Naujas miškų valdymo standartas FSC užtikrins geresnę miškų apsaugą

Naujas miškų valdymo standartas FSC užtikrins geresnę miškų apsaugą

2021 m. sausį įsigaliojo naujas Lietuvos nacionalinis FSC miškų valdymo standartas – atsakingai tvarkomų miškų skiriamasis ženklas. Mūsų šalis pirmoji regione susitarė dėl tokio standarto, sudarančio prielaidas geriau užtikrinti subalansuotą ir tvarų ūkininkavimą miškuose. Estijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje panašūs standartai dar tik rengiami.

„Sertifikuotuose miškuose padidinę neūkininkaujamo miško dalį nuo 5 proc. iki 10 proc., užtikrinsime geresnę miškų, taip pat ir senų medžių apsaugą. Kitaip tariant, dešimtadalis sertifikuotų miškų tampa tarsi rezervatais“, – teigia aplinkos viceministras Danas Augutis.

FSC standartas, prie kurio Valstybinių miškų urėdija (VMU) perėjo šiemet, griežtai reglamentuoja socialinę atsakomybę už miškų tvarkymą ir santykius su bendruomenėmis. Jis įpareigoja būti atviresniais visuomenei, plačiau informuoti apie ūkininkavimą miškuose, jų priežiūrą. Tai savotiškas nacionalinis miškų sektoriaus dalyvių susitarimas, kokiais šiuolaikiniais miškų valdymo principais reikia vadovautis, kad būtų užtikrintas darnus miškininkavimas.

Naujas standartas daugiau dėmesio skiria biologinės įvairovės apsaugai miškuose. Jis numato, kad tokių saugomų miškų, kuriuose įprastinė miškų ūkinė veikla nevykdoma, plotas turi būti ne mažesnis nei 10 proc. – dvigubai didesnis nei pagal ankstesnius sertifikavimo reikalavimus. Daug dėmesio skiriama ir darbuotojų teisėms, darbo sąlygoms, saugaus darbo ir korupcijos netoleravimo principams, miško teikiamos naudos didinimui, aplinkos vertybių apsaugai, ūkinės veiklos planavimui, stebėsenai ir tinkamam vykdymui.

Pirmieji tarptautinės FSC organizacijos sertifikatai Lietuvoje buvo išduoti dar 2001 m. Juos gavo tuometės Biržų ir Panevėžio miškų urėdijos. Dabar visi šalies valstybiniai miškai (kiek daugiau nei 1 mln. ha) turi FSC miškų valdymo sertifikatus, taip pat  apie 160 tūkst.  ha  privačių miškų.

FSC istorija

Lietuvos nacionalinio FSC miškų valdymo standarto rengimo darbo grupės moderatorius Aidas Pivoriūnas aiškina, kad dar 1990 m. pasaulyje buvo susirūpinta dėl nelegalios medienos patekimo į rinką bei atsakingesniu miškų, ypač Pietų Amerikos šalyse, valdymu.

„Pasauliniuose aplinkos ministrų forumuose buvo imta kelti klausimus, kaip atsitinka, kad dalis medienos rinkose cirkuliuoja neapskaityta, nežinoma jos kilmė, daugėja neatkuriamų miško kirtimų apimtys, kitaip tariant – mažėja miškingi plotai. Pirmiausia dėmesys buvo atkreiptas į atogrąžų miškų išsaugojimą ir naudojimą Pietų Amerikoje bei didžiųjų šalių – Kanados, Rusijos, Kinijos – miško valdymo praktiką, pradėti kelti legalumo klausimai. Tarpvalstybiniu lygmeniu imta galvoti, kaip būtų galima sumažinti nelegalios medienos buvimą rinkoje ir labiau pagrįsti miškų valdymo sprendimus, kirtimo normas bei tvarų miškų naudojimą, sukuriant geras praktikas ir vietos žmonių bei nacionalinių interesų ir poreikių tenkinimą. Iš tokių diskusijų gimė sprendimas: olandai su amerikiečiais pasiūlė naudoti geros įmonių valdymo praktikos standartus pritaikytus sertifikuojant miškus. Buvo remtasi įmonių valdyme pradėta diegti praktika, kuomet įmonės valdymas stebimas, gerinamas ir audituojamas pagal ISO standartą. Šiuo tikslu ir buvo įkurta pasaulinė nepriklausoma, nevyriausybinė, ne pelno organizacija FSC – miškų valdymo taryba“, – pasakoja A. Pivoriūnas.

