Pavasarį keturratininkai raginami aplenkti miškus

Pavasarį keturratininkai raginami aplenkti miškus

Pražydus pavasariui miškuose ir paupiuose nepageidaujami net ir drausmingiausi keturratininkai. Priežastis paprasta. Pasak Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus Karolio Mickevičiaus, šių transporto priemonių keliamas triukšmas trikdo miško gyvūnų ir paukščių natūralų veisimosi ritmą.

„Važinėdami ne tam skirtais keliais keturračiai niokoja miško paklotę, sunaikina gyvūnų buveines, augaliją, darko kraštovaizdį ir pan. Kitaip tariant, akivaizdi žala yra didelė, o neakivaizdi – dar didesnė“, – pabrėžia K. Mickevičius.

„Žalą daro tie keturračių vairuotojai – adrenalino medžiotojai, kurie laksto (ne važiuoja ramiai, o būtent „sportuoja”, kiek techninė galia leidžia)  kur sumanę: per želdinius, per tam nepritaikytus takus, niokodami samanas ir uogienojus, darkydami gruntinius miško kelius. O ypač kai lenktyniauja bekelės ir purvynų mėgėjai pažliugusiais keliais per polaidžius. Be to, triukšmingi riaumojantys keturračiai ilgam sutrikdo ramybę gyvūnams, ypač jei tas vyksta žvėrelių ir paukščių veisimosi metu“, – Valstybinės miškų tarnybos direktoriui pritaria Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis.

Pagirių karjere – saugu ir ekstermalu

Iš valdžios institucijų ne kartą viešai nuskambėjo siūlymas keturratininkams rinktis karjerus, specialias trasas ir kitas šiai pramogai pritaikytas teritorijas. Svetainė www.miškininkas.eu pasidomėjo, kiek tokių vietų Lietuvoje esama, ką jos siūlo, ar išties yra populiarios tarp keturratininkų.

Vilniaus rajono Pagirių seniūnijoje nuo sovietmečio veikia klubas, kuris užsiima motociklų sportu. Bendradarbiaudama su šiuo klubu bendrovė „Pagirių Nesta“ nenaudojamuose karjeruose iki jų rekultivacijos prieš kurį laiką įrengė trasas ir leidžia važinėti sporto entuziastams.

„Keturratininkams nepatinka važiuoti lygiu keliu, jiems norisi egzotikos ir adrenalino, kalnelių ir pakalnių. Karjere, kai iškasamos naudingos medžiagos ir baigiasi jo eksploatacija, dar nesutvarkytoje teritorijoje išties galima pasivažinėti ekstremaliai“, – pastebi  Gintas Zybartas, UAB „Pagirių Nesta“, eksploatuojančios Pagirių žvyro karjerą, vadovas. Didžiuliame Pagirių karjere yra trys trasos.

Jo žodžiais, pramoga populiari. „Jos mėgėjams nėra blogo oro, tik bloga apranga, jie važiuoja visais metų laikais, nesvarbu, ar šviečia saulė, ar gausu sniego, ar tenka minkytis purve, – šypsosi G. Zybartas. – Nors visos sporto šakos, išskyrus gal šachmatus, pavojingos, motociklų ir keturračių sportas yra tarp pavojingiausių. Profesionalūs sportininkai sugeba suderinti teigiamus pojūčius ir saugumą. Vis dėlto  važinėti paprastais keliukais pavojinga, nes gali išbėgti žvėris, pasitaikyti kita transporto priemonė ar žmogus, todėl saugiau treniruotis ar adrenaliną gaminti tam pritaikytose trasose“.

„Pagirių Nesta“ vadovas mano, kad bendradarbiavimas tarp valstybinių institucijų ir privataus sektoriaus turėtų būti glaudesnis. „Valstybė daugiau dėmesio skiria toms sporto šakoms, kuriose šalies sportininkai pasiekia aukštų rezultatų. Mano nuomone, reikia leisti visiems pasireikšti ir sudaryti visiems vienodas sąlygas. Jei būtų įrengta pakankamai trasų, keturratininkai negadintų miškų, kelių, Kuršių nerijos“, – mano įmonės vadovas.

