Pasigendama diskusijų, ar išsaugosime Lietuvos miškus ateities kartoms

Pasigendama diskusijų, ar išsaugosime Lietuvos miškus ateities kartoms

LRS_Issaugokime_miskus_2018_03_26

Sąjūdžio “Už Lietuvos miškus” Seime kovo 26 d. organizuotos konferencijos “Išsaugokime Lietuvos miškus ateities kartoms: kaip nepasiklysti tarp reformų ir ūkinės veiklos“ dalyviai akcentavo, kad , kaip ir iki pradedant  urėdijų reformą, toliau pasigendama diskusijų bei didesnio aiškumo dėl valstybinių miškų valdymo, kirtimų, urėdijų turto išsaugojimo, girininkijų ir žmonių skaičiaus mažinimo, miškų saugomose teritorijose būklės ir kitų aktualijų.

Kalbėjusieji klausimus adresavo reformos iniciatoriams – Aplinkos ministerijos vadovams, taip pat Valstybinių miškų urėdijos pareigūnams, kurių konferencijos salėje, deja, nebuvo. Vis dėlto miškų likimu susirūpinę sąjūdiečiai nežada nurimti ir reikalauti, kad aplinkos ministras Kęstutis Navickas, viceministras Martynas Norbutas, naujoji VMU valdyba bei administracijos vadovybė  pateiktų visuomenei rūpimus atsakymus.       

“Situacija kelia nerimą, matyti, kad ji blogės. Nerimą kelia tęstinumas blogąja prasme – noras uzurpuoti ir užvaldyti Lietuvos miškus bei juos paversti kirtaviete”,- įžanginiame žodyje sakė Seimo ir Lietuvos žaliųjų partijos narys Linas Balsys, primindamas stambiųjų medienos pramonės atstovų žygius į praėjusios kadencijos Seimą. Tuomet jie siekė, kad dėl medienos įsigijimo būtų galima derėtis su vienu, o ne su 42 urėdais.  Dabar lūkesčiai išpildyti, o tendencijos tokios, kad su kirtimais galime pasekti Latvijos pavyzdžiu.         

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas kalbėjo, kad reikia surasti formą, kaip nepriešpastatyti vienų kitiems – miško pramonės, privačių ir valstybinių miškų valdytojų. Anot jo, reikia nenuleisti rankų ir toliau vienytis išsaugant miškus. Juk ką šiandien turime: pažymint urėdijų kūrimosi šimtmetį –  likusią vieną Valstybinę miškų urėdiją ir nė vieno urėdo. Toks sustambinimas gresia  ūkinės veiklos dominavimu. “Nežinia, ar nenukentės ir privačių miškų sektorius, nes VMU direkcijos tikslas – gauti kuo daugiau pelno”,- svarstė parlamentaras.

Kuo daugiau dialogo tarp valdžios, mokslo ir verslo palinkėjo ir Seimo narys Algirdas Butkevičius, primindamas, kad pokyčiai miškų ūkyje buvo būtini.      

Sąjūdžio “Už Lietuvos miškus” valdybos pirmininkas Gintautas Kniukšta priminė urėdijų reformos eigą, be išsamesnių diskusijų su miškininkų bendruomene pernai skubiai priimtą Miškų įstatymą  bei kodėl visuomenė ėmėsi ginti Lietuvos miškus. Jis retoriškai klausė, kam buvo reikalinga ši reforma ir per žiniasklaidą aiškinti, kokie blogi miškininkai, kokia neskaidri sistema, kiek ten  įkurta medžiotojų partijų ir pan, jeigu naujai įsteigtoje VMU dirba buvusieji vadovai.  

“Reikėjo iš karto pasakyti, ponai, mes turime padidinti kirtimus, mes norime pirkti pigiau nei šiandien parduoda miškų urėdijos, bet tai nebuvo pasakyta, todėl įsikūrė sąjūdis. Jo misija labai paprasta – išsaugoti Lietuvos miškus ateities kartoms, kad mūsų miškininkystė ir toliau būtų vertinama Europoje”,- teigė jis.   

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pabrėžė, kad reforma be diskusijos – prasta reforma. Jo nuomone, reikia  diskutuoti ir ieškoti kompromiso, atsakyti į Sąjūdžio iškeltas nuostatas.  Visų pirma, reforma neturi sugriauti girininkijų, nes jau girdėti, kad ateityje jų liks apie 300, arba maždaug pusšimčiu mažiau.

Rūpesčių kelia ir urėdijų turto išsaugojimas, ar jis nebus išgrobstytas, kas vadovaus VMU regioniniams padaliniams, kokie numatomi kirtimai, ar bus atstatytas  miškininko profesijos prestižas ir pan. Kalbėdamas apie medienos rezervų iš valstybinių miškų didinimą jis akcentavo, kad  išsamios diskusijos šiuo klausimu nebuvo ir į jį reikia atsakyti.

Pranešimą apie miškų naudojimo intensyvumą Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse perskaitė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentas, dr. Albinas Tebėra ( vaizdinė medžiaga pridedama). Mokslininkas dėl Lietuvos miškų nusiteikęs optimistiškai – pagal dabartines kirtimo, miško išteklių didėjimo ir prieaugio tendencijas galime prognozuoti, kad ir po 100 metų turėsime brandžius  medynus.

Konferencijoje taip pat pasisakė ir diskutavo Miškų instituto atstovas, dr. Marius Aleinikovas, biržos “Baltpool” prekybos biokuru vadovas Vaidotas Jonutis, Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas, buvęs Seimo narys Valdas Vasiliauskas, filosofas Krescencijus Stoškus ir kiti.

Tiesioginė konferencijos transliacija: https://www.youtube.com/watch?v=R9A3L8bkrOY

www.miskininkas.eu inf.