Pandemija paakino ieškoti išeičių iš kritinės situacijos Lietuvos biokuro rinkoje
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai Kęstutis Bacvinka ir Simonas Gentvilas, matydami didžiulę problemą dėl žlungančių lietuviškų biokuro gamintojų įmonių, ypač karantino metu, nuotoliniu būdu gegužės 18 d. organizuotoje konferencijoje „Išeitys iš kritinės situacijos Lietuvos biokuro rinkoje“ kartu su šios rinkos specialistais bandė rasti būdą, kaip racionaliai panaudoti nukirstą medieną, išsaugoti smulkias biokuro ruošos įmones, sumažinti iš Baltarusijos įvežamos medienos, skirtos kurui, kiekį.
Seimo narys S. Gentvilas įsitikinęs, kad susidariusi situacija paradoksali, nes 2018 metais Vyriausybė padidino miškų kirtimo normą, būtent argumentuodama būtinybę taip stabdyti šilumos kainų gyventojams kilimą ir atpiginti biokurą. „Kirtimo norma padidinta, turime biokuro perteklių, vadinasi kažkas šiandien yra negerai su valstybiniu planavimu. Būtina greitai rasti sprendimus drauge su „Baltpool“, Valstybinių miškų urėdija, privačiais miškų savininkais ir biokuro gamintojais, kaip kartu išbristi iš susidariusios situacijos“, – pažymėjo S. Gentvilas.
Kolegai pritarė ir K. Bacvinka, pabrėždamas, kad nesuprantami dalykai vyksta: miškuose pūva nukirsta mediena, o biokurui ji importuojama iš kaimyninės Baltarusijos. „Viena iš išeičių būtų, jei Vyriausybė skirtų dotacijas iš klimato kaitos specialiosios programos. Šias dotacijas jau naudoja žemdirbiai, tačiau prieš pasinaudojant šia galimybe turėtų būti parengta ir suderinta su Europos Komisija dotacijų schema. Norint kad nebūtų iškreipta rinka, reikėtų dotuoti medieną, kuri yra netinkama pramoniniam apdirbimui ir tinkamiausia dotuoti pirminę medienos paruošimo grandį – tuomet lėšos galėtų atitekti tikslingai, – siūlo parlamentaras. – Dar galima teisės aktais numatyti pirmenybę panaudoti vietinę lietuvišką žaliavą, o tik po to įsivežti iš kitų šalių ir tam reikėtų parengti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą. ES šalys tai įvardija kaip nacionalinį saugumą, siekiant sukurti energetinę nepriklausomybę, žmonių saugą ar net akcentuojant išeitį iš karantino, kuris atsirado dėl korono viruso pandemijos“.
Parlamentarų teigimu, atkreipti dėmesį į medienos panaudojimą biokurui verčia ir padėtis miškuose, kai dėl klimato kaitos medynus puola kenkėjai. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Lietuvos miškuose, daugiausia Lazdijų, Varėnos ir Kuršių Nerijos savivaldybių teritorijose, įvairių ligų sukėlėjai yra išplitę iki 5 tūkst. ha plote, o tvarkant pažeistus miškus iškirsta iki 106 tūkst. ha medienos.
Šiuo metu biokuro kaina Lietuvoje yra netvari – nepadengia biokuro gamintojų ir tiekėjų savikainos bei investicijų poreikio. Tai, kaip ir padidėjęs biokuro importas iš Baltarusijos, galėjo daryti įtaką biokuro kainų kritimui. Kaimyninės šalies importui trečdaliu numušus lietuviško biokuro kainas, miškuose palikta supūti dideli kiekiai medienos.
Didėjant medienos kuro importui į Lietuvą, vietos medienos kuro gamintojai ir pardavėjai, ypač smulkesni, negali konkuruoti ir jau dabar priversti stabdyti savo veiklą. Sumažėjus medienos kuro tiekimui iš vietinių šaltinių, užsienio gamintojai turi galimybę diktuoti savo kainas ir prekybos sąlygas. Biokuro importas Lietuvoje leidžia sukurti perteklinę pasiūlą, tačiau tas pats efektas galėtų būti pasiektas bent dvigubai sumažinus dabartinį importą, pirmenybę suteikiant Lietuvos biokuro gamintojams. Praėjusiais metais į Lietuvą buvo importuota 1,4 mln. kietmetrių biokuro, kas sudaro maždaug 30 proc. biokuro rinkos arba 20 mln. eurų.
„Eksportuojančiai valstybei priėmus neigiamus sprendimus dėl eksporto ar padidinus jo kainą, Lietuvos šilumos ūkis susidurtų su staigiai kylančia biokuro kaina ar net fizine problema jį patiekti. Taptume priklausomi nuo Baltarusijos biomasės energetikos resursų ir kainos, kai turėtume importuojamu kuru tik užtikrinti trūkstamą deficitą Lietuvos rinkoje“, – įžvalgomis dalijosi Aplinkos apsaugos komiteto nariai.
Konferencijoje nagrinėtos problemos taip pat buvo aptartos ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kuriame nutarta siūlyti Lietuvos vyriausybei kartu su šakinėmis (Aplinkos, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ir Teisingumo (ES teisės aspektu) ministerijomis) bei pasitelkiant ekspertus apsvarstyti, kokios vietinių gamintojų palaikymo priemonės galėtų būti taikomos: ekonominio ar tiesioginio medienos kuro importo reguliavimo; arba ekonominiai svertai vietiniams biokuro gamintojams remti.
Be to, Vyriausybė turėtų įvertinti, kokią įtaką energetinės medienos importas turi šalies ekonominiams rodikliams nacionaliniu lygmeniu: bendrajam vidaus produktui, eksporto–importo balansui, įvertinant ir socialinius aspektus, t. y. gyventojų užimtumą, ypač kaimo vietovėse.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai siūlo ne tik įvertinti susidariusią situaciją, bet siekiant, kad ateinančio šildymo sezono užpirkimai vyktų jau pagal pakeistą tvarką, spręsti dėl LRV 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 277 „Dėl Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo ir parengti bei pateikti Seimui svarstyti reikalingus įstatymų pakeitimus.
Apie priimtus sprendimus Vyriausybė iki birželio 15 d. turėtų informuoti Seimo Aplinkos apsaugos komitetą.