Naujoji ES miškų strategija – plataus užmojo dokumentas

Naujoji ES miškų strategija – plataus užmojo dokumentas

Juozas Olekas, socialdemokratas, Europos Parlamento narys

Miškai užima apie 30 proc. žemės ploto, jie – 80 proc. pasaulio biologinės įvairovės namai. Miškai turi didžiulę socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę, atlieka daugybę funkcijų – nuo gamybinių iki aplinkos ir socialinių. Jie reguliuoja vandens ciklą, gerina oro kokybę ir sugeria anglies dioksidą. Man pačiam teko gimti miške, taigoje, todėl puikiai žinau miško svarbą, pažįstu gėrybes, kurias jis mums gali duoti…

Miškų sektorius ypač svarbi ES aplinkos ir ekonomikos dalis, turinti itin didelę reikšmę ieškant tvarių sprendimų dėl daugelio šių laikų iššūkių. Miškai užima apie 43 proc. ES ir apie trečdalį pasaulio paviršiaus ploto, ES miškų sektoriuje tiesiogiai dirba ne mažiau kaip 0,5 mln., o netiesiogiai – 2,6 mln. žmonių. ES vidaus ir tarptautiniai įsipareigojimai, tokie kaip Europos žaliasis susitarimas, JT darnaus vystymosi tikslai, Kioto protokolas, Paryžiaus susitarimas ir kiti, bus neįmanomi be išsamaus miškų sektoriaus naudos klimatui, ekosistemai ir ekonomikai įvertinimo.

Naujoji ES miškų strategija, kuriai Europos Parlamente pritarėme spalio mėnesį, apima priemones, stiprinančias politikos koordinavimą, užtikrina, kad būtų atsižvelgta į visą su miškais susijusią vertės grandinę. ES miškų strategija taip pat taps sąsaja tarp ES ir valstybių narių nacionalinių miškų politikų. Be to, ES galės aktyviai daryti įtaką kitoms šalims imdamasi veiksmų, kuriais būtų stabdomas miškų naikinimas ir skatinamas tvarus miškų išteklių valdymas.

Ši strategija – plataus užmojo dokumentas, kuris užtikrins suderintą ir holistinį požiūrį į miškus. Miškai gali žymiai prisidėti prie klimato, aplinkos, žmonių ir biologinės žiedinės ekonomikos, naudojant pažangius skaitmeninius sprendimus ir tvarias technologijas. Mums reikia ilgalaikių investicijų į tvarią miškotvarką, kad miškai išliktų ne tik ekonomiškai perspektyvūs, bet ir svariai prisidėtų siekiant daugelio ES tikslų, įskaitant Europos žaliąjį kursą ir perėjimą prie žiedinės bioekonomikos. 

Strategijos be paramos neveiks

Tačiau jokios strategijos neveiks, jei nebus užtikrinta pakankama parama jas tiesiogiai įgyvendinantiems žmonėms – miškų savininkams ir valdytojams. Privačių miškų savininkams būtina didesnė parama, kuri leistų taikyti prevencines priemones, išgyventi krizes, atkurti pažeistus miškus. Turime dosniau remti tuos miškų savininkus, kurie taiko tvarios miškininkystės metodus.

Prie bendros miškininkystės strategijos prisideda ir kitas dokumentas – EP nuomonė dėl ES veiksmų, kuria siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulinius miškus, stiprinimo. Už nuomonės parengimą buvo atsakingas EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, tačiau į dokumentą taip pat įtrauktos kitų komitetų nuomonės, o man teko garbė būti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės rengėju.

Deja, miškų naikinimas ir dažnai net išnykimas – didžiulė problema.  Vien 1990–2016 m. dėl žmogaus veiklos pasaulyje prarasta 1,3 mln. kv. kilometrų miško – tai reiškia, kad kas valandą pranyksta 800 futbolo aikščių plotas. Ypač didelio masto miškų alinimas vyksta atogrąžų miškuose. Amazonės miškai patiria didžiulį spaudimą dėl Brazilijos vyriausybės de facto remiamo miškų naikinimo – 2019 m., palyginti su praėjusiais metais, ten 50 proc. padaugėjo tyčinių gaisrų. Pagrindinės to priežastys – medienos ruoša ir žemės ūkio veikla iškirsto miško žemėje.

Esu už priemones, kurios palengvintų perėjimą prie tvaresnių miškotvarkos formų

Vis dėlto svarstant, kokia kryptimi miškų apsauga turėtų pasukti ateityje, negalima nepaisyti, kad miškai taip pat yra svarbus atsinaujinantis išteklis, svarbi ekonomikos dalis, daugelio žmonių pragyvenimo šaltinis. Todėl aš pasisakiau už priemones, kurios palengvintų teisingą perėjimą prie tvaresnių ūkininkavimo ir miškotvarkos formų.

