Nacionalinis miškasodis 2018

1 gegužės, 2018
Grandininis pjūklas – koks geriausias?
27 balandžio, 2018
Ąžuolai: Stelmužės ir kitų senolių gyvenimą tęsia jų klonai (Papildyta foto ir pasodinimo schema iš Vatikano)
4 gegužės, 2018

Švęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį Seimo nariai ir kanceliarijos darbuotojai sodina mišką

Šiandien Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kvietimu Žeronių girininkijoje, Trakų rajone, Seimo nariai ir Seimo kanceliarijos darbuotojai sodina Lietuvos šimtmečio mišką. „Atsodinkime iškirstus miškus, kad švenčiant 150-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, tokiose vietose, kaip ši, augtų vešlus miškas“, – renginio dalyviams linkėjo parlamento vadovas.

Miško sodinimo dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir l. e. Trakų regioninio padalinio viršininko pareigas Vaidotas Pauželis. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

 

Miško sodinimas – tradicija tapęs renginys, kuriuo politikai ir valstybės tarnautojai atiduoda duoklę gamtai. Šį kartą 1,8 ha būsimo miško plotas buvo apsodintas pušų, eglių ir beržų sodinukais.

Visuomeninis medelių sodinimas moderniojo Lietuvos parlamentarizmo tradicija tapo XX a. pirmojoje pusėje, atkūrus Lietuvos valstybę. Prieš pradėdami darbą 1920 m. gegužės 15 d. vidurdieny Steigiamojo Seimo nariai Kaune pasodino ąžuolus, simbolizavusius Lietuvos valstybės stiprybę, tvirtumą ir tęstinumą. Ši tradicija pratęsta 2004 metais, Europos miško sodinimu pažymint mūsų narystės Europos Sąjungoje pradžią, 2005-aisiais – narystės pirmąsias metines (tais metais minint Steigiamojo Seimo 85-metį prie Seimo rūmų pradėta sodinti ir Ąžuolų alėja, skirta Lietuvos parlamentų vadovams), 2013-aisiais – pirmąjį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, 2014-aisiais – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį.

Miško sodinimas. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Šie Europos miškai Lietuvoje yra gyvi svarbių įvykių ženklai. Pirmasis Europos miško sodinimas 2004-aisiais buvo itin sėkmingas: prigijo net 99,4 proc. sodinukų, 2013 m. prigijo 86 proc., 2014 m. – 91 proc.

Balandžio 28 d., šeštadienį, miškai sodinami visoje Lietuvoje: Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį miškininkai šią dieną yra paskelbę Nacionaline miško sodinimo švente.

Miško sodinimo dalyviai. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

LRS kanceliarijos informacija

http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=257617

Klonuotų ąžuolų galiūnų giraitė Rumšiškėse – per nacionalinį miškasodį



BFL nuotr.

Šį šeštadienį, balandžio 28 d., visoje šalyje vyks Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos inicijuotas valstybės atkūrimo šimtmečio nacionalinis miškasodis. Išskirtinis jo renginys – Lietuvos senolių ąžuolų „perkėlimo“ akcija Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje.

Rumšiškių miškapievėje bus įkurdinta 100 seniausių Lietuvoje augančių ar augusių ąžuolų klonų: Stelmužės, Mikalojaus Daukšos, Sandariškių, Ramanavo, Šaravų ir kitų arti penkiasdešimties garsių ąžuolų senolių įskiepiai.

„Simboliška, kad ąžuolų galiūnų palikuonys iš visos šalies atkeliaus į Lietuvos liaudies buities muziejų. Čia jie bus išsaugoti ateities kartoms, kaip yra saugomos šimtmečių istoriją menančios lietuvių sodybos, į Rumšiškes atkeliavusios iš visų mūsų regionų“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Nors ne visi klonuotų ąžuolų tėvai išliko iki šių dienų, bet Valstybinių miškų urėdijos darbuotojų dėka laiku surinkta genetinė medžiaga sudaro galimybes juos išsaugoti, o dabar ir suformuoti iškirtinės reikšmės ąžuolų giraitę. Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas tikisi, kad pasodinti ąžuolai bus tokie pat tvirti ir stiprūs, kaip ir jų protėviai, kurių nemaža dalis išdygo prieš penkis šimtus metų ar dar anksčiau. Ši giraitė, Mariaus Pulkauninko žodžiais, turėtų tapti gyvu paminklu.

