Panašu, kad urėdijų reforma vyks etapais

liepos 7, 2017
Logika pagal S. Skvernelį, arba kaip krislas virsta rąstu
liepos 5, 2017
Šauklių riedulyno-kadagyno buveines atkuria ir saugo muflonai
liepos 17, 2017

Antradienį, liepos 11 d., Seimo plenarinėje sesijoje pagaliau turėtų paaiškėti, kokį valstybinių miškų valdymo reformos modelį renkasi Lietuva. Penktadienį pagrindinis Miškų įstatymo pataisų teikėjas – Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK) priėmė kompromisinį variantą: atmetė Vyriausybės siūlymą naikinti 42 miškų urėdijas, GMU bei Valstybinį miškotvarkos institutą ir nuo 2018 m. įsteigti vieną juos valdančią  įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“,  o balsavo, kad reforma vyktų etapais. Tokiu būdu iš Miškų  įstatymo būtų išbrauktas konkretus urėdijų skaičius bei jų pertvarką etapais vykdytų Vyriausybė tam tikromis sąlygomis.

Kęstutis Bacvinka

 

AAK siūlymu, vietoj 42-jų veiktų 15–25 savarankiškos urėdijos: iki 2019 m. pabaigos urėdijų plotas turėtų siekti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų, o nuo 2020 m. jų plotą nustatytų Vyriausybė. Už tokį liberalo Simono Gentvilo ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymą balsavo šeši AAK nariai, prieš – 4  „valstiečiai“. Kompromisiniu vadinamas variantas iš esmės atitinka socialdemokratų siūlytas pataisas, kurie jį  palaikė, taip pat kai kurie  LVŽS frakcijos nariai, iš jų Kęstutis Bacvinka.

 

 

 

Paulius Saudargas

 

„Šiandien AAK labai aiškiai nubrėžė gaires, kaip turėtų vykti urėdijų reforma. Mano ir S. Gentvilo siūlyme įdedami urėdijų ploto kriterijai –  nuo 30 iki 70 tūkst. ha. Tokiu būdu jos turės jungtis ir stambėti, o jei dar reikės, tai 2020 m. Vyriausybė toliau galės tęsti reformą“, – sakė P Saudargas.

 

 

 

 

Anot jo, Aplinkos ministerijos siūlomas variantas buvo iki galo neparengtas, be to, labai trūko  aplinkos ministro bendravimo su Seimu bei jo komitetais, taip pat miškininkų bendruomene.

Konservatoriaus nuomone, patvirtinus  kompromisinį pasiūlymą galima judėti ta kryptimi toliau, tačiau kaip viskas vyks Seimo salėje, sunku prognozuoti. Galbūt valdantieji sutiks su  AAK patvirtintu modeliu, nes tokių požymių yra, o galbūt sprendimas bus atidėtas rudeniui.

Simonas Gentvilas

 

„Liberalai ir konservatoriai pasiekė savo, t. y. išbraukė iš Miškų įstatymo urėdijų skaičių, ko reikalauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) bei sveika logika. Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai perduota teisė efektyvinti ir optimizuoti valstybinių miškų valdymą bei ūkininkavimą etapais. Manau, tai pats racionaliausias dalykas, nes reforma vyks apgalvotai. Tačiau reikia pažymėti, kad šiandieninė Aplinkos ministerijos vadovybė sunkiai susidoros su šia užduotimi, nes ji yra per daug  paskleidusi neigiamos informacijos ir padarė daug pasiruošimo klaidų, tad abejoju, ar ji gali įgyvendinti reformą. Tai turi spręsti premjeras“, – akcentavo S. Gentvilas.

 

 

 

 

Jo nuomone,  balsavusiųjų AAK dauguma atskleidė, kad dėl Miškų įstatymo nesutariantiems koalicijos partneriams pateiktas geras kompromisinis variantas, kuris atveria galimybių reformuotis sektoriui ne revoliuciniu, o evoliucijos būdu. Tam pritaria ir Lietuvos miškininkų sąjunga. Konservatorių, liberalų, socialdemokratų ir tvarkiečių  konsolidacija „valstiečiams“, kuriuos radikalus reformos variantas labai skaldė, esą pateikia gelbėjimosi ratą, kaip balsuoti už pertvarkas. S. Gentvilas tiki, kad Seimas nubalsuos už kompromisinį variantą.

Kęstutis Mažeika

 

„Sprendimas komitete priimtas ir jis keliauja į plenarinių posėdžių salę. Antradienį Seimas apsispręs. AAK teiks du variantus – kuriam pritarta komitete ir Vyriausybės, kuris atmestas,“– informavo AAK pirmininkas Kęstutis Mažeika. Kokie gali būti balsavimo rezultatai, jis neprognozavo.

www. miskininkas.eu