Miškų ir ekologijos fakultetas – šuolis į sėkmingą profesinį gyvenimą

JT aplinkos asamblėjos sesijoje – apie miškų ir pelkių svarbą Lietuvai
24 vasario, 2021
„Ponsse“ pristato naujos kartos „Scorpion“ medkirčių seriją
3 kovo, 2021

Miškų ir ekologijos fakultetas – šuolis į sėkmingą profesinį gyvenimą

Abiturientams artėja svarbus metas – baigiamieji egzaminai ir tolimesnio kelio pasirinkimas. Tai žymi ne tik naujo gyvenimo pradžią. Tikslingai pasirinktos studijos atvers plačias karjeros galimybes, o mokomuosius dalykus dėstantys specialistai padės formuoti tvirtą vertybinį pamatą. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekano prof. dr. Edmundo Bartkevičiaus, natūralu, jog jaunuoliai, keliantys sparnus į savarankišką gyvenimą, nerimauja, kaip nesuklysti renkantis studijas. Priimant tokį sprendimą, anot jo, labai svarbu įsiklausyti į širdies balsą. „Studentai, studijuodami universitete, įgauna ne tik specialybės žinių, bet ir visokeriopą išsilavinimą. Ypač daug dėmesio tam skiria VDU, kurio bendruomenę vienija artes liberales idėja ir kuriame gilios klasikinio universiteto tradicijos, sujungiamos su inovatyviu studijų programų ir mokslo traktavimu“, – teigia dekanas, pabrėždamas, kad fakulteto durys į miškininkystės ir taikomosios ekologijos studijų programas jau plačiai atvertos. E. Bartkevičiaus įsitikinimu, šios studijos – geriausias pasirinkimas mylintiems gamtą ir mišką, norintiems prisidėti prie miškų klestėjimo ir išsaugoti Lietuvos miškus.

Laukia norinčių gerinti Lietuvos miškų būklę

Kelis tūkstančius specialistų profesiniam gyvenimui parengęs Miškų ir ekologijos fakultetas 2021-aisiais vėl laukia studentų, vertinančių tiek natūralią gamtą, tiek ir naujausias technologijas, pasiryžusių jas taikyti gerinant Lietuvos miškų būklę, norinčių dalyvauti sudėtinguose, bet įdomiuose ir naudą teikiančiuose moksliniuose tyrimuose. Į naują gyvenimo etapą žengiantys abiturientai kviečiami studijuoti taikomąją ekologiją ir miškininkystės studijas.

Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas E. Bartkevičius pasakoja, kad taikomosios ekologijos studijas baigę studentai geba įvertinti oro, dirvožemio, vandens būklę bei ūkinės veikos, klimato kaitos poveikį ekosistemoms, biologinei įvairovei, aplinkos veiksnių poveikį žmogaus sveikatai, parinkti taršos prevencijos, biologinės įvairovės apsaugos priemones, pritaikyti poveikio aplinkai vertinimo bei stebėsenos sistemas, socialines ir ekonomines aplinkosaugos reguliavimo priemones.

Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas E. Bartkevičius.

Žinias miškininkystės studjose gilinę studentai geba derinti miško eekologines, socialines, ekonomines funkcijas, parinkti tinkamas miškininkavimo technologijas, didinti miško tvarumą, adaptaciją prie klimato kaitos, saugoti biologinę įvairovę, laukinių gyvūnų išteklius, prisidėti prie klimatui neutralios ekonomikos vystymo, organizuoti miško ūkio ir miško įmonės veiklą, geba vertinti miško ūkio įmonių veiklos efektyvumą.

Pasak dekano, ateityje norint būti sėkmingu specialistu, reikia ne tik teorinių žinių bei praktikos, bet ir kitų įgūdžių, kurie ugdomi jo vadovaujamame fakultete.  Čia dėstytojai  moko studentus kritiškai mąstyti, ugdo meilę miškui, gamtai. Viena pagrindinių vertybių – skatinimas mokytis visą gyvenimą, atsakomybė už veiklos kokybę, imlumas naujovėms, profesinės etikos laikymasis.

Dalis praktinių užsiėmimų vyksta gamtoje.

Tarp studentų ir dėstytojų – kolegiški santykiai

VDU  Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas – vienintelis Lietuvoje, kuriame vykdomos mokslu grįstos miškininkystės ir ekologijos studijos. Čia dirba visame pasaulyje garsūs profesoriai Darius Danusevičius, Gintautas Mozgeris, Gediminas Brazaitis, Algirdas Augustaitis, Laima Česonienė, Vitas Marozas. Fakultetas turi įspūdingas modernias mokslines laboratorijas, studijų programose numatyta daug praktinių užsiėmimų gamtoje, veikia Tado Ivanausko ornitologų klubas. Be to, išklausius medžioklėtyros kursą, galima laikyti egzaminą medžiotojo bilietui gauti.

