Obelynės renesansas

12 gegužės, 2018
J.Basanavičiaus gimtinė ir tautinio atgimimo ąžuolynas
11 gegužės, 2018
Remigijus Lapinskas:  „Šiukšlėse paskendusi reforma“
13 gegužės, 2018

Už trijų metų unikaliai, profesoriaus Tado Ivanausko sukurtai Obelynės sodybai (Kauno rajonas, Akademijos gyvenvietė) sukaks 100 metų. Amžiaus sukaktį ji pasitiks atgimusi ir atnaujinta, tačiau išsaugojusi savo savastį.

Pavadinimą pašnibždėjo žydinčios obelys

1920 m. prof. Tadas Ivanauskas iš parceliuojamo Marvos dvaro netoli Ringaudų nusipirko 8 ha žemės. Čia jis pastatė gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir įkūrė Obelynės botanikos parką. Sodybai pavadinimą pašnabždėjo Varžupio ir Obelynės upelių skardžiuose gausiai žydinčios ir derančios laukinės obelys.

Pirmuosius medžius ir krūmus T. Ivanauskas Obelynėje pradėjo sodinti 1920 m. Iš pradžių gamtininkas čia sodino vietinius ąžuolus, egles, liepas, klevus, o jau kitais metais – keliolika raudonųjų ir pelkinių ąžuolų, sidabrinį klevą. Talkininkaujant Miškų fakultetui, pokario metais į Obelynę atvežta daug svetimų kraštų medžių ir krūmų.

Išsukus iš žvyrkelio (jį Kauno rajono savavaldybė žada pabaigti asfaltuoti dar šiemet) ir pasimėgavus ūksmingos alėjos pavėsiu, sodybos svečius pasitinka bičių namukų pilnas obelų sodas. Jame tebėra išlikusi ir lietuviška veislė „Vytis“,  ir iš Vokietijos pravežta „Kaizeris Vilhelmas“, ir Beržinykų ananasinė. Tai žymiojo gamtininko sodinti, skiepyti ir prižiūrėti vaismedžiai.

Ryžosi paversti žaliuoju pakaunės perlu

Šiandien Obelynės sodyba – kultūros paveldo objektas. Kompleksą sudaro parkas, sodas, gyvenamieji namai ir kiti statiniai, apie 4 ha ploto sodas ir parkas. Dabar šis turtas priklauso Kauno rajono muziejui.

„Vaizdas, kurį pamatėme Kauno rajono muziejui (KRM) perėmus Obelynę iš Kauno rajono savivaldybės (o ši neseniai buvo perėmusi iš profesoriaus įdukros Eleonoros Baltuškevičienės), buvo apgailėtinas. Spygliuočiai sirgo, buvo apnikti amarų. Daugiausia pastangų čia įdėjo muziejininkas Simonas Stašaitis, nuo 2015 m. liepos jis sustabdė šias bėdas, išgenėjo medžius, pašalino sausuolius“, – pasakojo KRM direktorius Zigmas Kalesinskas.

Kauno rajono savivaldybė, suprasdama, kad savo jėgų ir lėšų parkui sutvarkyti neužteks, parengė projektą „Istoriniai sodai“ ir laimėjo finansavimą. Jei sėkmingai vyks europiniai projektai, per 3–4 metus žada sukurti įspūdingą žaliosios gamtos perlą pakaunėje, istorinį sodą, kuris įeis į Lietuvos kaimo turistinių maršrutų sąrašą.

„Tai vienintelis toks parkas Lietuvoje ir labai svarbu išsaugoti istoriškumą. Didžiausia jo vertybė – istoriniai želdynai. Dendrologinę kolekciją sudaro daugiau kaip 400 augalų, iš kurių itin reikšmingi 54“,– pabrėžė architektė Violeta Beigienė, antrojo projekto autorė, besirūpinanti kaip apsaugoti šį žmogaus sukurtą gamtos lopinėlį pakaunėje, kad jis išlaikytų savo pirmapradę formą.  

