Naujų „Natura 2000“ teritorijų privalumai ir trūkumai

VMU įsigijo naujų švediškų „Komatsu“ medkirčių ir medvežių
8 liepos, 2020
Žaliosios edukacinės erdvės
10 liepos, 2020

Naujų  „Natura 2000“ teritorijų privalumai ir trūkumai

Lietuva neįvykdė Europos Sąjungos reikalavimų – nenustatė pakankamai biologinei įvairovei išsaugoti skirtų tinklo „Natura 2000“ teritorijų.  Vengdama sankcijų Aplinkos ministerija pradėjo įtraukti į tinklą papildomas teritorijas, tarp jų – nemažai miškų. Juose būtų draudžiami arba ribojami kirtimai, kita ūkinė veikla.

Formuojamas ir skelbiamas teritorijų tinklas

Aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) parengė dokumentus naujoms ES saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ teritorijoms paskelbti ir naujoms gamtos vertybėms įtraukti į dabartines jo teritorijas.

Tuo nelabai džiaugiasi miškų savininkai ir ūkininkaujantys valstybės miškuose, nes suvaržius ūkinę veiklą jie patirtų ekonominių nuostolių. Planuojamos šios naujos arba praplečiamos dabartinės saugomos teritorijos: Asvejos ežerynas, Bilsinyčios ir Šunijos upės, Naujojo Lentvario, Raigardo, Varčios, Miškinių kaimo ir Vilkaičių apylinkės, Trakėnų, Vidzgirio, Kalnaberžės ir Rietavo miškai, Dainavos giria, Grandai, Metelių regioninis parkas, Strošiūnų šilas, Virvytės slėnis, Joniškėlio dvaro parkas.

Paskelbus minėtas naujas teritorijas, „Natura 2000“ tinklo vietovių sąrašas bus papildytas 31 EB svarbos natūralių buveinių tipu ir 12 rūšių. Planuojama šį tinklą baigti formuoti iki šių metų pabaigos, tad žemės savininkai ar valdytojai dar gali teikti VSTT pastabas.

Beje,  žemės ir miško savininkai ar valdytojai, kurių valdos patenka į „Natura 2000“ teritorijas ir kuriose  patiriama aplinkosaugos apribojimų, gali pretenduoti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administruojamas išmokas.

Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas šią naujieną sutiko labai skeptiškai. Jis teigia, kad  buveinių jau pristeigta pažeidžiant vieną esminių Buveinių direktyvos nuostatų – jos galimos įsteigti tik su žemės ar miško savininko sutikimu. „Dėl to, pavyzdžiui, iki šiol Vokietijoje „Natura 2000“ teritorijų tinklo plėtra nevyksta, nes federalinei valdžiai nepavyksta susitarti su savininkais dėl ūkinės veiklos ribojimų kompensacijų. Toks procesas tęsiasi nuo kokių 2008 metų. Mes esame inicijavę teisminius procesus, keliame klausimą dėl teritorijų išskyrimo nepagrįstumo ir nederinimo su savininkais“, – pažymi pašnekovas.

Labai svarbios socialinės ir ekonominės aplinkybės

Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugosgamtotvarkosrekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras sako, kad plečiant „Natura 2000“ teritorijas yra didesnė tikimybė išsaugoti retas ir nykstančias rūšis. „Koncentruotose teritorijose biologinės įvairovės išsaugojimas yra paprastesnis, tačiau išskiriant teritorijas turime labai aiškiai žinoti, kokios ūkinės veiklos bus vykdomos. Kitu atveju šios teritorijos praras savo vertę ir žavesį, –  teigia skyriaus vedėjas. – Teritorijos, kurios įtraukiamos į „Natura 2000“ tinklą, nustatomos ir atrenkamos pagal mokslinį pagrindą, kad tik tinkamiausios, t. y. ne visos, kuriose yra tam tikros rūšys ar buveinės, būtų siūlomos į tinklą. Jei nebus įtrauktos vertingiausios arba nepakaks teritorijų tam tikros rūšies ar buveinės tipo apsaugai, tinklas nebus ekologiškai vientisas. Todėl per teritorijų atrankos procesą į socialines ir ekonomines aplinkybes neatsižvelgiama, tačiau jos yra vienas svarbiausių dalykų sprendžiant, kaip „Natura 2000“ teritorija turėtų būti saugoma ir tvarkoma“.

Europos Komisija, padedama Europos biologinės įvairovės teminio centro, atsako už vertinimą ir nacionaliniu, ir biogeografiniu lygiu, ar tinkle esančių teritorijų pakanka kiekvienos rūšies ir buveinės tipo apsaugai. Jos išvada, „Natura 2000“ tinklas sausumoje jau beveik baigtas kurti, tačiau paprašė kai kurių valstybių narių pasiūlyti daugiau teritorijų, skirtų kai kurių rūšių ir buveinių apsaugai, kad tinklas jų nacionalinėse teritorijose būtų užbaigtas.

Gamtos apsauga žmonėms dažnai asocijuojasi su griežtai prižiūrimais gamtos rezervatais, kuriuose iš esmės draudžiama žmogaus veikla. Pasak S. Kvedaro , „Natura 2000“ požiūris kitoks  – visiškai pripažįstama, kad žmogus yra neatsiejama gamtos dalis ir geriausia, kai žmonės ir gamta darniai sugyvena, todėl teritorijos nustatymas nereiškia, kad visa ekonominė veikla joje turi būti nutraukta. 

