Paprastasis lazdynas (Corylus avellana L.)
Paplitęs didžiojoje Europos dalyje. Dažna trako rūšis šilagiriuose (Oxalidosa), sausgiriuose – žibuokliniuose kiškiakopūstiniuose ąžuolynuose (Quercetum hepatico-oxalidosum), žaliagiriuose – kiškiakopūstiniuose plačialapiuose eglynuose (Piceetum oxalido-nemorosum) ir t.t. Mėgsta drėgnus ar vidutinio drėgnumo dirvožemius lapuočių ar mišriuose miškuose. Gerai pakenčia paunksmę, tačiau labai tankiuose miškuose nors ir išgyvena, bet prastai dera. Kadangi žydi anksti pavasarį, žiedai dažnai nukenčia nuo ankstyvųjų pavasario šalnų, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad žiedai iškenčia net -5-6 °C šalnas.
Paprastasis lazdynas – beržinių (Betulaceae) šeimos augalas. Tai iki 8-10 m aukščio užaugantis krūmas. Stiebų žievė lygi, rusvos spalvos, lapai atvirkščiai kiaušiniški ar apskriti, plaukuoti. Kuokeliniai žiedai yra sutelkti žirginiuose, piesteliniai – pumpuruose, pasirodantys anksti pavasarį prieš pumpurų skleidimąsi, nes žiedadulkes perneša vėjas. Lietuvoje lazdynas taip pat žydi labai anksti, nustatyta, kad optimali temperatūra žiedų skleidimuisi yra +13-14 °C. Paprastojo lazdyno žiedai daugiausia susiformuoja ant vienmečių ūglių. Ant to paties augalo žydi panašus kiekis kuokelinių žiedynų ir piestelinių žiedų. Vaisius – riešutas, apgaubtas gožele. Augalai pasižymi stipriai išsivysčiusia šaknų sistema, todėl gerai sutvirtina šlaitus ir kitas nuo dirvožemio erozijos kenčiančias vietas. Lazdyno riešutais minta miško paukščiai ir žvėreliai, šie riešutai yra labai vertinami, nes sukaupia iki 70 % augalinių riebalų, A, B, E vitaminų. Riešutų aliejus naudojamas ne tik maisto pramonėje, bet ir tapybai, kosmetikai, lazdyno mediena tinka įvairiems dirbiniams. Augalas yra reikšmingas ir miško ekosistemoje, nes lazdyno lapai gerina miško dirvožemį.
Paprastasis lazdynas geriausiai auga ir dera gerai drenuotuose, neutraliuose ir lengvos mechaninės sudėties dirvožemiuose, tačiau skursta sausringose vietose ir smėlio dirvožemiuose. Natūraliomis sąlygomis lazdynai plinta sėklomis. Taip galima išsiauginti sėjinukų, tačiau jie pradės derėti tik po 6-9 metų. Vegetatyviniu būdu padauginti augalai derės jau penktaisiais metais. Nuo suaugusio krūmo miške galima surinkti po 2-3 kg riešutų.
Paprastąjį lazdyną galima dauginti šaknų atžalomis. Dauginant horizontaliomis atžalomis, anksti pavasarį reikia atlenkti ūglius ir juos pritvirtinti dirvoje maždaug 10-12 cm gylyje. Kai iš atlenktų ūglių išaugę vertikalūs ūgliai pasieks 20 cm ilgį, jie dar apkasami derlingu substratu, o rudenį tokios atžalos jau turės šaknis. Žaliaisiais auginiais paprastasis lazdynas dauginasi sunkokai. Tokiam dauginimui yra naudojami 12-15 cm ilgio ūgliai, kurie sodinami į substratą dirbtinio rūko kamerose. Padauginus birželio pabaigoje, tik po poros mėnesių auginiai suformuoja pirmąsias šakneles.
Sodinant lazdynus miške, reikia palikti bent jau 3-4 m atstumus nuo pasodintų medžių, siekiant išvengti konkurencijos dėl maisto medžiagų. Geriausias laikas paprastojo lazdyno sodinimui yra ruduo. Į 0,7 m gylio ir 0,8 m pločio duobes rekomenduojama įdėti komposto, perpuvusių lapų, kalio trąšų ar medžių pelenų. Sodinant reikia atidžiai paskleisti šaknis, šaknies kaklelį paliekant 1-2 cm virš dirvos paviršiaus. Pasodinus rekomenduojama augalus gerai pamulčiuoti durpėmis.
Dr. Laima Česonienė
Nuotraukos Mindaugo Ilčiuko