokurui“.

A. Pivoriūno teigimu, biokuras šiuo atveju irgi kaip akių dūmimas, nes iš Baltarusijos pigus biokuras kaip keliavo, taip ir keliauja. „Nežinau, kokias sankcijas įvedinėja mūsų šaunieji politikai, bet bent jau biokurui jų nėra. Gyvenu Vilniuje ir pirmą kartą pamačiau, kad net Panerių gatvėje, anksčiau angliai skirtuose terminaluose, pradėta kaupti dideli baltarusiško biokuro kiekiai. Tai  prisidės prie žaliavos pigimo, nors viešai skelbiama, kad šildymo kaina bent jau Vilniuje augs 60-70 proc. Tai reiškia, kad pingant žaliavai pelnu šildysis tik šilumininkai, manau, kad darydama tokius žingsnius Vyriausybė atidirba verslo grupuotėms“, – įsitikinęs PMSA vadovas.

Jis priminė, jog asociacijos nariai yra skaičiavę: jei užsidarytų baltarusiško biokuro srautas, poreikį būtų galima patenkinti nedidinant savų miškų naudojimo. A. Pivoriūnas tvirtina: netiesa, kad miškų savininkai nori kirsti. „Mes šiuo metu rėkiame, kad nereikia daugiau kirsti miškų ir sakome, kad reikia juose paimti daugiau negyvos medienos bei miško kirtimo atliekų, nes šiuo metu paimama tik apie trečdalis, o visa kita paliekama. Tai leistų pilnai patenkinti biokuro poreikį nedidinant kirtimų. Šioje vietoje aš esu ekologas ir gamtininkas, o minėti sprendimai man sukelia daug klausimų apie ekosistemų tvarumą miškuose“, – kalba pašnekovas.

A. Pivoriūno nuomone, ekonominiai dalykai šiai Vyriausybei yra paskutinėje vietoje, nes ji yra įpratusi gauti europinių pinigų ir jų neskaičiuoti. „Vienas ekonomistų yra pasakęs: „Jei nesuskaičiuoji, tai negali valdyti“. Vadinasi su valdymu šiuo metu yra labai didelių problemų. Bus taip, kad kažkieno sąskaita kentės didžioji visuomenės dalis: per Valstybinių miškų urėdiją negaus pajamų, negalės užtikrinti geresnės gamtos apsaugos, smogs privatiems miškams, sukels papildomas įtampas. Galop kentės visi šilumos vartotojai“, – konstatuoja PMSA direktorius.

Svetainės www.miškininkas.eu žiniomis, nuo kitų metų sausio 1 d. baltarusiškam biokurui ketinama  įveststi didelį muitą, kas turėtų gerokai pristabdyti jo plūdimą į Lietuvą.

Pažadai liko pažadais

Argumentas, dėl ko esą reikėjo padidinti metinę miško kirtimo normą – ir  poligonų plėtra. A. Pivoriūnas priminė neseniai kilusį skandalą. Nors Seimo nutarimu 2020 m. birželio 4 d. patvirtintoje LR teritorijos bendrojo plano (LRTBP) koncepcijoje buvo nurodyta, kad krašto apsaugos tikslams rezervuojama 12 tūkst. ha dydžio teritorija vakarinėje Lietuvos dalyje, LRTBP konkretizuotuose sprendiniuose, kurių pristatymas įvyko 2020 m. spalio 5 d., jau figūravo kitas, gerokai didesnis skaičius – apie 38 tūkst. ha teritorija šiauriniuose ir vidurio Lietuvos rajonuose.

Užmojis išties platus: didžiausia JAV karinė bazė, esanti už JAV ribų, yra Vokietijoje prie Čekijos sienos, ji užima 39 tūkst. ha.

