Neišnaudojame potencialo apsirūpinti pigesniu kuru

Neišnaudojame potencialo apsirūpinti pigesniu kuru

Lietuvoje drastiškai išaugus elektros energijos ir dujų kainoms gyventojai su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono, kuris, prognozuojama, bus ypač brangus ten, kur šilumininkai naudoja dujas. Tačiau visiškos ramybės nėra ir miestuose, kurių šildymui naudojamas ilgą laiką pigesne alternatyva dujoms laikytas biokuras. Bijoma, kad jo kainos taip pat gali gerokai pakilti, mat dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje Lietuva nebeimportuoja pigaus baltarusiško biokuro ir panašu, dar nepadarė visko, kad pakankamai apsirūpintų vietiniu.

Portalui pasisakė du miškininkų ir medienos verslo bendruomenėms gerai žinomi, tačiau straipsnyje tapatybės nenorėję atskleisti šaltiniai. Anot jų, Seimas ir Vyriausybė nedelsdami atlikę kai kurias reformas, dar spėtų užkirsti kelią biokuro kainų šuoliui.

Didinti sanitarinių kirtimų kiekį, nebijant sumažinti VMU pelno normą

Šaltiniai sako, kad Vyriausybei reikėtų 2022–2023 metams laikinai sumažinti privalomo pelno normą Valstybinių miškų urėdijai bei privalomas sanitarinių bei kitų tarpinio miškų naudojimo kirtimo užduotis padidinti 20-50 proc. 

Lietuvoje yra didžiulis sanitarinių kirtimų apimčių didinimo potencialas. Apie 70-80 proc. sanitariniais kirtimais kirstinų medžių lieka supūti, panaudojama apie trečdalį ar tik ketvirtadalį. Sanitarinių kirtimų, retinimų, einamųjų, ugdomųjų kirtimų, miško valymo  darbų savikaina ir darbo sąnaudos yra ženkliai didesnės, lyginant su plynaisiais kirtimais, todėl jie nėra ,,populiarūs“ ir siekiama jų vengti. Tokių kirtimų apimčių padidinimas gali neigiamai atsiliepti  Valstybinių miškų urėdijos pelningumui.  

Padidinti miško kirtimų normą                                                                                                                                                                                               

Atsižvelgiant į nepaprastąją padėtį, Vyriausybei taip pat siūloma patvirtinti 20-30 proc. padidintą laikiną metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą 2022–2023 metams, o vėliau per keletą metų proporcingai ją sumažinti.

Portalui pasisakę šaltiniai sako: Lietuvos miškuose sukauptas 572,0 ± 8,6 mln. m³ medienos kiekis per 2021 m. padidėjo 5,3 mln. m3. Lietuvos miškų valstybinės apskaitos duomenimis 2022.01.01. Lietuvos III-IV grupės brandžiuose medynuose sukaupta 163,8 ± 5,1 mln. m³ medienos  per metus padidėjo  1,4 mln. m³. Kirtimų normos  laikinas  padidinimas neturėtų neigiamos įtakos Lietuvos miškams, šį padidėjimą, esant poreikiui   galima būtų kompensuoti per būsimus  laikotarpius,  kuriems būtų  nustatomos  kirtimo normos užtikrinančios  optimalų medienos tūrio  prieaugio ir naudojimo balansą.  Ypač perbrendusiuose baltalksnynuose ir drebulynuose, kurių medynai ekonominiu požiūriu yra menkaverčiai, tačiau biokuro gamybai ypač tinkami.

Negailėti perbrendusių medžių ir vykdyti kirtimus nenaudojamuose miškuose

Abu kalbintieji teigia, kad siekiant stabilizuoti padėtį, reikia bent laikinai pašalinti Miško kirtimo taisyklėse esančias kliūtis, kurios trukdo didinti pagrindinius kirtimus.

Apie 10 proc. Lietuvos miškų, kitaip tariant, apie 200 tūkst. ha. rezervuotų nuosavybės atkūrimui, nėra naudojami 30 metų. Tai didžiuliai biokuro ir kitos medienos rezervai kuriuos tikslinga panaudoti tiek ekonominiu tiek miškininkystės požiūriu.

Todėl Vyriausybei siūloma parengti tvarką dėl sanitarinių, retinimo, einamųjų bei kitų kirtimų vykdymo nuosavybės teisių atkūrimui  miškuose, įpareigojant Valstybinių  miškų urėdiją vykdyti kirtimus nuosavybės teisių atkūrimui skirtuose miškuose 2022-2023 m.