Per ilgą laiką fakultetas į profesinį gyvenimą išleido kelis tūkstančius miško ūkio ir  aplinkos apsaugos specialistų, o jo dekanais yra dirbę Antanas Vasiliauskas, prof. Vladas Vaitkus, prof. Mykolas Jankauskas ir kiti miškininkystės mokslams nusipelnę žmonės. Per pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį (1990–2000 m.) fakulteto dekanu dirbo doc. Albinas Tebėra. Čia dirbo ir prof. Vaidotas Antanaitis, vėliau tapęs  pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos miškų ūkio ministru. Dviem miškininkams – prof. Mykolui Jankauskui ir prof. Vaidotui Antanaičiui – suteikti Lietuvos žemės ūkio universiteto Garbės daktarų vardai.

Pasak E. Bartkevičiaus, visais laikais fakultete tarp studentų ir dėdstytojų buvo skatinamas bendradarbiavimas. Studentai ir dėstytojai čia laikomi kolegomis. „Miškų ir ekologijos fakultetas išsiskiria iš kitų fakultetų tuo, kad studentai ir dėstytojai čia gyvena kaip viena šeima. Studentai mielai dalijasi su dėstytojais savo džiaugsmais ir pasiguodžia, kai užpuola didesni ar mažesni rūpesčiai, o dėstytojai visada pasirengę išklausyti. Studentai daug laiko praleidžia su dėstytojais per praktinius užsiėmimus gamtoje, atliekant tyrimus mokymui skirtose medžioklės plotuose“, – teigia fakulteto vadovas, akcentuodamas, jog teigiamas psichologinis klimatas labai svarbus ugdant būsimus specialistus.

Tarp studentų ir dėstytojų – kolegiški santykiai.

Atsiveria karjeros galimybės

Renkantis studijas, pasak dekano, svarbu įvertinti, ar ateityje įgytas žinias bus galima pritaikyti profesinėje veikloje, ar specialistai bus reikalingi darbo rinkoje. Pašnekovas džiaugiasi – tendencijos rodo, kad ateityje miškininkystės ir ekologijos specialistų reikės dar daugiau.

„Tiek Europoje, tiek Lietuvoje pastaruoju metu numatytas aiškus siekis plėtoti bioekonomiką, kuri tampriai susijusi su miškininkyste. Numatyta plėtoti geresnį medienos panaudojimą bioekonomikos poreikiams. Vyriausybės programoje numatyta, kad 2024 metais visi visuomeniniai pastatai privalės būti statomi bent iš 50 proc. organinių medžiagų ir medienos. Norint šį tikslą pasiekti, į rinką turės būti tiekiami pakankami medienos kiekiai. Tą daryti bus sunku, nes toje pačioje programoje numatyta reikšmingai plėtoti saugomų teritorijų plotus, kuriuose veikla būtų apribota. Dėl to tikrai prireiks taikomosios ekologijos ir miškininkystės specialistų, gebančių mąstyti kritiškai ir sistemingai“, –  ateities galimybes aiškina dekanas.

Svarbi akimirka: miškininkystės ir ekologijos specialistai kelia sparnus.

Miškų ir ekologijos fakulteto absolventai po studijų  gali įsidarbinti Valstybinėje miškų urėdijoje ir jos padaliniuose, Valstybinėje miškų tarnyboje, Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos, privačiose miško savininkų, miško prižiūros ir medienos ruošos įmonėse,  taip pat – kurti savo verslą.

Taikomosios ekologijos studijas baigę absolventai gali įsidarbitni savivaldybių administracijų specialistais ar vadovais, aplinkosaugos projektų vadovais, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros departamentų specialistais, Ekologijos ar gamtosaugos ir ūkinių bei valdymo (valstybės) institucijose, švietimo įstaigose, taip pat  vykdyti veiklą aukštųjų technologijų, pramonės, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei gamybos įmonėse, analizės ir analitikos srityse, tyrimų įstaigose, galų gale –  imtis verslo ir steigti ekologines ar aplinkosaugos įmones.

„Svarbu, kad po bakalauro studijų žinias galima gilinti ir magistro studijose, – teigia dekanas. – Absolventai gali tobulėti Miškininkystės studijų programoje, rinktis Laukinių gyvūnų išteklių ir jų valdymo programą ar net keisti studijų kryptį ir pasirinkti Taikomosios ekologijos studijas, priklausiančias Gyvybės mokslų krypčiai.“

Miškų ir ekologijos fakultetas – geriausias pasirinkimas, norintiems prisidėti prie miškų klestėjimo.

Absolventai džiaugiasi įgytomis žiniomis

Tarp Miškų ir ekologijos fakulteto absolventų – ne vienas svarbias pareigas užimantis žmogus. Dekanas džiaugiasi, kad  fakultete padedami sėkmingos karjeros pamatai, o absolventai nepamiršta, kokiomis vertybėmis buvo ugdomi ir darbuojasi prisidėdami prie miškų būklės gerinimo, svarbių ir sudėtingų projektų ar miškininkystei aktualių įstatymų tobulinimo.

Ne vienas absolventas įsidarbino vienoje svarbiausių valstybinių įmonių – Valstybinių miškų urėdijoje. VMU Ignalinos regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Mindaugas Ilčiukas, Miškų ir ekologijos fakultete baigęs magistro studijas, fakultetą mini tik geru žodžiu ir sako, kad čia įgytos žinios naudingos formuojant produktyvius ir tvarius medynus.


