Neatrasti Kanarai

gegužės 6, 2018
Tikra motinystė kviečia visą gyvenimą keistis ir subręsti
gegužės 5, 2018
Tarptautinė talka Lietuvos atkūrimo 100-čiui
gegužės 7, 2018

Neatrasti Kanarai

 

Kanarų archipelago sala La Palma – lietuvių dar visiškai neatrastas pasaulis. Kupinas ne tik gamtovaizdžio grožio, stačių lavos supiltų kalnų, didingų tūkstantmečių medžių, antgamtiškų kraterių, bet ir subtilios, magiškos, gyvos sielos, kuri alsuoja tiesiai į širdį.

 

Pažįstu La Palmą trejus metus. Jau beveik metai, kaip čia gyvenu. Praktiškai kasdien žaviuosi jos giluma ir tuo, ką ji transliuoja. Turiu daug keliavimo patirties, pažįstu daug kraštų, bet tai, ką atrandu kasdien čia, viršija mano įsivaizdavimą ir lūkesčius. O jų – lūkesčių, poreikių – tampa vis mažiau, nes tiesiog nebereikia. Viskas ateina savaime, belieka žavėtis ir gyventi.

 

Unikalus kraštovaizdis

 

La Palmos kraštovaizdis – unikalus. Statūs, 2,5 km aukščio vulkaniniai kalnai paskendę žalumoje. Amžinosios kanarinės pušys, didžiulės bananų plantacijos, palmės ir kita vietinė augmenija ją apvilko tikrai pasakišku žaliu rūbu ir karūnavo „Žaliosios“ vardu. Na gal pietinė pusė, Fuencaliemte (isp. karštas šaltinis), kurioje paskutinį kartą ugnikalnis išsiveržė vos prieš 46 metus, uolėta žemė – juoda kaip pemza. Tačiau lavos upės suformavo aštriabriaunius labirintus, tarp kurių vaikščiodamas jautiesi it mėnulio krateryje. 

 

Visai kitoks kraštovaizdis – salos pakrantės. Lavos suformuoti į vandenyną nubėgę juodos žemės liežuviai, didžiulės olos, nišos, statūs šlaitai ir kvapą gniaužiantys skardžiai. Po lietingesnės žiemos, kuri dėl mikroklimato saloje labai sąlyginė, šiaurinė pusė atgyja, šviežiai sužaliuoja. Šlaitai pabringsta sužaliavusiomis vietinėmis laukinėmis tabaibomis (Euphorbia regis-jubae), pakelėse savo uodegas papučia 1970 m. į salą atvežtos afrikinės smilgos „Katės uodegos“ (Pennisetum setaceum), kurios botanikams kelia baimę, nes dekoratyvus introducentas smarkiai plinta ir išstumia vietines rūšis. 

 

Galima pernakvoti gamtoje

 

Keliauti po salą automobiliu labai paprasta ir patogu. Įsidėjus miegmaišius ir kokį minkštesnį kilimėlį, galima pernakvoti gamtoje. Čia nėra jokių pavojingų gyvūnų ar gyvių. Egzistuoja keletas nerašytų taisyklių, kurias vertėtų prieš tai išsiaiškinti. Pavyzdžiui, negulti arti skardžio sienos, nes rieduliai gali sužeisti, neįsirengti stovyklos arti vandens, nes vanduo pakyla ir galite atsibusti nuo vandenyno gaivos be visos savo mantos ar panašiai. Taip pat galioja ir griežtos priešgaisrinės taisyklės, kurias taip pat vertėtų žinoti, o dar geriau – degtukus ir idėją kurti ugnį palikti namie.

 

Dabar saloje kelių tinklas pakankamai geras ir gausus. Bet prieš 50 metų dauguma jų buvo žvyrkeliai, o dar anksčiau – tik pagrindiniai vieškeliai, jungiantys pagrindinius uostus Santa Cruz de La Palma ir Puerto de Tazacorte. Bet pakrantėse gausu mažyčių prieplaukų, kurios anksčiau buvo naudojamos žemės ūkio produktams gabenti. Iki tokių uostelių visada vingiuoja didesnis ar mažesnis kelias. Kai atsirado geri keliai, uostai tapo nereikalingi. Juos dabar naudoja tik žvejai, o šalia vingiuotų keliukų, vedančių link mini uostų, gausu vasarnamių. Jeigu juos taip galima pavadinti. Lyg kregždžių lizdų prilipdyta įvairaus mažumo namukų – būdelių. Juos čia vadina kasetėmis. Kartais matai tiesiog akmeninėje natūralioje sienoje įstatytas duris. Tai reiškia – jau kažkieno. Per tokiu pat būdu įstatytą langelį galima viduje pamatyti gryniausią lavos suformuotą olą. Čia yra gultas arba prabangesnė lova, stalas, šaldytuvas. Kai kur grindys išklotos plytelėmis ar lentutėmis. Kai kurios kasetės tiesiog kaip tikri mini namai su visais patogumais. Prie šių kregždinukų pritaisytos saulės baterijos. Mini virtuvėleje – kriauklė su geriamu vandeniu, kurį tiekia savivaldybė. Čia visur tiekiamas geriamas vanduo. Vamzdynai išvedžioti po visą salą – ir į aukščiausią kalną, ir į visus oficialius paplūdimius. 

 

Nors pakrantės teisė lyg ir draudžia statinius, bet jų, kaip ir gyvenamų olų, La Palmoje gausu. Čia savotiški įstatymai, kuriuos būtų nekorektiška komentuoti. Tad tiesiog kviečiu pasimėgauti nuotraukose užfiksuotu kraštovaizdžiu ir pasinerti į La Palmos autentiškumą.

https://idomausgyvenimodir.wixsite.com/egle

https://www.facebook.com/egleskeliones/

 

Eglė Mankevičienė

 

Nuotraukos autorės

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin