Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje

Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje

Monografijos „Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje“ autorius – miškų ūkio istoriją tyrinėjantis  miškininkas  prof. Romualdas Deltuvas,  skaitytojams pateikiantis  naują savo darbą.  Jis yra ir  monografijos „Povilas Matulionis: Ateities pradžia tai mes“ ( 2014 m.)  autorius, kuri  2018 m. apdovanota Lietuvos Mokslų Akademijos premija, taip pat  knygos „Sūduvos girios“ ( 2019 m.) bendrautoris.

Šįkart leidinys skirtas mūsų tautos atmintyje gyvos Mažosios Lietuvos miškų ūkio, medžioklės,  gyvūnijos apsaugos raidai, senųjų prūsų genčių giriose medžiojusių, miško ūkį kūrusių, Kuršių nerijos ir Klaipėdos apylinkių smėlynus sutramdžiusių žmonių istoriniams likimams nuo 1422 m. Melno taikos iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1944 m. aprašyti. Vokiečių ordino užkariautos, pasaulietinės Prūsijos valstybės paveldėtos, gausiai miškais apaugusios, menkai apgyvendintos ir dėl daugybės pelkių sunkiai įžengiamos prūsų genčių žemės tarp Vyslos ir Nemuno vokiečių valdovų potvarkiuose bei istorikų raštuose ilgą laiką buvo vadinamos dykra. Mažoji Lietuva kūrėsi dykroje, augo miško žemės ir jos teiktų gėrybių sąskaita.

Viešvilės urėdijos likučiai

Leidinyje autorius laikosi mokslinei studijai keliamų reikalavimų, tačiau kartu stengiasi pateikti medžiagą kuo populiariau, sudominti ir mažiau miškų ūkio bei medžioklės specifiką išmanančius  skaitytojus. Knygą sudaro 344 puslapiai, įskaitant vietovardžių ir pavardžių rodykles. Tekstas paįvairintas 22 lentelėmis ir 112 paveikslų, iš jų 33 yra kartografinės iliustracijos ir apie 30 prūsiškosios kultūros paveldo tuometinio Klaipėdos krašto miškuose nuotraukų. Autorius didžiąją medžiagos dalį  surinko iš Slaptojo valstybės archyvo Prūsijos kultūros paveldo skyriaus ir valstybinės bibliotekos Berlyne, taip pat Drezdeno Technikos universiteto Miškų skyriaus bibliotekos Tarante. Medžiagos pagrindą sudaro atitinkamų laikotarpių miško ūkio istorikų, kartografų, etnografų, botanikų darbai, miškininkų atsiminimai, statistinės apžvalgos. Autoriaus paieškų laimėjimai – XVI a. Jūravos girios dešiniajame Nemuno krante aplinkinių ribų matavimo schema – seniausias dabartinės Lietuvos dalį vaizduojančios miškų kartografinės medžiagos pavyzdys ir seniausi dabartinės Lietuvos teritorijoje urėdijų miškų planai: Kliošių (1790 m.) ir Dinkių (1791 m.).

Palyginti su Didžiąja Lietuva, Mažosios Lietuvos giriose per 500 m. istorijos atkarpą viešpatavo vokiečių valdžios tvarka. Čia gerokai anksčiau įkurti administraciniai miškų valdymo vienetai ir pradėti miškotvarkos darbai. Knygoje primenamas Mažosios Lietuvos ir lietuvybės vokiečių valstybėje likimas, aprašomi miškų naudojimo bruožai ir lietuvininkų indėlis šiame procese. Mažojoje Lietuvoje ošė našūs medynai, veisėsi įvairūs žvėrys, įspūdingais medžioklės trofėjais didžiavosi  senieji Prūsijos valdovai, vėliau Vokietijos imperatorius Vilhelmas II ir vyriausiasis Vokietijos reicho medžioklis reichsmaršalas Hermanas Geringas – abu garsiojoje Romintos girioje turėjo medžioklės pilaites. Skaitytojas ras duomenų apie didžiausius Mažosios Lietuvos miškų masyvus, medžioklės tradicijas, jos teisinį reguliavimą, rekordus, žvėrių populiacijų raidą, elnių ir briedžių draustinių kūrimą, bandymus atkurti taurų ir stumbrų populiacijas, atskirų medžių rūšių reikšmę, miškų valdymo sistemos raidą, miškų niokojimą ir teisinius bandymus tai užkardyti, kovą su korupcija, stichines nelaimes, miškotvarkos atsiradimo prielaidas, medienos plukdymo verslą, medienos reikšmę Klaipėdos uostui. Daug dėmesio skirta Kuršių nerijos miškų žūties ir atkūrimo, Klaipėdos smėlynų apželdinimo, Girulių gyvenvietės atsiradimo istorijai. Atskirame skyriuje aprašomi miškininkavimo ir medžioklės ypatumai, miško urėdijų istorija ir girininkijų sodybų likimas Klaipėdos krašte.

Knyga išleidžiama pasitinkant 97-tąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines.

Prof. Romualdas Deltuvas