Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai: įstatymai ypatingos skubos tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais

balandžio 19, 2019
Deginti klijuotą medieną mažos galios katiluose labai pavojinga
balandžio 19, 2019
Miškininkai ragina itin atsargiai elgtis su ugnimi
balandžio 19, 2019

Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai: įstatymai ypatingos skubos tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais

Konstitucinis Teismas balandžio 16 d. priimtu nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas ir Įstatymas) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Konstitucinis Teismas šiuo nutarimu taip pat pripažino, kad Seimo statuto 164 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, kuriose nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad ypatingos skubos tvarka svarstant įstatymų ir kitų Seimo aktų projektus galėtų būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai. Kitoks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai galėtų būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos, be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančiais įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimais.

Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas nuo oficialaus nutarimo paskelbimo dienos negalės būti taikomas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jeigu nutarimą šioje byloje oficialiai paskelbtų iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų Miškų įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo spragų ir neapibrėžtumo, dėl kurio galėtų būti sutrikdytas miškų ūkio valdymas ir tvarkymas. Atsižvelgęs į tai, kad spragoms ir neapibrėžtumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas, Konstitucinis Teismas nusprendė atidėti oficialų šio Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimą – Teisės aktų registre oficialiai jis bus paskelbtas ir įsigalios 2019 m. gruodžio 2 d.

Tačiau, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, įstatymų ir kitų Seimo aktų svarstymo skubos ir ypatingos skubos tvarka procedūra jau nuo šio nutarimo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje turėtų būti taikoma tik atitinkančiais Konstituciją būdais.  

Su ginčyto Įstatymo priėmimu susijusios faktinės aplinkybės

Pareiškėja Seimo narių grupė šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijo Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo atitiktį Konstitucijai pagal jo priėmimo tvarką.

Konstitucinis Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su dviejų Miškų įstatymo pakeitimo įstatymų projektų pateikimu ir svarstymu Seime.  

2016 m. balandžio 15 d. Seime buvo užregistruotas Seimo narių grupės pateiktas Įstatymo projektas Nr. XIIP-4291, kuriuo siūlyta pakeisti Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį taip, kad vietoj konkretaus miškų urėdijų skaičiaus (42 miškų urėdijos) būtų nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje veikia miškų urėdijos.

2017 m. kovo 10 d. Seime buvo užregistruotas Vyriausybės pateiktas Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-420, prašant jį svarstyti skubos tvarka. Projekte, be kita ko, siūlyta vietoj Lietuvoje veikiančių 42 miškų urėdijų įsteigti vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“.

Seimas po pateikimo 2017 m. kovo 16 d. posėdyje Seimo narių grupės pateiktą Įstatymo projektą Nr. XIIP-4291 grąžino iniciatoriams tobulinti. Tą pačią dieną Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės teiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-420 ir pradėjo jo svarstymo procedūrą, bet nepritarė Vyriausybės pasiūlymui svarstyti šį projektą skubos tvarka. Abu įstatymų projektai 2017 m. kovo 16 d. posėdyje nebuvo pateikti kaip alternatyvūs, jie buvo svarstomi kaip atskiri Seimo darbotvarkės klausimai.

Pakeistas Seimo narių grupės Įstatymo projektas Seime užregistruotas 2017 m. birželio 27 d., Seimas jam pritarė po pateikimo 2017 m. liepos 4 d. ir pradėjo svarstymo procedūrą.

Pagrindiniu komitetu abiem projektams (ir Seimo narių grupės, ir Vyriausybės) svarstyti paskirtas Seimo Aplinkos apsaugos komitetas tų pačių metų liepos 7 d. posėdyje svarstė abu projektus, tačiau jie nebuvo svarstomi kaip alternatyvūs, nebuvo priimta sprendimo juos sujungti. Komitetas pritarė Seimo narių grupės projektui, o Vyriausybės teiktąjį be jokių argumentų atmetė nevertinęs dėl šio projekto pateiktų dviejų nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvadų, kitų konsultantų, specialistų, taip pat subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, Seimo paskirtų papildomų komitetų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvadų, pastabų ir pasiūlymų.

Seimas, 2017 m. liepos 11 d. rytiniame posėdyje svarstydamas Seimo narių grupės teiktą ir Aplinkos apsaugos komiteto aprobuotą Įstatymo projektą, iš esmės jį pakeitė – papildė naujomis nuostatomis, kurioms Aplinkos apsaugos komitetas prieš tai nebuvo pritaręs ir kurių dauguma sutapo su šio komiteto atmesto Vyriausybės teikto Įstatymo projekto nuostatomis. Tą pačią dieną Seimas Seimo Pirmininko siūlymu, nepateikus tokio siūlymo motyvų, šį Įstatymo projektą priėmė ypatingos skubos tvarka.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nevertino per projekto svarstymo ypatingos skubos tvarka padarytą pertrauką Seimo narių pateiktų pasiūlymų, kaip ir Įstatymo projekto nuostatų, kuriomis jis buvo papildytas ir iš esmės pakeistas.

KT inf.