Mums, lietuviams, miškai – neatsiejama gyvenimo dalis

Miško paslaptis geriausiai žino miškininkas
13 gegužės, 2021
Sveikiname konkurso “Kodėl noriu būti miškininku” dalyvius ir laimėtojus
14 gegužės, 2021

Mums, lietuviams, miškai – neatsiejama gyvenimo dalis

„Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria;

Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,

Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:

Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!“

Dar XIX a. Antanas Baranauskas „Anykščių šilelyje“ parodė sąsają tarp lietuvių ir jų miškų. Mums, lietuviams, miškai visuomet buvo neatsiejama gyvenimo dalis. Kad miškai augtų ir žaliuotų, reikia žmonių, išmanančių ir žinančių, kaip tai padaryti. Šiuos dalykus geriausiai išmano  miškininko profesiją pasirinkę žmonės.

Miškai yra visos Žemės plaučiai, kurie išsidėstę visuose pasaulio kampeliuose. Viso pasaulio gamtosaugininkai, miškininkai ir savanoriai žmonės stengiasi, kad miškai nebūtų skriaudžiami, deginami, laužomi, naikinami. Mes net neįsivaizduojame, kokia iš tiesų yra miškininko kasdienybė. Tai sunkus darbas, trunkantis ištisus metus ir dažnai daugiau nei aštuonias valandas per parą, ištisą savaitę. Kiekvienas miškininkas supranta, jog miškas, kaip vaikas, nuolat reikalaujantis dėmesio, rūpesčio, nepaisant nei paros, nei metų laiko ir tik po keliasdešimt metų gali pasakyti, jog užaugino tinkamą, brandų ir visuomenei naudingą mišką.

Miškininko specialybė – ne tik sodinti, auginti miškus, bet ir apsaugoti nuo plika akimi pastebimų pavojų, kaip antai, gaisrai, audros ar medienos vagišiai. Taip pat neatsakingi miško lankytojai, kurie palieka ne tik šiukšles, bet ir smilkstančias nuorūkas ar degančius laužus. Tačiau miškas turi ir nematomų priešų – ligų, kurios pažeidžia medžių šaknis, kamienus ar lapiją. Būtent miškininkai atsakingai atlieka sanitarinę miško apsaugą visuose miškuose bei tvarko lankytojų sukeltus padarinius ir paliktas šiukšles. Šiuo metu viena iš svarbiausių miškininkų funkcijų yra socialinė funkcija. Svarbus ir visuomenės švietimas apie elgesio taisykles miške, pažintinių renginių bei ekskursijų organizavimas miškuose ir medelynuose. Taip pat renginiai ir stovyklos jauniesiems miško bičiuliams: inkilų gaminimo konkursas ir jų įkėlimas, vieversio, gandrų parskridimo ir kitos gamtos pažinimo šventės, sėjinukų sėjimas, žvėrelių maitinimas šaltuoju metų laiku ir kita. Visa tai tam, kad kiekvienas iš mūsų galėtų pažinti ir puoselėti mišką kaip savo namus.

Visos šios miškininkų savybės man labai artimos. Norėčiau užaugęs ir aš rūpintis miškais bei juose gyvenančiais gyvūnais, augančiais augalais. Todėl būdamas miškininku rūpinčiausi  žaliuojančiais miškais, prižiūrėčiau poilsiavietes, kad kiekvienas drąsiai galėtų mėgautis miško suteikiamomis pramogomis ir gėrybėmis bei atsiduočiau kantriai ugdant, puoselėjant ir gelbstint kiekvieną, net ir mažiausią miško plotelį ar žvėrelį.

Giedrius S., 12 metų

Bronislovo Ambrozo nuotrauka