„Siekiant, kad teritorijų tvarkymas būtų aiškus ir skaidrus, Europos Komisija labai rekomenduoja valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiaujant su vietos suinteresuotais subjektais parengti „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planus, – teigia specialistas. – Tvarkymo planas – tai veiksmingas apsaugos priemonių įgyvendinimo ir priežiūros pagrindas. Nors pagal Buveinių direktyvą  jų rengti neprivaloma, „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planai labai naudingi, nes

juose išsamiai išdėstomi visi teritorijoje esančių buveinių ir rūšių apsaugos tikslai, ekologinė būklė, kad visiems būtų aišku, kas ir kodėl yra saugoma. Visi gali atvirai diskutuoti ir susitarti dėl ilgalaikio teritorijos tvarkymo, rasti praktinių tvarkymo sprendimų. Buveinių direktyva nesiekiama „Natura 2000“ teritorijose uždrausti socialinės ir ekonominės veiklos, o norima, kad veikla vyktų saugant ir išlaikant vertingas rūšis“.

Seimas turėtų sutvarkyti įstatyme suveltą painiavą

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos  (LMSA) valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis, paklaustas apie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos išplatintus pranešimus apie planuojamas skelbti naujas  „Natura 2000“ teritorijas ir esamų praplėtimą, sakė, kad jie yra įdomūs keletu aspektų. „Pirmiausia – tai ganėtinai akivaizdžiai atsiskleidžia visos teisinės “maklės”, kuriomis, manau, yra sąmoningai prifarširuotas visas LR saugomų teritorijų įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai. Kad niekas per daug nesusigaudytų, kas ir kaip realiai yra reglamentuojama ir turi vykti. Neįtikėtina, tačiau pagal Saugomų teritorijų įstatymą (4 str. 1 d.) galima interpretuoti, kad „Natura 2000“ teritorija nėra saugoma teritorija, lygiai kaip ir Buveinių apsaugai svarbios teritorijos…!? Išeitų, kad informavimas ir kompensacijos neprivalomos. Dar įtvirtinta įstatyme (4 str. 2 d.),  kad  į „Natura 2000“ gali būti įtraukta tik saugomos teritorijos ar jų dalys,  todėl  jeigu į  „Natura 2000“ įtraukiama ne esama saugoma teritorija, pagal įstatymo raidę, tai jam prieštarautų.  Tačiau steigimas aprašytas Saugomų teritorijų įstatymo 24(1) str.  Tad  pagal įstatymo dvasią būtų lyg ir saugoma teritorija, – esamas vingrybes bando paaiškinti LMSA valdybos pirmininkas. – Veiklos apribojimai atsiranda pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, tačiau ten kalbama apie buveines draustiniuose. Jei buveinės ne draustiniuose,  galioja buveinių nuostatai, kuriuose apie kompensacijas už įvedamus apribojimus nuosavybei ir ūkinei veiklai – nė žodelio“. 

Antra,  pasak dr. A. Gaižučio, jei jau steigiama nauja saugoma teritorija ar plečiamos esamos ribos, tai turi būti daroma vykdant visas numatytas teritorijų planavimo procedūras (rengiami teritorijų planavimo dokumentai, konsultuojantis su tos žemės, kurioje planuojama plėtra, savininkais, bendruomene ir vadovaujantis LR Saugomų teritorijų 23 straipsniu – Saugomų teritorijų steigimas ir jų ribų nustatymas.

„Dabar vyksta kažkokia šio proceso imitacija: paskelbiama žinutė,  pateikiama nuoroda į steigiamų bei plečiamų saugomų teritorijų, neva, dokumentus, o realiai – tik planelius be jokios papildomos informacijos ir kviečiama pateikti pastabas ar pasiūlymus. Ką galima komentuoti, jei daugelis  pažiūrėję į tuos pdf format planelius net savo valdų ribų identifikuoti negalės, jau nekalbant apie informaciją, kas ir kodėl planuojama. Asociacija irgi negali kažkokio bendresnio vertinimo pateikti, nes prie VSTT disponuojamos medžiagos neturime priėjimo, o buveinių inventorizacijos, to proceso pagrįstumo, tikslingumo vertinti tik iš pateikto bendro žemėlapio –  jokių galimybių. Tą vertiname kaip gudravimą, stebėjimą, ar žemės ir miško savininkai, ūkininkai, miškininkai iš viso sureaguos į šį procesą, ar susidūrę su neaiškumais nesureaguos ir tada bus galima plėtoti savo užmačias toliau“, – situacijos absurdiškumą aiškina pašnekovas.

Didelė bėda,  dr. A. Gaižučio teigimu, kad VSTT parengė Aplinkos ministro įsakymu Nr. 210 tvirtinamų vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, papildymą ir taip nori apeiti teritorijų planavimo ir saugomų teritorijų įstatymų reikalavimus dėl saugomų teritorijų steigimo ar plėtimo. O kai tas sąrašas bus pateiktas Europos Komisijai, paskelbtų teritorijų iš jo “neiškrapštysi”.

„Būtent dabar miško ir žemės savininkams, valdytojams, miškininkams reikia būti neabejingiems ir reikalauti, kad  Aplinkos ministerija vykdytų viską realiai konsultuodamasi  ir pagal visas privalomas teritorijų planavimo procedūras, o Saugomų teritorijų įstatymo stebėseną įgyvendinantis Seimo Aplinkos apsaugos komitetas  turėtų imtis ir sutvarkyti įstatyme suveltą painiavą“, – įsitikinęs LMSA valdybos pirmininkas.

Rūta Steponaitytė