Mokinių dovana: ant Krekenavos autobusų stotelės – lankytinų vietų žemėlapis

rugsėjo 14, 2019
Atnaujintas V. Into akmenų muziejus
rugsėjo 13, 2019
Lietuvos 100-mečio ąžuolyne prie Felinkos ąžuolo pasodintas ąžuoliukas skleisis miškininkų vienybei
rugsėjo 17, 2019

Mokinių dovana: ant Krekenavos autobusų stotelės – lankytinų vietų žemėlapis

Šią vasarą atvykusieji į Krekenavą ir stabtelėję prie kelio Kėdainiai – Krekenava – Panevėžys sankryžos galėjo lengviau pasirinkti kelionės kryptį.

Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos dailės būrelio mokinės pavasarį ant autobusų stotelės sienos nupiešė Krekenavos baziliką, vingiuojantį Nevėžį, Ustronėje esantį Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejų, šalia Krekenavos regioninio parko lankytojų centro stovintį apžvalgos bokštą, kryždirbio Vinco Svirskio kryžių, Bakainių ir Upytės piliakalnius, šio krašto simbolį stumbrą. Žodžiu – visą planą, kaip ten nuvykti ir pamatyti. Prieš imantis šio darbo parengtas eskizas, kuris suderintas su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Atlikti stotelės dekoravimą patikėta dailės būrelio mokinėms Juditai Daunoravičiūtei, Paulinai Lukoševičiūtei ir Akvilei Ropytei. Joms vadovavo dailės mokytoja Gintarė Krikščiūnienė.

Darbai vykdyti įgyvendinant Panevėžio rajono savivaldybės administracijos lėšomis finansuojamą vaikų socializacijos programos projektą „Sveiki atvykę į Krekenavos regioninį parką!“. Projekto organizatorius – Krekenavos regioninio parko direkcija, o paruošiamuosius darbus jos direktorės įkalbėti atliko Panevėžio rajono kelininkai.

Krekenavos regioninio parko direktorė Alma Kavaliauskienė sako, kad idėja papuošti apšiurusią stotelę skandė jau seniai, tačiau teko atlikti nemažai papildomų darbų ir suderinti savo planus su įvairiomis instancijomis. “Piešinys ne tik papuošė miestelį, bet ir pateikia informaciją apie Krekenavos apylinkėse esamas lankytinas vietas, – pasakoja pašnekovė. – Stotelėje nupieštas planas kviečia į visas svarbias vietas. Pirmiausia – į miestelyje iš toli matomą baziliką ir lankytojų apžvalgos bokštą, o jei pasuktume į kairę, užliptume ant Bakainių piliakalnio, dešinėje – Ustronė, aukštyn nuo tos sankryžos – Pašilių stumbrynas, dar į vieną pusę, važiuojant į Šventybrastį, prie Gringalių miško, Nevėžio upės slėnyje – unikalus senvagių pažintinis takas, besitęsiantis 1,6 kilometro. Šiame gamtos kampelyje apsilankyti verta visais metų laikais. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens natūraliose pievose bujoja didelė augalų, plati gyvūnų įvairovė. Burvelių pusėje verta užsukti ir į Daniliškio liepų alėją, toliau pavažiavus apžiūrėti karo metais sugriautą arkinį tiltą, 1932 m. projektuotą žymaus tiltų statytojo Prano Markūno. Jei būtų tiltas išlikęs, dabar jungtų Kėdainių ir Panevėžio rajonus”.

Panevėžio rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Saulius Glinskis sako, kad rajono tvarkymo darbai visada atliekami glaudžiai bendradarbiaujant su Krekenavos regioniniu parku. “Per keletą metų, naudojant europines lėšas, kurias gauna savivaldybė, atlikta daug darbų – prie Upytės sutvarkytas Čičinsko kalnas, Krekenavos miestelyje daugiabučių teritorija pritaikyta poilsiui, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, universalus sporto aikštynas, miestelio aikštė. Beje, Krekenavoje stovi ir pirmasis rajone, dar 2015-aisiais, renovuotas daugiabutis. Padaryta daug įvairių darbų: sutvarkyta aikštelė prie užtvankos, kurią prižiūri regioninio parko darbuotojai, ant Nevėžio kranto įrengta vieta poilsiui vandens turizmo mėgėjams, plaukiantiems baidarėmis”, – vardija architektas.

Krekenava – gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu išskirtinė teritorija. Keliautojai turi galimybę užlipti į 25 metrų aukščio apžvalgos bokštą, pasigrožėti Nevėžio upės slėniu, pamatyti aptvaruose ir laisvėje besiganančius stumbrus, aplankyti Krekenavos baziliką, susipažinti su knygnešių istorija, aplankyti piliakalnius, dalyvauti edukacijose. Vien 2018 m. Krekenavos regioniniame parke jų apsilankė 93 tūkst., o miestelį ir jo apylinkes apžiūrėjo dar daugiau keliauninkų. Didžiausia šio krašto gamtos vertybė – Nevėžio slėnio kraštovaizdis.

www.miskininkas.eu inf.