Paroda-seminaras „Miškininkystė saugomose teritorijose“ tęsia tradicijas
Tinklalapis www.miskininkas.eu, paskatintas pernykštės sėkmės, kartu su partneriais šių metų rugsėjo 9 dieną rengia seminarą-parodą „Miškininkystė saugomose teritorijose“. Parodos iniciatoriai tikisi, kad būsimoji paroda toliau tęs tradicijas ir bus puikia proga susitikti miškininkams, šio sektoriaus ir gamtosaugos specialistams, mokslininkams, gamintojų ir paslaugų atstovams.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis, prisimindamas praėjusių metų renginį, sakė, kad tikrai galima pasidžiaugti seminaro-parodos rezultatais, karštomis diskusijomis ir didžiuliu susidomėjimu. „Diskusija „Miškininkavimas saugomose teritorijose“ neturėtų užgesti. Tai turėtų būti praėjusiais metais pradėtų darbų tęsinys. Tuo labiau kad dabar vyksta dar gilesnės diskusijos ir apie Punios šilo gamtinį rezervatą, ir apie Nacionalinį miškų susitarimą, ir apie daugelį kitų dalykų, kurie lemia mūsų požiūrį į gamtos bei biologinės įvairovės saugojimą ir miškininkavimą, – teigė pašnekovas. – Žingsnis po žingsnio keičiasi požiūriai, keičiasi technologijos, ir bent kartą metuose susitikti, aptarti visa tai, pasidalinti naujienomis, idėjomis tikrai verta ir reikia.“
Paklaustas apie Nacionalinį miškų susitarimą, A. Stanislovaitis svarstė, kad tai labai svarbus dalykas, bet gal svarbesnis jis ne savo skambiu pavadinimu, bet mus visus liečiančiu bendru susitarimu. „Mes turime pateikti idėjas, siūlymus, pasakyti savo nuomonę. Dabar yra pokyčių metas, ir pati Nacionalinio miškų susitarimo idėja atsirado dėl naujų lūkesčių. Tai ir visuomenės lūkesčiai, ir Vyriausybės programosbei Europos Komisijos iškelti uždaviniai. Visa tai mums diktuoja naujus darbus, naujus tikslus. Todėl mums reikia ir apsitarti, ir susitarti – kaip mes visa tai įgyvendinsime. Didžiausi lūkesčiai yra gamtosauginiai, – pabrėžė pašnekovas. – Jei šiandien sakytume, kad nieko nereikia keisti, neturime naujų tikslų, tai tas Nacionalinis miškų susitarimas kaip ir nebūtų reikalingas. Pats faktas, kad mes apie tai kalbame, jau rodo apie reikalingą naują požiūrį, naujus tikslus. Manau, kad rugsėjo mėnesį, kai vyks seminaras-paroda, jau galėsime kalbėti apie kokius nors pirmuosius rezultatus. Tai nėra lengvas susitarimas: nors aš tiesiogiai nedalyvauju koordinacinėje grupėje, girdžiu, kokie sunkumai iškyla. Turime įvertinti naujus iššūkius ir rasti sprendimus, kad po to nereikėtų sakyti: mes galvojome kitaip, bet mūsų neišgirdo.“
Nacionalinis miškų susitarimas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus nuomone, turėtų sudaryti galimybes išklausyti visus. „Bus blogai, jei bus girdima tik viena pusė, – įsitikinęs A. Stanislovaitis. – Visos diskusijos rodo, kad mes turime keisti savo požiūrį: miškas ne vien mediena. Miškininkavimas turėtų skirstytis į keletą dalių. Viena jų turėtų būti orientuota į medieną, medienos auginimą, kita – koncentruotis į biologinės įvairovės išsaugojimą. Tai klausimai, į kuriuos neišvengiamai turėsime rasti atsakymus. Mes visi turime kažkokius lūkesčius, o šalia visada yra realybė. Tad bandymas suderinti lūkesčius su realybe pirmiausia yra susitarimas su savimi, su kolega, su partneriais, o toliau jau galime kalbėtis ir su visomis kitomis suinteresuotomis grupėmis. Taip žingsnis po žingsnio ir reikia keliauti.“
A. Stanislovaitis patikino, kad pagrindinis lūkestis – turėti daugiau ir griežčiau saugomų teritorijų, o realybė – tai sudėtingas procesas, kuris labai lėtai juda į priekį. „Kol kas mūsų lūkestis yra ne tik kad dalis visuomenės pripažintų norinti daugiau saugomų teritorijų, bet atsirastų ir valstybės pozicija tuo klausimu, atsirastų mechanizmai savininkų nuostolių kompensavimui. Kol kas tai yra tik lūkestis. Apie tuos dalykus ir kalbėsime rugsėjo mėnesį“, – kviesdamas visus vėl susirinkti padiskutuoti pažadėjo pašnekovas.
miskininkas.eu
Miškininkystė saugomose teritorijose: reikia surasti bendrą sutarimą – Miskininkas