Mano rengtoje nuomonėje pabrėžiama, kad ūkininkai yra pagrindas aprūpinant mus žemės ūkio ir maisto produktais. Žemės ūkis ypatingai priklauso nuo gamtos išteklių, tokių kaip dirvožemis, vanduo ir miškai, todėl yra neatsiejamai susijęs su miškų sektoriumi. Pabrėžiau, kad siekiant tinkamai valdyti miškų paveldą, labai svarbu pripažinti miškų daugiafunkciškumą, o spręsti miškų naikinimo problemą reikia visapusiškai ir nuosekliai.

Ūkininkai žino, jog miškai yra neatsiejama ir būtina kraštovaizdžio dalis. Istoriškai jie stengėsi saugoti, naudoti ir atkurti miškus, tą daro ir dabar. Šiuo metu socialinė ir ekonominė žemės ūkio svarba didėja, nes augant pasaulio gyventojų skaičiui reikia gaminti daugiau maisto ir žemės ūkio produktų bei drauge švelninti klimato kaitą. Todėl reikia suderintų veiksmų siekiant išvengti maisto nuostolių ir maisto švaistymo maisto grandinėje ir greitai reaguoti į krizes.

Tačiau ES įrankiai, kuriais ji gali daryti įtaką trečiųjų šalių politikai, pakankamai riboti – prekyba ir paramos priemonės. Dėl to mano rengtoje nuomonėje pabrėžiama partnerystės su trečiosiomis šalimis svarba siekiant stiprinti tvarų žemės valdymą ir tvarų žemės ūkį, gerą valdymą ir miškų srityje. Raginau įgyvendinti paramos priemones, kuriomis siekiama didinti žemės ūkio našumą trečiosiose šalyse – našesnis žemės ūkis sumažintų miškų naikinimo poreikį.

Taip pat pabrėžiau, kad svarbu sukurti tvarias ir skaidrias žemės ūkio vertės grandines sudarant prekybos susitarimus, kurie neleistų įvežti į ES žemės ūkio produktų, neatitinkančių Europos standartų ir vertybių miškų apsaugos srityje. Į būsimus prekybos susitarimus reikia įtraukti sąlygas, pagal kurias ES galėtų sustabdyti atitinkamų produktų importą iš regionų ar šalių, kuriuose nustatomas miškų naikinimas, o produktams, kurie skatina miškų naikinimą visame pasaulyje, būtų uždrausta patekti į ES vidaus rinką.

Taip pat pabrėžiau, kad reikia toliau siekti pažangos plėtojant ir įgyvendinant ES baltyminių augalų strategiją ir užtikrinant patikimą baltyminių augalų gamybą ES. Tai apribotų su šiomis kultūromis susijusį miškų naikinimą kituose pasaulio regionuose ir sumažintų mūsų priklausomybę nuo importo. Tokia pažanga turėtų būti daroma, be kita ko, plačiau taikant sėjomainą ir teikiant paramą ūkininkams vietovėse, tinkamose baltyminiams augalams auginti.

Džiaugiuosi, kad šios nuostatos, užtikrinančios tvarų miškų naudojimą ir bendradarbiavimą tarp žemės ūkio ir miškų sektorių, atsispindi ir galutiniame dokumento tekste. Visada laikiausi nuomonės, kad žemės ūkis yra šiuolaikinių klimato ir aplinkosaugos problemų sprendimo dalis, tačiau ne atpirkimo ožys. Ūkinė veikla yra neatsiejama mūsų aplinkos dalis. Be abejo, vertingos vietovės – tarp jų ir miškai – turi būti saugomi, tačiau tai nereiškia, kad visi miškai turėtų prarasti visas savo ūkines funkcijas.

Noriu tikėti, kad bus ištaisytos politinės klaidos

Lietuvoje mes nuo seno mylime miškus, efektyviai ir pagarbiai juos naudojame. Noriu tikėti, kad miškininkai išlaikys tvirtą savo valią, meilę miškui, kad bus ištaisytos politinės klaidos, silpninusios ir skaidžiusios mūsų miškų sektorių.

Ilgalaikiai šalies miškingumo didinimo tikslai ir priemonės turėtų būti numatyti Aplinkos ministerijos rengiamame nacionalinės miškų politikos strateginiame dokumente 2021–2030 metams. Reikia keisti teisės aktus ir iki minimumo sumažinti dokumentų skaičių, pagal kuriuos priimamas sprendimas dėl miško įveisimo privačioje žemėje. Be to, turime didinti ir miškų įveisimo išmokas, kad jos taptų konkurencingos žemės ūkio išmokoms.

O kad atsigautų natūrali, ūkiška, savininkiška miškų priežiūra, reikia ištaisyti dabartinę perteklinę centralizaciją ir vėl priartinti politiką prie tų, kurie turės ją vykdyti, bendram darbui sujungti sprendimų priėmėjus ir miškininkus bei miškų savininkus. Manau, reikėtų pataisyti Miškų įstatymą, kad visiems, dabar jau 26 VMU padaliniams, būtų suteiktos juridinės galios. Tai galėtų būti vienas iš svarbesnių naujosios vyriausybės uždavinių miškų srityje. 

Straipsnis parengtas kartu su Europos parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupės Lietuvos delegacija.

www.olekas.eu

e.p. : juozas.olekas@europarl. europa.eu