„Kai sukilo bendruomenė, dabartiniai krašto apsaugos ir aplinkos ministrai atsisakė užmačių plėtoti poligonus Žemaitijoje. Jie viešai pažadėjo, kad jokia plėtra nebus vykdoma be derinimo su savivaldybėmis, bendruomenėmis, žemės ir miškų savininkais. Tačiau kažkokiu būdu jau atsirado konkretūs skaičiai – 600 tūkst. kub. m medienos – poligonų plėtrai. Nemanau, kad ministras juos susapnavo, tai reiškia, kad juos kažkas pateikė ir įvyko planavimas, kaip jau įprasta, su niekuo nesuderinus. Tad dabartinės Vyriausybės duoti pažadai dar kartą liko pažadais“, – apmaudo neslepia A. Pivoriūnas.

Blogiausia, pasak jo, kad  nelabai kas ir žino, kur šį kartą numatyta poligonų plėtra. Kadangi sprendimas buvo priimtas ir patvirtintas per rekordiškai trumpą laiką, sąmoningai slepiamos po kirviu atsidursiančios vietovės, kad dar kartą nekiltų erzelis.

„Jei mediena bus pjaunama valstybiniuose miškuose, tai dar būtų galima suprasti. Tačiau gali atsitikti, kad poligoną gali tekti plėsti privačiose valdose. Kadangi jis valstybinės reikšmės objektas, už jį savininkui jokia kompensacija nėra numatyta. Tai jau ne tik teorinė, bet ir faktinė nacionalizacija ir savininkas paprasčiausia netektų turto“, – pabrėžia A. Pivoriūnas.

LMSA pirmininkas A. Gaižutis teigia kol kas neturįs žinių, kad poligonų plėtros projektai būtų realizuojami privačių miškų ar žemių sąskaita. „Žemaitijoje planuoto poligono greičiausiai nebus, o apie kitas galimas vietas jokios informacijos dar nėra“, – sako jis.

(Papildyta  Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovo Nerijaus Kupstaičio komentaru)

Palyginti su ankstesniaisiais metais, valstybinių miškų kirtimo norma 2022 m. nepadidinta nė vienu kubiniu metru ir išlieka tokia pati – 4,685 mln. kubinių metrų – tad ir diskutuoti apie padidinimą nėra ką. Nebent reikia konstatuoti, kad aplinkos ministro įsakymais kasmet tvirtinama miškų kirtimo norma valstybinių miškų valdytojams jau kelerius metus iš eilės išlieka tame pačiame lygyje, o vertinant atskirai pagrindinių miško kirtimų normą, tai ji nuo pat 2019 m. yra netgi mažesnė nei patvirtinta Vyriausybės nutarimu 2019-2023 m. laikotarpiui. Tą visiškai nesudėtinga patikrinti, nes
tiek aplinkos ministro įsakymai, tiek ir Vyriausybės nutarimai dėl miško kirtimo normos yra skelbiami viešai ir visiems prieinami teisės aktų registre.

Žinoma, mažiau įsigilinęs asmuo gali supainioti, kur kalbama apie pagrindinių miško kirtimų normą, o kur jau apie visų miško kirtimų normą. Tačiau kiekvienas miškininkas tuos niuansus puikiai žino. Mano jau minėtoji aplinkos ministro 2022 m. patvirtinta visų miško kirtimų
valstybiniuose miškuose norma yra būtent 4,685 mln. kubinių metrų. Iš šio skaičiaus 3,435 mln. kubinių metrų sudaro pagrindinių miško kirtimų norma (visiems žinomi plynieji miško kirtimai, mažiau žinomi – atvejiniai ir atrankiniai miško kirtimai) ir 1,250 mln. kubinių metrų – tarpinių miško
kirtimų norma (čia patenka miško ugdymo kirtimai, sanitariniai miško kirtimai ir pan.). Jei palyginsime 2021 m. skaičius, tai pamatysime, kad jie identiški. Tad ir apie padidinimą nėra ką kalbėti.

Augustė Teiberytė