Miškus nuo gaisrų gelbėjo ir lietūs, ir tinkama apsauga

9 gegužės, 2017
Ne iš to galo pradėtos reformos žlunga:kas bus su miškais?
7 gegužės, 2017
Pakeitė ekspertizės sąlygas – galės dalyvauti ir miškininkai
9 gegužės, 2017

Neįprastai šaltas ir lietingas šių metų pavasaris iš esmės padėjo išvengti miško gaisrų. Preliminariais miškų urėdijų duomenimis, šiemet iki gegužės 4 d. šalies miškuose buvo užregistruoti šeši miško gaisrai 0,10 ha plote, iš jų trys – privačiuose miškuose, o pernai per tą patį laikotarpį kilo 15 miško gaisrų 2,87 ha plote. Vis dėlto gamta paprastai skolas grąžina – po lietaus gali pažerti daug saulėtų dienų, be to, artėja didysis uogavimo, grybavimo ir kito poilsio miškuose sezonas. Kaip jam pasiruošė Švenčionėlių miškų urėdija, pakalbinome urėdijos miško apsaugos inžinierių Remigijų Zemlevičių.

„Šie metai, kaip reta, buvo labai ramūs, dėl gaisrų pavojaus budėjome tik vieną dieną, nes nuolat merkė  lietus. Dėl tokių oro sąlygų neužregistruota ir žolės deginimų. Pavasaris gaisrų požiūriu kol kas dėkingas, o kokia bus vasara, sunku spėlioti. Sausringam sezonui esame pasirengę ir budėjimą pradėsime pagal Hidrometeorologijos tarnybos skelbiamą gaisringumo lygį“,- sakė R. Zemlevičius.

Švenčionėlių miškų urėdija – didžiausia Lietuvoje. Jos administruojamų miškų plotas siekia daugiau nei 68,6 tūkst. ha, iš jų valstybinės reikšmės – per 42  tūkst.ha (61,2 proc.), privatūs –  beveik 17 tūkst. ha (24,7 proc.), o likusi apie 14 proc. dalis  palikta nuosavybės teisėms atkurti.

Aukščiausiai pirmo degamumo klasei priklauso net 74 proc. miškų, II vidutinio degamumo – 12  proc., žemo III klasės degumo – 14 proc. žaliųjų valdų.

Urėdijos miškuose paprastai kasmet vidutiniškai kyla po 14 gaisrų. Jų skaičius sezono metu svyruoja nuo 2 drėgnomis vasaromis iki 60-ties per sausas vasaras. Vidutinis vieno gaisro plotas, laimei, nėra didelis – 0,49 ha.

Pagrindinis kaltininkas – žmogus

Kas sukelia gaisrus dažniausiai? „Jų priežastis galime tik spėti, bet dažniausiai – neatsargus elgesys su ugnimi, o tyčiniai padegimai pasitaiko labai retai. Rizikos kelia uogavimo sezonas, kai miške daug žmonių ir kuris nors gali numesti neužgesintą nuorūką ar degtuką, taip pat žvejai, upių ar ežerų pakrantėse kartais paliekantys iki galo neužgesintą lauželį, nuo kurio užsidega durpingas sluoksnis. Žaibų įpliekstų gaisrų per pastaruosius metus nepastebėjome, visi – dėl žmogaus veiklos“,- teigė miško apsaugos inžinierius.

Vienas iš pavojingesnių – pernai kilęs gaisras Girutiškio gamtiniame rezervate, kur išdegė 0,66 ha plotas. Jį gesinti buvo pasitelkti trys gaisrų gesinimo automobiliai ir nešiojamas vandens siurblys. Dėl stipraus vėjo ugnis grasino persimesti į perdžiūvusius neprivažiuojamus aukštapelkių masyvus, bet buvo pažabotas tik operatyvumo ir turimos technikos dėka.

