Nuotoliniame seminare aptartos opiausios miškų problemos

Plyni kirtimai draustiniuose įšaldomi iki Nacionalinio miškų susitarimo
28 sausio, 2021
Himnas krašto grožiui ir medžiui
1 vasario, 2021

Nuotoliniame seminare aptartos opiausios miškų problemos

Sausio 29 d. įvyko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro organizuotos virtualios mokslinės konferencijos „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs spendimai“ mokslinis seminaras „Miškininkystės mokslų aktualijos“. Seminare perskaityti devyni pranešimai, kuriuose aptarta oro taršos įtaka miškų ekosistemoms, medienos modifikavimo geležies oksidu technologija, inovatyvaus biologinio preparato, pagaminto iš Paenibacillus sp. bakterijų, poveikio augalams tyrimai, kitos aktualijos ir naujovės. Kalbėta apie naujausius tyrimus, dalytasi pasiūlymais, kaip pagerinti Lietuvos miškų būklę. Seminare jo dalyviai, kurių susirinko daugiau nei pusantro šimto, taip pat diskutavo apie darnų miškininkavimą besikeičiančiomis sąlygomis.

Apie oro taršos įtaką miškų ekosistemoms kalbėjusi Valda Araminienė akcentavo, kad tai viena iš rimčiausių aplinkosaugos problemų visoje Europoje: mirštamumas nuo oro taršos sukeltų padarinių yra 10 kartų didesnis nei automobilių avarijose žuvusių žmonių skaičius. Pranešime specialistė išskyrė ozono įtaką miškų ekosistemoms. Šis teršalas, kurio pagrindiniai šaltiniai – transportas, kuro deginimas ir energetikos bei pramonės įmonių veikla – pažeidžia augalų lapus, užterštose teritorijose medžiai praranda dalį savo prieaugio. Priežemio sukelti ozono pažeidimai Lietuvoje vertinami jau 12 metų. Atlikti tyrimai, pasak specialistės, rodo, kad šį laikotarpį dėl troposferoje esančio ozono koncentracijos padidėjimo miško biomasė sumažėjo vidutiniškai 7 proc. Prognozės liūdnos: tyrimai leidžia daryti išvadą, kad jei situacija nesikeis, iki 2100 m. mišo biomasė sumažės vidutiniškai 17 proc.

„Netolimoje ateityje miškininkystės medienos pramonei gali kilti iššūkių, siekiant patenkinti didėjantį medienos gaminių poreikį. Vienas iš būdų pagaminti didesnius kiekius kokybiškos medienos galėtų būti plantacinės miškininkystės plėtra. Tikslingai parinkus želdinių vietą, augimo sąlygas, tokios plantacijos galėtų sėkmingai padėti derinti medienos pramonės, miškų ūkio sektoriaus poreikius bei visuomenės interesus“, – teigė Benas Šilinskas, skaitęs pranešimą apie  mechanines savybes skirtingo pradinio tankumo eglės ir pušies objektuose.

Pranešimą apie populus genties hibridų klonų želdinių veisimo ypatumus žemės ūkiui netinkamose žemėse skaičiusi Rita Verbylaitė pristatė 2019–2020 m. vykdytą projektą, per kurį šešiose Lietuvos vietovėse įrengus parodomuosius bandymus palyginti įvairūs želdinių ugdymo bei šakų genėjimo metodai, atlikta želdinių būklės, augimo, biomasės kaupino vertinimas bei duomenų analizė.

Mindaugas Škėma pristatė nuo 2017 m. LAMMC Miškų instituto mokslininkų vykdomą projektą, kuriuo siekiama sukurti aplinką tausojančios ir produktams aukštesnę pridėtinę vertę suteikiančios medienos modifikavimo technologiją.  Projekto metu kuriama ir išbandoma skirtingų rūšių medžių (paprastosios eglės, paprastosios pušies, didžiosios pocūgės,  riešutmedžio  ir paprastojo klevo) medienos modifikavimo geležies oksido technologija. Atlikti tyrimai parodė, kad didžiausia geležies koncentracija pasižymi pušies, eglės ir riešutmedžio mediena, išoriniame medienos sluoksnyje geležies koncentracija didesnė nei giluminiuose.

Gintautas Urbaitis džiaugėsi, kad pastaraisiais metais pavyko patobulinti maumedžio, eglės, beržo ir juodalksnio plantacines miško veisimo ir priežiūros technologijas. Pranešime specialistas pristatė, kur geriausia veisti šių medžių plantacijas, medžiams sodinti tinkamiausią laiką, kaip prižiūrėti želdinius. G. Urbaitis sakė, kad sodinimo vietas geriausia išdėstyti stačiakampiu, o kaip tinkamiausią medžiams sodinti laiką išskyrė ankstyvą pavasarį, vėlyvą pavasarį, vėlyvą vasarą ir rudenį.

Pranešimą skaitęs Jonas Žiauka pristatė inovatyvaus preparato poveikį augalams. Iš gyvų Paenibacillus sp. bakterijų sukurtas biologinis preparatas  teigiamai veikia augalų vystymąsi, yra naudingas tvariai agrobiologinių išteklių gamybai.

Gintarė Bajerkevičienė kalbėjo, kad šalyje susidarančios klimatinės sąlygos ir stresorių kompleksas gali lemti vienų medžių rūšių arba populiacijų augimo ir būklės pagerėjimą, o kitų – priešingai: gyvybingumo ir konkurencingumo mažėjimą. Specialistė pristatė tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kaip klimato kaita veikia septynis ūkiniu atžvilgiu svarbiausius šalies miško medžius.

Seminare kalbėta ne tik apie klimato veiksnius. Olgirdos Belovos ir Arūno Tarvydo pranešime akcentuota, kad svarbi miško ekosistemų tvarumo problema – gyvūnų daroma žala. Pranešime pabrėžta, kad siekiant mažinti gyvūnų daromą žalą, būtina reguliuoti jų skaičių – tam padeda tvari medžioklė. Kaip problemiškiausia gyvūnų rūšis išskirti kanopiniai žvėrys. Probleminių rūšių sąvadą papildė taurusis elnias – gausiai jų apgyvendintose vietose eglių laupymas siekia 85 proc.  

www.miskininkas.eu inf.

Ecco perché molti sono interessati alla questione https://disfunzioneerettile.org/levitra.html L’assunzione di questi farmaci aiuta a risolvere molti disturbi https://disfunzioneerettile.org/cialis-generico.html In alcuni casi i consumatori arrivano al drugstore tradizionale per ritirare una prescrizione, ma poi mentre ordinano un rimedio costoso tagliano le pillole a metà quando scoprono che i prezzi dei farmaci non sono accessibili https://disfunzioneerettile.org/viagra-generico.html As i medicinali soggetti a prescrizione richiedono la supervisione di un medico, non dovresti essere in grado di acquistare farmaci su prescrizione online senza prima passare attraverso un processo di consultazione