Nerimo dėl neaiškios savo ir miškų ateities kamuojami miškininkai buriasi į sąjūdį „Už Lietuvos miškus“.

Liko mažiau nei mėnuo, kai įsigalios Miškų įstatymo pataisos, bet aiškumo miškininkams kol kas nepadaugėjo. Nežinoma, nei kas vadovaus Valstybinių miškų urėdijai, nei kaip veiks valstybinių miškų valdymą perimsianti įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, nei kiek darbuotojų bus atleista naikinamose urėdijose.

Tik aišku, kad pirmi jau sausio 2 dieną kris 42 šalyje šiuo metu veikiančių urėdijų vadovai, o Generalinę miškų urėdiją pakeis VĮ Valstybinių miškų urėdija. Ji įsikurs Panevėžio rajone, Katinų kaime, šalia greitkelio Vilnius-Panevėžys. Sujungus urėdijas ir priskyrus jas Miškotvarkos institutui, visi darbuotojai, išskyrus vadovus, pradės dirbti naujoje įmonėje. Nuo tada jie bus Miškotvarkos instituto darbuotojai.

Formuojamos valstybinės miškų įmonės vadovybė iš urėdijų patikėjimo teise perims valdyti maždaug 1 mln. ha valstybinių miškų. Jų vertė, Valdymo koordinavimo centro analitikų skaičiavimais, siekia daugiau kaip 1 mlrd. eurų.

Beveik visi miškininkai neabejoja permainų būtinybe, tačiau tik retas tiki deklaruojama sėkme, nauda ir gerais reformos iniciatorių ketinimais. Dėl šios priežasties jie nusprendė burtis į sąjūdį ir kviečia prisidėti miško bičiulius, bendruomenių narius, visus, kuriems rūpi Lietuvos ir jos miškų ateitis. Gruodžio 9 dieną Raudondvaryje (Kauno rajone) rengiamas steigiamasis sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ suvažiavimas.

Reforma – nomenklatūrininkų kūrinys

Vienas suvažiavimo organizatorių profesorius Vaidotas Antanaitis, miškininkas, mokslininkas, atkurtos Lietuvos pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministras, sakė, kad miškininkams rūpi miškų likimas, todėl jie buriasi į sąjūdį „Už Lietuvos miškus“. „Dabartinė miškų reforma vykdoma tik nomenklatūros pajėgomis, o specialistai, turintys žinių, patirties ir išmanantys savo darbą, palikti nuošalyje. Visokios santvarkos valstybėse yra valdininkija, tačiau ne visur ji perauga į nomenklatūrą. Lietuvoje nomenklatūrai priklausantys žmonės sudaro privilegijuotą valdininkų sluoksnį. Ši uždara veikla labiausiai kelia nerimą“, – pabrėžė V. Antanaitis. Profesoriaus žodžiais, į miškininkų sąjūdį kviečiami visų specialybių žmonės, nesvarbu, kuo jie užsiima. „Durys atviros visiems, nes miškas – Lietuvos žmonių turtas. Todėl ir jo pertvarkoje turi dalyvauti visi“, – pridūrė mokslininkas.

Be V. Antanaičio, tarp steigiamojo sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ suvažiavimo organizatorių minimas Remigijus Lapinskas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas.

Kad nenutiktų kaip Latvijoje

Sąjūdžio steigėjai neabejoja – nuo 2018 metų sausio 1-osios valstybiniame miškų ūkyje kils chaosas. Dėl to gali nukentėti ne tik šiame sektoriuje dirbantys žmonės, bet ir miškai, iššvaistytas miškų urėdijose sukauptas turtas. Jų teigimu, visa įvykių eiga labai primena prieš du dešimtmečius Latvijoje pradėtas permainas, kurios turėjo itin neigiamų pasekmių visam šios šalies ūkiui.

„Siekdami sušvelninti galimas neigiamas reformos pasekmes, visus neabejingus Lietuvos miškams žmones kviečiame vienytis į sąjūdį „Už Lietuvos miškus“, kuris turėtų tapti stipria visuomenine jėga, neleidžiančia kilti chaosui, aktyviai gintų miškininkų ir visuomenės interesus. Sąjūdis būtų aktyvus derybininkas su valdžia, teiktų pasiūlymus, reikalavimus, viešintų kylančias grėsmes ir panašiai“, – rašoma kreipimesi į miškininkus ir miško bičiulius.

Šaltinis

http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/buriamas-naujas-sajudis/255622