„Miškininkystė – daug teorinių žinių ir praktinių įgūdžių reikalaujantis mokslas. Magistro studijos ne tik praplėtė akiratį bendrai apie miškininkystę, bet ir padėjo įsigilinti į miško ekosistemų tvarumo problemas, ypač formuojant produktyvius ir tvarius medynus. Gilesnis požiūris į mišką kaip sudėtingą ekosistemą padėjo teorinius įgūdžius pritaikyti darbinėje veikloje. Magistro studijos reikalingos kompetencijų ir kvalifikacijos kėlimui, kuriose sau žinių pasiimama tiek, kiek yra vidinės motyvacijos ir noro“, – aiškina M. Ilčiukas.

Mindaugas Ilčiukas

Studijas šiame fakultete baigė ir VMU direktorius Valdas Kaubrė. VMU vadovas sako, kad vienas svarbiausių dalykų, kuriuos įgijo studijuodamas, tai suvokimas, jog visi esame atsakingi už Lietuvos miškus.

„Visuomet žinojau, kad būsiu miškininkas – jeigu kiti svarsto kelis pasirinkimus, dėl savojo aš buvau visiškai tikras. Studijos mūsų tikslams įgyvendinti suteikia žinių ir tik nuo mūsų priklauso, kiek jų pasiimsime ir kaip jas vėliau panaudosime. Svarbiausia, kad ir šiandien jaučiu jų tęstinumą – su baigusiais šias studijas vienaip ar kitaip susitinkame spręsdami miškininkystės klausimus, su dėstytojais iki šiol diskutuojame ir tariamės, nes visi, pasirinkę Miškų ir ekologijos fakultetą, prisiimame ir atsakomybę, kokius Lietuvos miškus paliksime ateities kartoms“, – tikina V. Kaubrė.

Valdas Kaubrė

Studentai skatinami stipendijomis, lengvatomis ir tarptautinėmis studijomis

Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas sakė dar nežinantis, kiek valstybės finansuojamų vietų šiemet bus skirta žemės ūkio krypčių studijoms, bet patikino, jog šiuo metu intensyviai dirbama, kad stojantiesiems į minėtas programas būtų taikomos lengvatos. „Tenka apgailestauti matant, kokia didelė atskirtis vyrauja tarp regionų ir didesnių miestų mokyklų. Dėl šios atskirties regioninių mokyklų abiturientams sunkiau pasiekti minimalaus konkursinio balo kartelę. Siekiame, kad visų galimybės studijuoti būtų lygios“, – tvirtina dekanas.

VDU  mokestinės lengvatos studentams gali sudaryti sudaryti 25, 50, 75 arba 100 proc. studijų ir (ar) apgyvendinimo mokesčio sumažinimo už semestrą.

„Geriausius rezultatus pasiekusiems studentams skiriame skatinamąsias stipendijas. Jos skiriamos studijuojantiems tiek valstybės finansuojamoje, tiek ir nefinansuojamoje vietoje, – pasakoja E. Bartkevičius. – Studentams, aktyviai dalyvaujantiems mokslinėje, meninėje, sportinėje ar visuomeninėje veikloje, gali būti skiriama vienkartinė skatinamoji stipendija, kurios dydis siekia iki 5 BSI. Taip pat universitetas gali skirti užsienio lietuvių stipendiją. Ji skiriama išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams ar provaikaičiams, kurie ne mažiau kaip trejus metus yra gyvenę užsienyje, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne aukštesnėje kaip aštuntoje klasėje. Gerais rezultatais pasižymintys studentai gali pretenduoti į universiteto mecenatų stipendijas.“

Fakulteto studentai skatinami ne tik mokestinėmis lengvatomis ar stipendijomis, bet ir galimybe įgūdžius tobulinti užsienio aukštosiose mokyklose. Jau daugelį metų universitetas dalyvauja „Socrates / Erasmus“ (nuo 2008 m. – „LLP / Erasmus“; nuo 2014 m. – Erasmus+) programoje. Šiandien studentams yra galimybė stiprinti įgūdžius daugiau nei 300 aukštųjų mokyklų 32 šalyse.

„Vytauto Didžiojo universitetas yra tarptautiškumo lyderis tarp visų Lietuvos universitetų. Jame galima mokytis 31 skirtingos užsienio kalbos. Labai plačiai išvystytos gretutinės studijos, kai vienu metu galima studijuoti dviejose studijų programose, – apie studentams atsiveriančias galimybes kalba Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas. – Mums svarbiausia, kad mūsų studentai nepatirtų jokio diskomforto ir visą dėmesį galėtų sutelkti į savo, kaip pasirinktos srities specialistų ir asmenybių, augimą, todėl stengiamės išspręsti visus jiems galinčius kilti rūpesčius – suteikiame apgyvendinimo galimybę, užtikriname, kad per karantiną nekiltų iššūkių mokantis virtualiose platformose.“

Rasa Milerytė