Miškų politika – tai balius
Miškas – pati gražiausia baliaus panelė, laukianti kvietimo šokiui. Tačiau tokie berneliai, kaip Žemės ūkis, Aplinkosauga, Klimato kaita, Bioenergetika, Vandens apsauga ir pan., šią panelę ignoruoja. Tikriausiai tas išrinktasis, galintis šią gražuolę išvesti ant parketo ir atskleisti visas jos, kaip princesės savybes, parodant kas čia svarbiausias, yra vieningas Miško sektorius. Deja, jis kelio kol kas į gražuolės širdį neranda.
Per metus pasaulyje sumažėja 7 mln. ha miškų. Žemės ūkio paskirties žemės plotas kasmet padidėja 6 mln. ha. Plantacijos palmių aliejui išgauti veisiamos vietoje miškų, kurie dažniausiai iškertami nelegaliai. Prognozuojama, kad žemės ūkio paskirties žemės poreikis nenumaldomai toliau augs dėl maisto poreikio, nes 2050 metais žemėje gyvens 9,7 milijardai žmonių. Pavyzdžiui, augant jautienos paklausai, šios rūšies mėsai užauginti reikia 28 kartus daugiau žemės ir 11 kartų daugiau vandens nei kiaulienai, avienai, vištienai ir pan.
Medienos paklausa nuolat auga
Medienos paklausa pasaulyje nenumaldomai auga. Remiantis WWF (2012) prognozėmis 2050 m. medienos poreikis pasaulyje padidės daugiau nei tris kartus nuo 4 iki 12 mlrd. kubinių metrų per metus. 2030 m. beveik 3 mlrd. žmonių gyvenimas tiesiogiai priklausys nuo energijos, išgaunamos malkomis. Prognozuojama masinė medieninės kilmės biokuro paklausa dėl atsinaujinančios energijos augimo ateityje bei išvengiant šią energiją išgauti iš žemės ūkio išsivysčiusiose šalyse.
Miškas 1,3 mlrd. žmonių – pagrindinis maisto tiekėjas (lapai, sėklos, vaisiai, grybai, medus, vabzdžiai, žvėrys, riešutai ir kt.). Daugiau kaip dviems milijardams žmonių maisto ruošimas priklauso nuo medieninio kuro, o 9 proc. žemės gyventojų ir 27 proc. Afrikoje pagamintos energijos yra medieninės kilmės. Miško ekosistema turi kertinę svarbą žemės ūkiui, saugant dirvožemį ir vandenį, taip pat dirvožemio derlingumui, mikroklimatui, sudarančiam sąlygas augalų apdulkintojams bei natūraliam kenkėjų naikinimui. Net 75 proc. švaraus vandens išteklių pasaulyje priklauso nuo miško. Miškas yra kasdieninis mūsų produktas – popierius, pakuotės, statybinė medžiaga, baldai ir kt. Miškas efektyviausiai sugeria anglį, o produktai iš medienos ją ilgam užkonservuoja ir sudaro uždarą ekosistemos ratą. Miškas prisideda prie potvynių, nuošliaužų, sausrų, dirvos erozijos, dulkių audrų, dirvos degradacijos rizikos mažinimo. Apie 80 proc. žemyninės dalies augalų ir gyvūnų įvairovės sutinkama miške.
Ne visi faktai skamba pesimistiškai
Pažvelkime į Lietuvą ir gal vieną kartą baikim verkšlenti, kad pas mus naikinami miškai. Globalios problemos gana toli nuo civilizuotai gyvenančios Lietuvos. Tačiau dažnai pasauliniai miško iššūkiai kraunami ir ant mūsų šalies.
Esame civilizuotos bendruomenės dalis. Demokratiška, laisva, savarankiška, protingus žmones auginanti valstybė. Aišku, reikia reiškinius suvokti globaliai, galvoti, kaip galime prisidėti sprendžiant pasaulio bėdas. Deja, negebėdami įgyvendinti racionalaus miško naudojimo principų, t. y. pūdydami savo miškus ir eidami medienos naudojimo mažinimo keliu, kažin ar neprisidėsime prie bado didinimo ir miškų naikinimo, skatindami medienos importą iš vargstančių šalių, kurios nesugeba priimti racionalių sprendimų?
Akivaizdu, kad miškas (panelė) yra svarbi bendros politikos (baliaus) dalis (viešnia). Deja, miškų problemos sprendžiamos kituose sektoriuose ir atskirai, neįtraukiant į darbotvarkę (nepakviečiant šokiui) miškų. Todėl reikia nepriklausomo ir vieningo miško sektoriaus, gebančio visuomenę vesti objektyvių žinių, kokybiško gyvenimo ir gamtine prasme turtingesnių miškų link. Ar kvies miško sektorius šokiui neįvertintą Lietuvos gražuolę?
Dr. Marius Kavaliauskas