Miškuose šiukšlių rinkimo sezonas nesibaigia

Miškuose šiukšlių rinkimo sezonas nesibaigia

Ir miškininkai, ir aplinkos švarintojai vienu balsu teigia –  didžiausia bėda, kad žmonės šiukšles veža ne į specialias atliekų surinkimo aikšteles, bet verčia pakelėse, o ypač – miškuose.

Pasitaiko norinčių nesąžiningai užsidirbti

UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas primena, kad Kaune ir  Kauno rajone veikia atliekų surinkimo aikštelės. Į jas galima pristatyti panaudotas padangas, kitas stambias ar pavojingas atliekas. Aikštelės priima iki penkių vienetų senų nenaudojamų padangų, tačiau reikia nepamiršti pasiimti ir automobilio techninio paso. Į didelių gabaritų atliekų priėmimo ir antrinių žaliavų rūšiavimo aikšteles gyventojai gali atvežti medines pakuotes, stiklą, duženas, popierių, plastmasę, metalinę maisto produktų pakuotę, metalinius namų ūkio daiktus, įrankius, žolę, smulkias šakas ir kitas sodo bei daržo atliekas (ne daugiau kaip 0,5 kub. m vienam asmeniui, neturinčiam galimybės kompostuoti atliekų individualioje namų valdos teritorijoje), taip pat buitinius prietaisus, televizorius, elektros prietaisus, liuminescencines lempas, akumuliatorius, galvaninius elementus, senus tepalus, buityje susidarančias statybines atliekas (ne daugiau kaip 200 kg vienam asmeniui), senus išardytus baldus ir kitas buityje susidarančias didžiagabarites atliekas. Namų ūkyje susidarančias atliekas (išskyrus komunalines atliekas) gyventojai gali atvežti nemokamai ir jas išrūšiuoti į aikštelėse esančius konteinerius.

Beje, direktorius primena, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“  nuo 2017 m. sausio 1 d. gyventojai, atvežę atliekas į didžiųjų atliekų priėmimo aikšteles, turi nurodyti savo vardą, pavardę, adresą ir asmens dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) numerį.

Padangas turi priimti ir padangų pardavėjai: jeigu padangų atiduodama tiek pat, kiek perkama, bei jos yra skirtos to paties tipo transporto priemonei, visi pardavėjai privalo nemokamai iš pirkėjo paimti senas padangas. Tą patį galima padaryti ir keičiant padangas autoservisuose.

Be to, už simbolinį mokestį visada galima išsikviesti švaros bendrovės darbuotojus, kad jie iš namų išvežtų susikaupusias atliekas.

S. Lazauskas sako, kad tikėtina, jog didelis vartų mokestis sąvartynuose daro Lietuvai meškos paslaugą – atsiranda „gudručių“, pasiimančių už paslaugas iš žmonių ar įmonių pinigus, o atliekas išveža ir išverčia miškuose, grioviuose.

Direktorius, kaip ir Padauguvos girininkas  Kęstutis Markevičius,  džiaugiasi, kad yra didelė nauda iš įrengtų kamerų. „Pastatėme 50 kamerų, jos ne tik užfiksuoja šiukšlintojus, bet ir tramdo ketinančius tai padaryti, – sako pašnekovas. – Visi žmonės Kaune turi galimybę ne mažiaus kaip du kartus per metus nemokamai atsikratyti nereikalingais daiktais, o Kauno rajone  – ne mažiau kaip keturis kartus. Mūsų įmonė apie tai skelbia ir surenka. Aplinka ir miškai turi daug bendro – ir miškas, ir miestas turi būti  švarūs“.

Nors šiukšlintojams gresia piniginės baudos ir, pasak S. Lazausko, nufilmuota medžiaga suteikia galimybę nustatyti šiukšlintojus, tai jų nuo tokių poelgių neatbaido.  Pamiškėse vis dar daug įvairaus šlamšto – padangų, plastiko, statybinių atliekų. Seime buvo svarstoma pataisa, griežtinanti baudas, tačiau daugumos pritarimo nesulaukė.

Miško pakelės pilnos padangų

Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio Padauguvos girininkijos girininkas Kęstutis Markevičius sako, kad kasmet  miškuose išmestų padangų ir stambių šiukšlių prirenka tiek, kad kartais reikia ir kelių sunkvežimių joms išvežti.