Zemlevičiaus spėjimu, gaisrą galėjo sukelti žvejys ar poilsiautojas, nes ugnis įsiliepsnojo nuo Girutaičio ežero pakrantės, o jos skubiai neužgesinus, galėjo išdegti dešimtys hektarų.

Kovai su  gaisrais Švenčionėlių miškų urėdija turi dvi nešiojamas vandens pompas ir net keturis gaisrų gesinimo automobilius: du senus GAZ 66, kuriems jau per 30 metų, su pirmąja ES paramos banga įsigytą  Mercedes-Benz Unimog U4000 bei prieš dvejus metus iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų nupirktą  MAN TGM.

Ar urėdijai tiek gaisrinės technikos ne per didelė prabanga? „To reikalauja mūsų specifika. Esame  didžiausia urėdija šalyje, administruojanti didžiausius aukštos degamumo klasės miškų masyvus. Tiek gaisrų gesinimo automobilių reikia ir dėl gana sudėtingo miškų išsidėstymo. Urėdijos miškai į atskirus masyvus yra suskaldyti geležinkelio bei Žeimenos, Lakajos, Meros ir Sarios upių, tad susisiekimas tarp atskirų masyvų yra labai problemiškas, nes tiltų ir pervažų mažai. Jei pamatome kylant dūmus, dažnai gaisrines siunčiame į abi puse, nes iš toli nei iš bokšto, nei pagal stebėjimo kameras žmogus negali tiksliai nurodyti, kokioje geležinkelio ar upės pusėje gaisro židinys. Apvažiavimas kartais gali siekti ir 20 km, beieškant gaisro židinio gali užtrukti pusvalandį ar valandą ir jei smarkus vėjas, nuostoliai bus didžiuliai“,- aiškino specialistas.

Iš viso urėdijos prižiūrimuose miškuose pernai kilo 3 miško gaisrai 0,68 ha plote , 2015 m. – 8 gaisrai 1,5 ha plote.

Urėdijoje miško gaisrai stebimi ir jų vieta nustatoma pasitelkiant antžeminę automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą(AAMGSS). Masyvai stebimi 4 stebėjimo kameromis – detektoriais, esančiais Švenčionėliuose, Sariuose, Labanore bei Januliškyje. AAMGSS valdymo pultas įrengtas medienos ruošos, prekybos ir techniniame padalinyje. Kai didelis gaisringumas, papildomai stebima ir iš Švenčionių girininkijos gaisrų stebėjimo bokšto.

Gaisrams gesinti, jei reikia, pasitelkiama ir kita urėdijos technika  – buldozeris, ekskavatorius, gaisravietes aparia traktorius su PKL plūgu. Urėdija kasmet atnaujina daugiau nei 900 km mineralizuotų juostų bei kasmet naujai įveisiamuose 10-20 ha miško plotuose iškart įrengia 1 – 2 km juostų.

„Kiekvienais metais prieš gaisrams kilti palankų laikotarpį urėdo įsakymu yra suformuojama pagrindinė budinti komanda iš 10 žmonių bei dvi rezervinės komandos, kurias šiemet sudaro 35 žmonės. Be to, pasirašant sutartis su miško darbų rangovais, į jas įtraukiama ir gaisrų gesinimo bei budėjimo gaisravietėje paslauga, tad papildomai gaisrams gesinti galima pasitelkti dar apie 16 žmonių“,- žmoniškuosius pajėgumus vardijo R. Zemlevičius.

Švenčionėlių urėdija kasmet parengia operatyvinį miško gaisrų gesinimo planą, kurį suderina su Vilniaus apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba, Priešgaisrinės apsaugos tarnyba prie Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei Švenčionių rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija.

Iš viso 2016 m priešgaisrinei apsaugai urėdija išleido 135 tūkst. eurų. Panaši lėšų suma profilaktinėms priemonėms – stebėjimo kamerų, mineralizuotų juostų priežiūrai, pagrindinės budinčios komandos vairuotojų, sargų bei AAMGSS operatorių atlyginimams ir pan. – skiriama kasmet.

Angelė Adomaitienė