Pandemija kinams nesutrukdė: viename iš šalies didmiesčių įkūrė Birštono skverą

Mitai apie Kuršių nerijos miškus (Pabaiga)
16 birželio, 2020
Lietuva privalo tapti biokuro eksporto valstybe
17 birželio, 2020

Pandemija kinams nesutrukdė: viename iš šalies didmiesčių įkūrė Birštono skverą

Birštoniečiai gali didžiuotis, kad tolimosios Kinijos Šandongo (Shandong) provincijos sostinėje, Jinano mieste, buvo įkurtas Birštono vardo skveras. Ši žalioji erdvė suformuota didmiesčio centre – netoli prekybos centrų ir gyventojų traukos vietų, todėl tikimasi, kad vietos gyventojai čia ateis pailsėti po dienos darbų. Lietuviško stiliaus skvero idėją kinai įgyvendino pagal Jinano miesto bendradarbiavimo su Birštonu susitarimą – tam nesutrukdė net  koronaviruso pandemija.

Gausu lietuvių pasaulėjautai artimų simbolių ir ženklų

Neseniai į Birštono savivaldybę elektroninio ryšio priemonėmis atskriejo jau įrengto Birštono skvero fotografijos. Jis suprojektuotas pagal schemas, kurias sukūrė Birštono miesto tvarkymo tarnybos kraštovaizdžio architektė Audronė  Audzevičiūtė – Daubarienė. Įdomu, ar kinams pasisekė tiksliai perteikti šios specialistės sumanymą? Akivaizdu, kad skveras – nedidelis, bet jaukus. Formuojant rekreacinę erdvę nutiesti pėsčiųjų takai, pastatyti parko suoliukai, pasirūpinta žemės meno akcentais, želdiniais ir apšvietimu.

„Kai praėjusį rudenį gavau pasiūlymą Jinano miestui parengti skvero projektą, jaučiau didelę atsakomybę ir ilgokai svarsčiau, kokius lietuvių architektūrai, kraštovaizdžiui ir pasaulėjautai būdingus akcentus bei simbolius parinkti, kad jie tinkamai reprezentuotų Birštoną ir Lietuvą, – pasakojo Audronė  Audzevičiūtė – Daubarienė. – Kadangi Kinijos didmiesčių žaliosios erdvės nedidelio ploto, sumąsčiau maždaug 20×20 kv. m dydžio skverui suteikti tradicinio lietuviško namo formą. Mano idėja buvo tokia:  kiekvieno žmogaus gyvenimas prasideda nuo gimtų namų, iš kurių jis vėliau išeina į platųjį pasaulį“.

Kraštovaizdžio architektės teigimu, ,,namo“ erdvei sukurti ji pasitelkė tradicinius baltiškus simbolius su tradicinėmis reikšmėmis. Anot jos, ,,namo pamatus“ žymi deivės Maros ženklas, suprantamas kaip riba tarp ,,asmeninio“ ir ,,svetimo“ pasaulių, taip pat reiškiantis tų dviejų pasaulių jungtį. Architektė  šį ženklą siūlė suformuoti iš tradicinių lietuviškų darželių gėlių – žaliųjų rūtų.

„Namo sienų“ kontūrą ji sutapatino su pasivaikščiojimo takais – jų pakraščiais buvo pastatyti suoleliai, atitinkantys tradicinį liaudišką baldų (suolų) išdėstymą pasieniais. Anot kūrėjos, „namo stogą“ simbolizuoja dieviškos palydos, Dievo apsaugos ženklas. Jo kontūrą ji pasiūlė apsodinti trakinio arba ginalinio klevo medeliais –  ateityje bus galima juos karpyti, suteikiant rutulio formą. „Stogo kraigui“ suformuoti specialistė parinko lietuviškos selekcijos dekoratyvines obelis: „Rylio“, „Vaja“ ir „Perlas“. Pasak A.Audzevičiūtės – Daubarienės, tai labai puošnūs medeliai, pasižymintys ryškiu sezoniniu aspektingumu. Greta jų buvo numatyta pasodinti raudonųjų lelijų ir katžolės lysvę – raudona spalva ženklina lietuviškos mitologinės būtybės – Aitvaro – gyvenamas vietas, t.y. stogo šelmenį ir stogo apačią (šioje vietoje numatyta sodinti vaistinį bijūną). Daugumą augalų ar sėklų ketinta atsisiųsti iš Lietuvos, tačiau dėl karantino ne viską pavyko įgyvendinti taip, kaip buvo numatyta.

Vidinė ,,namo“ erdvė, kraštovaizdžio architektės sumanymu, turėjo būti sukurta, pasitelkiant lietuviams nuo seno svarbius, tautodailėje plačiai naudotus ženklus:  Žalčiuką, žymintį dvasinę jėgą, sveikatą ir meilę, iš kurios gimsta nauja gyvybė;  Žirgelius, kurie palaiko namų, šeimos vaisingumą, ir Krustą, arba Dieviškąjį kryžių, kuris namuose įžiebia ir palaiko dievišką žvaigždžių ugnį. Pasak pašnekovės, tai pagrindiniai mūsų saugumą, pastovumą ir tradicijos perimamumą užtikrinantys dalykai.  Skvere visi ženklai turėjo būti išpiešti žemės paviršiuje, panaudojant upės akmenukus arba smėlį. Tiesa, kinai įnešė pataisų ir šiuos žemės elementus pavaizdavo kaip žemas, iš akmenų sumūrytas sieneles.

Skvero dalyje, kuri siejama su „namo palėpe“, tradicine Aitvaro gyvenamąja vieta, kraštovaizdžio architektė nenumatė intensyvaus vaikščiojimo. Tik ties „namo lubų“ kontūru pasiūlė nutiesti „plaukiančios“ dangos taką. Jo centre, Žirgelių susikirtimo vietoje, suprojektavo medinį tiltelį. Vaikščioti skvere siūloma ratu, pasauliui: įeiti kairiuoju įėjimu, išeiti – dešiniuoju.

Skverui parinktų augalų asortimentas yra nedidelis, tačiau visi jie būdingi tradicinei lietuviškai sodybai. 

Birštone renkama vieta Kinijos skverui

Birštono savivaldybės atstovai pateikė daugiau informacijos apie 2018 m. birželį  prasidėjusį aktyvų bendradarbiavimą su Šandongo provincijos sostine – Jinanu. Pasak jų, pagal pasirašytą susitarimą sutarta bendradarbiauti kultūros, turizmo, švietimo, ekonomikos, prekybos ir išmaniųjų technologijų skatinimo srityse. Abu miestai partneriai norėjo draugystę sutvirtinti konkrečiais darbais, todėl sutarta abiejose šalyse sukurti jas reprezentuojančius skverus.

Birštoniečiai renka vietą ir laukia pasiūlymų dėl Jinano skvero įkūrimo Birštone. Skvero eskizą pateiks ir augalus parinks Jinano miesto savivaldybė.

Šandongo provincija, kurioje įsikūręs Jinano miestas, yra viena ekonomiškai stipriausių ir sparčiausiai besivystančių Kinijos provincijų, vadinama Kinija miniatiūroje. Jinano miestas garsėja  natūraliais mineralinio vandens šaltiniais, unikalia istorija ir kultūra. Neatsitiktinai jis vadinamas šaltinių miestu – čia randama per 700 šaltinių, o jo centre tyvuliuojantys ežerai yra žinomi visoje Kinijoje. Miesto  istorija sietina su 1920 metais, jame išlikę daug istorijos, kultūros objektų, svarbių Kinijos tautai. Miestas taip pat garsus gastroturizmo tradicijomis, jame įsikūrę daug viešbučių, SPA centrų, sveikatingumo kompleksų. Tuo jis panašus į Birštono kurortą.

Birštono savivaldybės atstovai pažymi, kad nors bendradarbiavimas su Kinija užmegztas neseniai, tačiau jau turi matomų ir džiuginančių rezultatų.

Parengė Dalė Lazauskienė

Nuotraukose: Jinano mieste (Kinija) įkurtas Birštono skveras