Tai buvo pirmoji globali miškų sertifikavimo sistema, kuri pasirodė efektyvi ir visuotinai pripažįstama. Anot A. Pivoriūno, vėliau atsirado ir kitų sertifikavimo sistemų, tačiau FSC išsiskyrė savo griežtumu, jai kelta daugiausia reikalavimų, jos derinimo procesai užtrunka ilgiausiai: „Ji turi ir vieną išskirtinumą. Nesvarbu, apie kokią šalį kalbame, FSC prisiima didesnius įsipareigojimus nei leidžia tos šalies nacionaliniai teisės aktai.

Lietuva įrodė – rasti balansą įmanoma

Nacionalinius miškų valdymo standartus, atsižvelgiant į vietos miškų ir socialines sąlygas, rengia standarto rengimo grupės, kurių sudėtyje yra subalansuoti trijų – aplinkos, socialinių ir ekonominių interesų skyriai –  nariai.

„Standarto rengimo grupė sudaroma pagal tam tikrus principus, ji turi būti subalansuota pagal interesus. Surinkti tokią grupę – tikras iššūkis, tačiau mums pavyko. Žmonės, beje, dirbo neatlygintinai ir suprasdami, kad tai nacionalinis visos Lietuvos standartas, kuris turi tarnauti visiems vienodai. Net FSC pripažino, kad Lietuva savo pavyzdžiu pademonstravo, jog norint galima susitarti. Noriu padėkoti visai darbo grupei ir ją konsultavusiems ekspertams, man pačiam tai buvo turbūt didžiausias iššūkis per daugiau nei 20 metų darbo miškų sektoriuje“, – atskleidžia A. Pivoriūnas.

Pagrindiniai akcentai

FSC standartas – tai laisvanoriškai prisiimtų reikalavimų rinkinys, kuriame įvardyti 10 bazinių principų, aprėpiančių daugybę aspektų – nuo ūkinės veiklos planavimo, veiklos reglamentavimo ir vykdymo iki stebėsenos. Tai savotiškas nacionalinis miškų sektoriaus dalyvių susitarimas, kokiais šiuolaikiniais miškų valdymo principais vadovautis, kad miškuose būtų užtikrintas darnus miškininkavimas, t.y. vyktų socialiai atsakinga, aplinkai palanki ir ekonomiškai efektyvi veikla.

Naujame standarte  daugiau dėmesio skiriama saugomoms teritorijoms. FSC siekia, kad miškai atitiktų ir patenkintų mūsų kartos socialines, ekologines ir ekonomines teises bei poreikius, kad nekeltų pavojaus ateities kartoms.

Naudą įžvelgia ir verslas

Lietuvoje daugiau nei 500 įmonių jau turi FSC Gamybos grandies sertifikatus. Sertifikatas – tarsi raktas, atveriantis duris aukščiausios kokybės medienos produktams Vakarų rinkose. Anot UAB „Likmerė“ vadovo Mindaugo Kasmauskio, bendrovė itin džiaugiasi turėdama FSC sertifikatą ir mato sertifikavimo poreikio augimą. „Kuo daugiau miškininkystės veiklos sertifikuojama, tuo geriau visai medienos tiekimo grandinei. Esame beržo faneros gamintojai, didžiausi beržo rąstų pirkėjai Lietuvoje. Bendradarbiaujame su „Ikea“ – šiai kompanijai taip pat svarbu, kad mūsų produktas būtų sertifikuotas. FSC parodo standarto besilaikančių dalyvių socialinę atsakomybę už mus supančią aplinką, patvirtina, kad sunaudoti miško ištekliai yra atkuriami“, –  teigia M. Kasmauskis.

Pasak „IKEA Industry Lietuva” generalinės direktorės Ingos Urbonavičiūtės, jos kompanija pasiekė anksčiau išsikeltą tikslą 100 proc. įsigyti medienos žaliavas tik iš labiau tvarių šaltinių – įmonė perka tik FSC sertifikuotą medieną, tad labai svarbu bendradarbiauti tiek su VMU, tiek su privačių miškų savininkais Lietuvoje.

„Nuo 2019 metų rugsėjo 1 d. mūsų įmonė medienos drožlių plokščių (MDP) gamybai naudoja medienos žaliavas tik iš labiau tvarių šaltinių. Šiuo metu įmonėje antrinė perdirbta mediena sudaro 7 proc.  viso perkamo medienos kiekio, o FSC sertifikuota mediena – 93 proc., tai reiškia, kad  medienos gaminiai gaminami iš medienos, kuri ruošiama iš atsakingai tvarkomų miškų“, – pažymi I. Urbonavičiūtė.

Parengta pagal AM  ir VMU inf.