Naujas požiūris į medynų formavimo būdus: tobulinimo galimybės

27 lapkričio, 2018
ENAX miškovežis
25 lapkričio, 2018
HSM 208F 10t 2020 pristatymo video
27 lapkričio, 2018

Naujas požiūris į medynų formavimo būdus: tobulinimo galimybės 

Šiuo metu Lietuvoje taikomi miškų atkūrimo ir medynų  formavimo būdai sudarė sąlygas ypač pagerinti šalies miškų išteklius, tačiau galimybių dar didinti medynų našumą ir produktyvumą yra. Pastaraisiais dešimtmečiais sukaupta miškų auginimo patirtis bei užsienio šalyse parengti nauji medynų formavimo būdai leidžia tobulinti dabar taikomas medynų ugdymo, kirtimo ir atkūrimo taisykles bei normatyvus.  

Šiuo metu šalyje taikomi medynų formavimo normatyvai grindžiami XX a. pradžioje paskelbtu Eichorno-Gerhardo dėsniu – pagal jį medynui parenkama viena jo formavimo programa, atitinkanti ugdomųjų kirtimų taisykles (žr. Lentelė). Kitose šalyse medynų formavimo normatyvai grindžiami modernesniu Asmano dėsniu, kuris atveria galimybes alternatyvioms medyno formavimo strategijoms. Šis dėsnis skelbia, kad egzistuoja optimali medyno skerspločių suma – jai esant gaunamas didžiausias (100 proc.) einamasis medyno tūrio prieaugis, bei kritinė skerspločių suma, kuriai esant medynas produkuoja ne mažiau kaip 95 proc. maksimalaus medyno tūrio prieaugio (1 pav).  

pav. Eglynų einamojo tūrio prieaugio priklausomybė nuo jų skerspločių sumos

Kritinė skerspločių suma – svarbus rodiklis medynų ugdymui. Medynas turi būti formuojamas neperžengiant kritinių našumo ribų (1 ir 2 pav.). Toks metodas suteikia plačias galimybes pasirinkti ekonomiškai racionaliausius medynų formavimo ir naudojimo būdus, be to, kartu garantuojant miško išteklių vertės didinimą. Vieną iš galimų pušynų auginimo scenarijų taikant Asmano dėsnį matome 2 paveiksle.

2 pav. Pušynų formavimo projektas, suformuotas normalių ir optimalių medynų našumo fone. Augavietės tipas – Nb

Kaimyninėse šalyse jau parengti tokio tipo išsamūs medynų formavimo normatyvai. Lentelėje pateiktas vienas 30-tos bonitetinės klasės Suomijos pušynų formavimo scenarijus. Šiuose normatyvuose tokiems pušynams pateiktas net 21 medyno auginimo scenarijus, iš  miškininkai gali pasirinkti racionaliausią, labiausiai atitinkantį to laiko medienos rinkos sąlygas. 

Taikant įvairius medyno formavimo scenarijus, kinta paliekamų medžių tankumas, vidutinis jų skersmuo, auginamos medienos prekinė struktūra, bet išlieka optimalus medyno einamasis prieaugis.  

3 pav. Trys pušynų formavimo scenarijai pagal ugdomųjų kirtimų atvejų skaičių ir kirtimų intensyvumą 30 boniteto (kairėje) ir 24 boniteto (dešinėje) medynams

pav. Skirtingu intensyvumu išugdytų pušynų (30 boniteto) vidutinio skersmens ir bendrojo našumo priklausomybė nuo paliekamo po kirtimų medyno tankumo

5 pav. Skirtingu intensyvumu išugdytų pušynų vidutinio medyno tūrio prieaugio augimo eiga 30 boniteto (kairėje) ir 24 boniteto (dešinėje) medynuose. Ištisinė linija – bendras medyno našumas, punktyrinė – medžių, tinkančių pjautiniesiems rąstams gaminti, tūris

Medynų tankumas išreiškiamas medžių skaičiumi ploto vienete (hektare). Medynų tankumas – vienas iš pačių svarbiausių veiksnių, lemiančių jų našumą. Esant vienodam medynų amžiui bei vienodam augavietės tipui, bet skirtingam tankumui, medynų vidutinis aukštis, skerspločių suma ir tūris tėra tiek didesnis, kiek didesnis medyno tankumas. Vis dėlto esant ypač tankiems medynams,  jų vidutinis aukštis, skerspločių suma ir tūris gali net sumažėti. Nurodytų kreivių pobūdis priklauso nuo medynų amžiaus, medžių rūšies biologinių savybių, augavietės tipo ir kitų veiksnių. 