Nors šalyje ir esama karjerų, įsileidžiančių keturratininkus, valdžios siūlymas jiems persikelti į karjerus yra keistokas. Visų pirma – tai privačios teritorijos, kuriose vykdoma ūkinė veikla. Norint kad darbas ir teikiama paslauga nesikirstų ir vyktų saugiai, tam reikalinga atskira teritorija, kurioje jau nėra kasėjų technikos. Net ir pritaikytuose karjeruose pasitaiko, kad koks nors pasiklydęs keturratininkas išlekia iš trasos. Tuomet adrenalinas sukyla ne tik jam.

Populiaresnė tarp motociklininkų

Šalia Vievio, Bukiškių kaime, atokioje vietoje nuo gyvenvietės, supamos nuostabios gamtos, taip pat įrengta trasa. Ji labiau skirta sportininkams, pasirinkusiems enduro ir krosinius motociklus, tačiau priima ir pageidaujančius keturratininkus.

„Aš ir pats prieš kurį laiką esu važinėjęs keturračiu ir žinau, kad kiekvieną kartą norisi ko nors naujo, dar neišbandyto. Tas noras ir veda keturratininkus į pelkes, miškus. Tokia trasa, kaip mūsiškė, jiems įdomi tik kartą, pravažiavo – ir jau gana. O štai enduro ar motokroso sportininkams čia gerai ir įdomu. Tačiau pastaruoju metu, kai pradėta rengti daugiau reidų, pastebimas ir keturratininkų pagausėjimas, tačiau iki populiarumo dar toli“, – aiškina trasos savininkas Giedrius Medelis.

Norint pritraukti daugiau tokios pramogos mėgėjų, tektų dažnai keisti trasos konfigūraciją, tačiau tuomet, gerokai padidėjus išlaidoms, labai padidėtų paslaugos kaina. „Apskritai šios trasos įrengimas neatsipirko ir nežinia, ar iš viso atsipirks. Ji nuo 2005 metų atsirado dėl dviejų dalykų: esu prijaučiantis ir žemė nederlinga, akmenuota, čia nieko kito nepadarysi“, – prisipažįsta G.  Medelis.

Ne tik nuomoja keturračius

Bukiškių kaime siūloma išbandyti dvi trasas keturračiams. Kliūčių trasa yra įrengta fermos patalpose ir driekiasi fermos stogais bei vidaus patalpų labirintais. Iš kliūčių trasos galima patekti į 8 km ilgio greituminę trasą, kuri vingiuoja įvairiais takais, driekiasi per nedidelę pelkę, kalvomis bei per  kitas natūralias ir dirbtines kliūtis. Čia su savininko keturračiais bei keturračių trasa netoli Vievio galima važinėtis bet kuriuo metų laiku.

Keturratininkai laukiami ir Jonavos rajone „Lokės pėdoje“. Nuotykių parko internetinėje svetainėje skelbiama, jog čia yra net trys – motosafaro, safario ir turistinė – trasos, besiskiriančios savo ilgiu. Įveikus techniškai sudėtingą, su stačiomis įkalnėmis ir nuolydžiais, duobėmis, brūzgynais ir kemsynais motosafario trasą, toliau galima palenktyniauti su vėjeliu safario trasoje ar leistis į dviejų etapų 60 km turistinę trasą.

Ne tik išsinuomoti dvivietį CFMOTO keturratį, bet ir sudėlioti maršrutus siūlo ir „Lapių takai“ Glitų kaime, Trakų rajone. Maršrutai yra trijų skirtingų ilgių: 20, 30 ir 50 km., o klientui pageidaujant paslaugos tiekėjai maršrutą gali sudaryti pagal jo norą miško keliukais ir smagiais žvyro keliais.

Nė kiek neabejojame, kad kruopščiau paieškoję, rastume dar ne vieną pasiūlymą pralėkti su vėjeliu ar išbandyti ištvermę bei įgūdžius sudėtinguose maršrutuose. Siūlome rinktis juos ir pavasarį nedrumsti palikuonių besilaukiančių žvėrių bei perinčių paukščių ramybės.

Augustė Teiberytė