Noras turėti daug vienarūšių medynų baigėsi nesėkme

Noras turėti daug vienarūšių medynų baigėsi nesėkme

Tris mėnesius teko padirbėti Vokietijos miškuose. Liūdna, kai savo akimis pamatai šimtus tūkstančių hektarų žuvusių eglynų. Štai kuo baigiasi per didelis noras daug turėti ir labai sutaupyti. Kaip toje rusų pasakoje – lieka senė prie suskilusios geldos…

Deja, tik šįkart ta sene tapo Vokietija, ne kažkiek nuo jos atsiliko Austrija, Čekija, Slovėnija, nuo to paties kentėjo ir Švedijos eglynai. Trumpas paaiškinimas: noras daug turėti – tai grynų (vienarūšių) medynų auginimas, kuriuos galima ir plantacijomis vadinti. Tokiuose medynuose užauginamas didesnis medienos kiekis viename ha, lengvesnis jų kirtimas.

Kiek aš mačiau, tai buvo arba eglynas, arba bukynas ar ąžuolynas – visi be priemaišų, gryni 100 procentų. Jau 2016 metų vasarą, kai teko lankytis Austrijoje ir Slovėnijoje, jau tuomet  matėsi kinivarpų židiniai, po 10 – 50 nudžiūvusių eglių. Vokietijos miškininkų žodžiais, tas pats buvo ir Vokietijoje. Kai klausėme, kodėl neiškertama, nežiūrima, atsakyta – maži kiekiai, neapsimoka, nieko tokio, paliksime biologinei įvairovei, ką dabar labai madinga daryti ir pas mus. Taip kaupėsi  ir dauginosi, mano nuomone, kinivarpų kritinis kiekis, kuris vos tik pasitaikė pirma sausringa karšta vasara,  kaip maras išplito jau visuose eglynuose… ir suvaldyti šio maro nebebuvo įmanoma.

Lietuvoje visada pavyzdžiu nurodomi Vokietijos miškininkai. Taip pat giriami Švedijos ir Suomijos, bent jau Lietuvos miškų mokslo žvaigždžių. Deja, neklystančių, matyt, nebūna. Gal kol nevėlu ir jei dar spėsime, pradėkime taisyti miškininkystės klaidas Lietuvoje siekiant tikros biologinės įvairovės ir medynų tvarumo, prisimenant, kad miškas – ne tik mediena, bet ir grynas oras, tyras vanduo ir daug kitų pinigais nepamatuojamų gėrybių.

Siūlyčiau skubiai keisti miškų atkūrimo, ugdymo nuostatus, kad nebūtų auginama grynų medynų. Keisti eglės kirtimo amžių mažinant jį medynuose,  kur eglė sudaro daugiau kaip pusę medyno sudėties. Ir baikime juokauti palikdami vasaroti nesutvarkytas žalias eglės vėjovartas ir sniegolaužas. Vokiečiai, kiek teko bendrauti, išvadas jau daro. Atkuriant žuvusius eglynus planuojamos mažiausiai keturios medžių rūšys medynuose. Manau, tai būtų vienas iš tų žingsnių į ateitį, kurį turėtų žengti mūsų nacionalinis susitarimas dėl miškų.

Petras Budvytis