„Atkurdami šį unikalų gamtos kampelį elgsimės atsakingai – tai neįkainojamas turtas, kurį paliksime ateities kartoms“, – tvirtino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Sodindamas parką, formuodamas želdinius, T. Ivanauskas neabejotinai galvojo apie tai, kad jis tarnaus visuomenės reikmėms. „Žmogus, galvodamas vien apie save, nebūtų sukūręs tokio nuostabaus ir nepakartojamo kampelio. Profesoriaus idėjos pagauta, jo įdukra Eleonora Baltuškevičienė, padarė patį kilniaširdiškiausią žingsnį – Kauno rajono ir visos Lietuvos žmonėms padovanojo Obelynę (4 ha parko), kurios, kaip žemės pakaunėje vertė visiems suvokiama. Taip T. Ivanausko idėja  keliauja į 21 amžių“, – pabrėžė Z. Kalesinskas.

„Mūsų tikslas   atkurti, išlaikyti ir išpuoselėti senąjį Tado Ivanausko sodintą obelų ir vaismedžių sodą. Jei sėkmingai vyks europiniai projektai, sukursime įspūdingą žaliosios gamtos perlą pakaunėje, istorinį sodą, kuris įeitų į Lietuvos kaimo turistinių maršrutų sąrašą“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras.

Kad nesumindžiotume sraigių

Pagal projektą bus tvarkoma visa teritorija. Numatyta suformuoti įvažiavimą, automobilių stovėjimo aikštelę, aptverti sodybą.  Naują tvorą numatoma įrengti vietoj esančios suklypusios senosios. Dalis jos būtų segmentinė ažūrinė, kad leistų grožėtis išlikusiu parku. Vartai ir varteliai taip pat liks senose vietose.

Sodyboje atsiras 35 kv. m lankytojų terminalas, kuriame bus galima paskaityti, gauti informacijos, nusipirkti bilietą į muziejų.

Prie reikšmingų pavienių spygliuočių augalų, įdomių augalų grupių numatyta įrengti informacines  knygas. Gražiausiose vietose bus pastatyti suoliukai.

Norintiems pasigėrėti žydinčiais lapuočiais planuojama sudaryti augalų žydėjimo žemėlapį. Visi augalai bus tvarkomi – vieni genimi, kiti atnaujinami ar kertami.

Žmonės čia galės ateiti pasivaikščioti basomis, nes nebus asfaltuotų ar trinkelėmis grįstų takų. Tai leis pajusti duriančią žolę, žemės drėgmę  ir nesumindžioti vynuoginių sraigių.

„Informacinė medžiaga, interneto  svetainė lankytojus perspės, kada turėti aulinukus, o kada pasiimti apsiaustą nuo lietaus. Šis parkas turėtų leisti pasijusti gamtos vaiku, būti atgaiva žmonėms. Botanikos sodas yra Botanikos sodas, o Obelynės specifika bus visiškai kitokia“, – įsitikinęs KRM direktorius.

Patirties semiamasi ir svetur

Neseniai Kauno rajono muziejaus direktorius lankėsi Vokietijoje, domėjosi, kaip parkai tvarkomi Europoje.

„Vienam iš aplankytų parkų yra daugiau kaip 200 metų. Jame auga vienas didžiausių ir seniausių, 500 metų turintis Vokietijos kedras. Senolio laja – 27 metrai, kamieno apimtis – 5,2 metro, o aukštis – 37 m. Netoliese yra privataus asmens įsteigtas sodas, kone identiškas variantas Obelynei. Man buvo labai įdomu sužinoti, kaip tvarkomasi šiame sode. Tame krašte yra daug bendruomeninių organizacijų, kurios įsisteigė norėdamos prisidėti prie šio objekto išlaikymo. Patirtis labai įdomi, ir manau, kad mes ja sėkmingai pasinaudosime“, – pasakojo Z. Kalesinskas.