„Šiukšles pradedame rinkti rudenį po grybavimo sezono, – pasakoja miškininkas, –  bet dabar kartais atrodo, kad tai darome visus metus.  Balandį, vos tik įsibėgėja padangų keitimo sezonas, miškuose jos vėl pradėjo piltis kaip grybai po lietaus. Dažniausiai išmestos po kelias, o kartais ir nemažos krūvelės. Neseniai radome visą miško kelelio kelkraštį nusėtą. Galima manyti, kad važiavo autobusiukas ir pro pravertas duris mėtė padangas…  Randam ir apie 20 padangų vienoje vietoje. Tai panašu į nelegalių, o gal ir legalių padangų keitėjų  darbus. Visi norime gražių miškų, ne sąvartynų. Renkame, išvežame, kaip ir visas kitas šiukšles iš miškų“.   

Girininkas tikina, kad ir dabar, po visų reformų, pasikeitimų ar iššūkių nuolat ir mielai bendrauja su vietos bendruomenės nariais, nenutrūko ryšys ir su jaunaisiais miško bičiuliais. „Organizuojame įvairias akcijas, kuriose visada būna daug jaunų žmonių, – džiaugiasi pašnekovas. – Pavasarį keliame inkilus, renkame šiukšles, rudenį einame pasiklausyti elnių riaumojimo… Atvažiuoja grupės žmonių, miške nebuvusių, tų elnių negirdėjusių… Įsivaizduokite, užsakė įmonės vadovas darbuotojams pramogą – klausytis elnių riaumojimo rujos metu. Žmonės atvažiavę klausia, ar dar ne visi miškai iškirsti. Jie net neįsivaizduoja, kas tai yra miško kirtimai, jaunuolynų ugdymas, retinimo kirtimai ar miško sanitariniai kirtimai. Aiškiname, pasakojame, parodome natūroje. Užsiimame veikla, apie kokią žmonės net nenumano. Atvažiavusieji iš nežinojimo miškininką prilygina miško naikintojui, kurio svarbiausias darbas – kirsti mišką. Skaudu tai girdėti, bet aiškini, parodai, kad brandūs medžiai kertami ne šiaip sau, o pagal paskirtį, kartu šalia rodau atsodintus miškų plotus, jaunuolynus“.

Miškininkas bendraudamas su tokiais svečiais, kažko prisiskaičiusiais ar prisiklausiusiais „žaliųjų“ miško mylėtojų, jiems atveria akis – parodo, kad niekas tų miškų nekerta be reikalo. Žmonės nustemba: „O, tai Lietuvoje miškai dar neiškirsti“.

Iš teigiamų pokyčių jis mini tai, kad modernėjant technologijoms galima ir miškuose įrengti kameras. „Šalutinius miško kelius užtvėrėme ir dėl šiukšlinimo, ir dėl ramybės žvėrims, ir dėl medienos vagysčių, –  vardija K. Markevičius. – Tai didelė nauda visiems. Pėsčiomis galima vaikščioti visur, o automobilius tenka palikti atokiau. Dabar džiaugiamės, kad jau pastatėme nemažai kamerų, statysime jų ir daugiau, nes tai tikrai padeda nustatyti  pažeidėjus“.

Padauguvos girininkijos girininkas K. Markevičius kartu su kolegomis vien tik  miškuose, kurie bendrai užima per 3 tūkst. ha plotą, iki balandžio jau surinko apie 70 vienetų naujai išmestų padangų. Miškininkai panašų kiekį padangų šiuose miškuose surenka po kiekvieno padangų keitimo sezono – pavasarį ir rudenį.

„Gaila, kad žmonės tingi nuvažiuoti į atliekų surinkimo aikštelės ir renkasi jiems lengviausią, o gamtai blogiausią kelią – tiesiog išmeta miške. Žala gamtai didžiulė. Padangos suyra per 120 metų. Ir per visą tą laiką į aplinką išsiskiria pavojingos cheminės medžiagos“, – pažymi girininkas.

K. Markevičius sako, kad panaši bėda yra ir su kitomis stambiomis šiukšlėmis. „Prasidėjus sezonui jau radome 3 šaldytuvus, maišų su „pampersais“. Tai rodo, kad ir jauni žmonės neišmokyti tinkamai elgtis. Trūksta auklėjimo, – įsitikinęs pašnekovas. – Vieni jauni žmonės ateina į talkas, renka šiukšles, o kiti – veža į mišką….“.

Radę naują šiukšlių krūvą miškininkai  stengiasi išvežti ją kuo greičiau, nes kitaip atsirastų atliekų kalnai – taip jau yra, kad šiukšlės greitai viena prie kitos limpa ir paverčia vietovę sąvartynu.

Rūta Steponaitytė

Nuotraukos Kęstučio Markevičiaus