Senieji garsiausi Lietuvos ąžuolai

Stelmužės ąžuolas (Imbrado sen., Zarasų r.) – seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje –  jam apie 1500 metų. Lietuvos gamtos paminklas. Auga Stelmužės kaime.

Mikalojaus Daukšos ąžuolas (Kėdainių m., Babėnai) – pasakojama, kad apie XVI a. vidurį jį sodino lietuvių raštijos pradininkas Mikalojus Daukša, nes jis auga netoli jo buvusios gimtosios sodybos.

Sandariškių ąžuolas (Nemunėlio Radviliškio sen., Biržų r.) – pasakojama, kad XVI a. per vieną mūšį lietuvių kariuomenė sumušė švedus ir pasiūlė taiką sudaryti neįprastu būdu – ne popieriuje pasirašyti, o pasodinti tris sandoros (taikos) ąžuolus. Nuo tada, kai buvo sudaryta sandoros sutartis, vietovė bei ąžuolas gavę Sandariškių vardą. Jis nulūžo 2013 m. rugpjūčio mėn. pradžioje. Ant sutrupėjusios kamieno dalies liko tik viena šaka.

Ramanavo ąžuolas – tikslus jo amžius nėra žinomas. Manoma, kad šis galiūnas auga ant Prūskapio. Apie jį pasakoja padavimas: „Dar tuo metu, kai čia tebestūksojo giria, buvo apsistoję kryžiuočiai. Juos užpuolė lietuviai ir visus nugalabijo. Nukautus kryžiuočius suguldė į krūvą ir apipylė žemėmis, kadangi buvo pelkėta vieta, nebuvo įmanoma iškasti duobę. Taip atsiradusi kalvelė, ant jos išaugo ąžuolas.“

Šaravų ąžuolas (Kėdainių r., Šaravų miškas) – 1960 m. paskelbtas saugomu. Šis labai įspūdingas ąžuolas turėjęs dvi viršūnes. 1981 m. vieną iš jų nulaužė audra. 2010 m. ąžuolas nudžiūvo.

Rozalimo ąžuolas (Rozalimas, Pakruojo r.) – botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas nuo 1999 m. Aukštis – 25 m, kamienas – daugiau kaip 5,75 m apimties.

Mingėlos ąžuolas (Vieštovėnų k., Plungės r.) – manoma, kad jam gali būti 600-700 metų. Botaninis gamtos paminklas, vienas iš kelių išskirtinių ąžuolų Lietuvoje, turintis daugiau kaip 7 m apimties kamieną. Vadinamas Mingėlos ąžuolu, nes šalia tebegyvena žmonės tokia pavarde. Jų penkios kartos rūpinasi šiuo medžiu.

Adamavo ąžuolas (Adamavo k., Švenčionių r.) – skaičiuoja šeštąjį šimtmetį. Respublikinės reikšmės gamtos paveldo objektas. Aukštis – 26,5 m, kamieno apimtis – 6,65 m.

AM informacija

 

 

Galime būti tikri- laikas judės pirmyn, vesdamas į visuotinę miškasodžio šventę… Daugiau kaip šimtas sodintojų rankų šventai žemei patikėjo eglaičių, pušaičių daigelius, iškeltus Lietuvos šimtmečio ir pavasario saulei.ALGIO vaizdo įrašo fragmente – "pelėdžiukų" – miškininkų papokštavimai

Posted by Nijolė Padorienė on Saturday, April 28, 2018