Esant vienodam medynų amžiui ir vienodam augavietės tipui bei didėjant tankumui, medynų vidutinis skersmuo mažėja. Šių tiesių krypties koeficientas priklauso nuo  medynų amžiaus, medžių rūšies biologinių savybių, augavietės tipo ir kitų veiksnių (3 pav.). Tad kintant medynų tankumui, kinta ir jų sortimentinė struktūra. Kadangi retų medynų vidutinis skersmuo didžiausias, dėl to juose didžiausia stambiosios medienos išeiga, tačiau šie medynai produkuoja mažiausią bendrą medienos tūrį. Tankių medynų vidutinis skersmuo mažesnis, tokiuose medynuose daugiau smulkesnės medienos, o jų tūris didesnis (6 pav.). 

Minėti dėsningumai byloja, kad nėra vieno optimalaus medyno tankumo. Optimalus medyno tankumas turi būti siejamas su ūkinės veiklos tikslu. Pavyzdžiui, tiriant ūkinių miškų II bonitetinės klasės brandžius (100 m.) pušynus, nustatyta, kad didžiausias padarinės (dp  ≥ 6 cm) medienos tūris gaunamas, kai medyno tankumas yra apie 600 vnt./ha, didžiausias stambios ir vidutinės medienos (dp ≥ 14 cm) tūris – kai medyno tankumas yra apie 500 vnt./ha, o didžiausias stambios medienos (d ≥ 25 cm) tūris – kai medyno tankumas yra apie 350 vnt./ha. Tad optimalaus medyno tankumo diapazonas gali būti labai didelis. Kita vertus, šis rodiklis labai priklauso nuo medyno rūšinės sudėties, augavietės tipo ir pan. 

6 pav. Lietuvos pušynų sortimentinės struktūros priklausomybė nuo medynų tankumo. Medynų amžius – 100 m., augavietės tipas – Nb.

Galimybės padidinti miško atkūrimo ir įveisimo ekonominį efektyvumą 

Miško auginimas trunka labai ilgai, net iki keliolika dešimtmečių. Veisiant miškus ir juos prižiūrint tenka investuoti daug finansinių išteklių, o pajamų pradedama gauti tik po kelių dešimtmečių. Tradiciniais būdais auginant miškus, miškininkystės veikla yra pelninga tik tada, kai tvarkomi geros kokybės  medynai, tuomet pajamų iš miško naudojimo visiškai pakanka medynams atkurti. Jei miškus reikia atkurti ar įveisti apleistose žemėse bei  augančiuose menkaverčiuose medynuose, miško auginimo kaštai viršija gaunamas pajamas. 

Siekiant padidinti miško atkūrimo ir įveisimo ekonominį efektyvumą verta išbandyti daugiatikslių miško želdinių sodinimo būdus. Manoma, kad tame pačiame plote taikant  ir miško, ir kalėdinių medelių, ir miško uogų bei vaisių, ir vaistinės žaliavos auginimą, būtų galima labai pagreitinti investicijų į miško atkūrimą atsiperkamumą. Jau per pirmąjį medyno auginimo dešimtmetį pajamos turėtų viršyti miško atkūrimo kaštus. Tokie daugiatikslio miško atkūrimo ir įveisimo tyrimai kitose šalyse dar tik pradedami vykdyti. Lietuvoje tokių želdinių formavimo būdus išbandys Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos specialistai. Planuojama 2019 m. pavasarį įvairiuose šalies rajonuose (Anykščių, Molėtų, Kaišiadorių, Kėdainių, Ukmergės ir Utenos) įveisti daugiatikslio naudojimo miško želdinius, kurie bus ne tik ekonomiškai efektyvesni už tradicinius miško želdinius, bet ir sudarys prielaidas padidinti miško ekosistemų bioįvairovę. Tai bus pirmieji platesnio masto tokių bandomųjų miško želdinių eksperimentai. 

Dr. Albinas Tebėra, KMAIK  Miškininkystės katedros docentas