Jam paliko įspūdį tai, kad apžiūrėtuose soduose nesistengiama perdėtai saugoti augalų ar vejos: aplink žydinčią magnoliją pristatyta kėdžių ir žmonės gali stebėti šį grožį patogiai įsitaisę.

Ne mažesnį įspūdį Z. Kalesinskui paliko iškaba ant vartelių į privatų sodą. „Joje nupieštas šuniukas ir labai gražiai parašyta: „Mes norime pasilikti šitoje pusėje vartelių“. Taip išvengiama gyvūnėlių ten, kur jie nelabai pageidaujami. Manau, kad šia idėja mes taip pat pasinaudosime“, – pasakojo KRM direktorius.

Dar viena idėja Z. Kalesinskui kilo klausant laidos apie Veisėjų regioninį parką.

„Kadangi Obelynėje taip pat ketiname atstatyti tvenkinėlį, kuris buvo sodyboje šeimininkaujant T. Ivanauskui, pagalvojau, jog jame vertėtų užveisti medvarlių“, – šypsojosi pašnekovas.

Obelynės svarba

Pasiryžusieji atgaivinti ir išsaugoti šį objektą nedvejoja, jog Kauno ir Lietuvos bendruomenei ne mažiau svarbu yra tai, kad iš šios sodybėlės, kurioje daug laiko praleido profesorius, kilo idėjos įsteigti paukščių žiedavimo stotį Ventės rage, zoologijos sodą Kaune.

„Obelynė yra išskirtinė vieta Lietuvai. Manau, kad neturime kito tokio gamtininko, taip ryškiai suspindėjusio 20 amžiaus pradžioje Lietuvoje. Reikia neužmiršti ir to fakto, kad profesorius gimė Baltarusijoje ir turėjo du brolius. Vienas iš jų gyveno Lenkijoje ir laikė save lenku, o kitas Baltarusijoje ir sakydavo esąs baltarusis. O štai T. Ivanauskas tapo lietuviu ir deramai atstovavo Lietuvai. Ant sodybos sienos ir šiandien kabo lenta su žodžiais, kuriuos yra pasakęs profesorius: „Visą savo gyvenimą ir darbą pašvenčiau Lietuvai“. Požiūris į tai, ką jis daro, buvo profesionalus, platus ir laisvas, nes buvo baigęs mokslus Sorbonoje, T. Ivanauskas –  tikras pasaulio pilietis. Tai įvertindami, privalome išsaugoti Obelynę,  kaip  ypatingą Lietuvai vietą. Projektas, kurį pradėjome įgyvendinti balandžio mėnesį, sodybą  pavers patraukliu pakaunės kultūriniu, gamtiniu ir rekreaciniu objektu“, – įsitikinęs Z. Kalesinskas.

Apie projektą

Projektą „Istoriniai sodai“ finansuoja  Interreg V-A Latvia-Lietuva programa 2014–2020.

Jame dalyvauja

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Babtai, Kauno r.

Sodininkystės institutas, Dobelė, Latvija.

Latvijos kaimo turizmo asociacija.

BĮ Kauno rajono muziejus, Raudondvaris, Kauno r.

Rundalės pilies muziejus, Rundalė, Latvija. 

Pradžia 2017-04-01. Projekto trukmė – du metai. 

Kauno rajono muziejaus ir Zigmo Kalesinsko asmeninio albumo nuotraukos

1 Kauno rajono muziejaus direktorius  Zigmas Kalesinskas neabejoja, kad iki sodybos šimtmečio ji taps nuostabiu ir patraukliu gamtos kampeliu.

2 Sodyba žavi visais metų laikais.

3 Obelynėje jau žydi obelys.

4 Vokietijoje aplink žydinčią magnoliją pristatyta kėdžių ir žmonės gali stebėti šį grožį patogiai įsitaisę.

 

 

Foto autorystė E.Mališausko

« 2 »

Foto autorystė D.Šerono​