Siūlymai Vyriausybei ir Valstybinei miškų urėdijai

Specialistų teigimu susidariusi padėtis rimta, todėl ir Valstybinių miškų urėdijai reikėtų atlikti kai kuriuos būtinus darbus.  Vienas jų – paruošti ir pateikti pirkėjams minimalius malkinės medienos ir kirtimo atliekų, skirtų  biokuro gamybai kiekius pagal patvirtintus grafikus ir regionus. Kitas – sukaupti  nustatytą malkinės medienos kirtimo atliekų, medienos skiedros rezervą nuolat privažiuojamuose vietose pagal suderintus grafikus ir regionus.

Šaltiniai rekomenduoja nustatyti galimas maksimalias malkinės medienos,  kirtimo atliekų, medienos skiedros  kainas ir nustatyti kainodaros taisykles, kuriose būtų užfiksuota savikaina ir maksimali fiksuota 5 proc. pelno marža. Taip pat svarbu įpareigoti Valstybinių miškų urėdiją nustatyta tvarka ir kainomis supirkti iš privačių miškų savininkų kirtimo atliekas tinkamas biokuro gamybai, teikti biokuro gamybos paslaugas privačiuose miškuose.

Plačiau naudoti medžio drožlių ir baldines atliekas

Pastaruoju metu kaimynai lenkai superka baldines atliekas ir jas panaudos šildymui. Lietuvos specialistai siūlo taip pat eiti šiuo keliu ir numatyti priemones,  kurios leistų plačiau naudoti  biokuro gamybai  smulkintą medinių pakuočių, medžio drožlių, faneros, ir kitas tam tinkamas baldų bei panašias atliekas. Tai padarius, institucijoms reiktų sudaryti palankias sąlygas, kad kiekviename didžiajame mieste būtų bent viena katilinė, galinti biokuriui naudoti smulkintas medienos atliekas.

Todėl šaltiniai siūlo Vyriausybei:skubiai parengti priemones, kurios kuo greičiau leistų naudoti  biokuro gamybai  smulkintą  naudotą medieną, medinių pakuočių, medžio drožlių, faneros, ir kitas tam tinkamas  baldų ir panašias atliekas.   

Neišnaudojame kogeneracinių jėgainių pajėgumų

Portalo šaltiniai teigia, kad būtina šalinti biurokratines kliūtis, kurios trukdo pasigaminti energiją Vilniaus, Kauno, Klaipėdos kogeneracinėse jėgainių. Pasak jų, Kaunas jau susitvarkė dokumentus, tačiau gali pritrūkti ką deginti, o Vilnius priešingai kuro turėtų, tačiau dar stringa biurokratinėse pinklėse.

Atsižvelgiant į tai, specialistai siūlo Aplinkos ministerijai,  kartu su Energetikos ministerija įvertinti sąlygas ir galimybes maksimaliai padidinti leistinus maksimalius  atliekų kiekius panaudoti šilumos ir elektros energijos gamybai Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse.  Pašalinti biurokratines, teisines kliūtis  ir užtikrinti kad nuo  2023  m. Kauno kogeneracinės  jėgainės energijos gamybai skirtų atliekų maksimalus kiekis būtų padidintas nuo 200 tūkst. iki 255 tūkst. tonų per metus , o Vilniaus atitinkamai nuo 160 tūkst. iki  200 tūkst. tonų per metus.

Siūlo kaupti energetinę vertę turinčias atliekas

Pasak portalo šaltinių, pagal dabartinį teisinį reguliavimą energetinę vertę turinčios atliekos, dėl ribotos paklausos, vasaros metu šalinamos sąvartyne vietoj to, kad būtų laikinai saugomos ir vėliau panaudojamos energijai šilumos ir elektros energijai gaminti.Todėl anot jų, Reikalingas iš esmės kitoks Aplinkos ministerijos požiūris į leidimų išdavimą nepaprastosios padėties sąlygomis laikinam energetinę vertę turinčių atliekų saugojimui  bei naudotos medienos ir medžio drožlių plokščių  apdorojimui vėliau jas panaudojant energijai gauti. Atsižvelgiant į tai Vyriausybei reiktų skubos tvarka parengti priemones, kurios leistų po mechaninio apdorojimo likusias atliekas, susidariusias komunaliniame sraute ir turinčias energetinę vertę  vasaros metu,  laikinai  kaupti sąvartynuose ir šildymo sezono metu jas  panaudoti energijos gamybai Vilniaus,  Kauno ir Klaipėdos kogeneracinėse jėgainėse. 

Andrius Nenėnas

Nuotrauka iš Wikipedia