Pavasarį vėl purkš pajūrio ir Varėnos pušynus bei stabdys kenkėjų plitimą

Pavasarį vėl purkš pajūrio ir Varėnos pušynus bei stabdys kenkėjų plitimą

Pajūrio ir Varėnos pušynus užpuolus vienuoliui verpikui, šį pavasarį planuojama nupurkšti beveik 6000 ha miškų ir taip išgelbėti medžius nuo šio kenkėjo bei sustabdyti jo plitimą į sveikus masyvus, informavo Valstybinė miškų urėdija (VMU). Verpiko vienuolio ir žievėgraužio kenkėjų pažeistus plotus jau apžiūrėjo VMU, Aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai.

Pavasarį purškimus numatoma vykdyti VMU Veisiejų regioninio padalinio Stalų ir Veisiejų girininkijose 1600 ha plote, Varėnos regioninio padalinio Marcinkonių ir Perlojos girininkijose -1900 ha plote, Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės ir Nidos girininkijose – 2400 ha plote.     

„Pernai Kuršių nerijoje buvo purkšti pušynai, kurių spyglius vienuolio verpiko vikšrai nugraužė 2018 metais – akivaizdu, kad šis purškimas pasiteisino. Jei tų pačių medžių spyglius kenkėjai nugraužtų pakartotinai, dalis Kuršių nerijos pušynų – apie 400 hektarų – būtų išdžiūvę negrįžtamai. Specialistai nuolat stebi situaciją ir turi reaguoti greitai“, – teigia VMU direktorius Valdas Kaubrė. 

Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje pernai buvo nupurkšta 2000 ha pušynų: šioje vietoje masinis kenkėjų židinys buvo aptiktas jo formavimosi metu ir nupurkšti plotai, nepažeisti dar ankstesniais metais, todėl rizika žūti medynams buvo mažesnė. Tačiau Stalų girininkijoje vienuolio verpiko židinys formavosi labai greitai ir kilo didelė grėsmė, kad jis išplis į aplinkinius miškus.

Purškiant vienuolio verpiko židinius biologiniu preparatu, kuris veikia jo vikšrus tik tam tikroje augimo stadijoje, visi kenkėjų vikšrai nežūva. Esant palankioms gamtinėms sąlygoms, kokios buvo 2019 metais, židiniai sumažėja, bet plinta toliau, todėl būtini pakartotiniai purškimai.

Šiemet Valstybinė miškų tarnyba pakartotinai vykdys purškimus Juodkrantės ir Stalų girininkijose, kur verpikas vienuolis ir po purškimo išplito į gretimus plotus. Be to, buvo aptikta ir naujų židinių, kur jų anksčiau nebuvo. Juodkrantės girininkijoje nuo šio kenkėjo invazijos 2019 m. jau  žuvo 7,2 ha medynų. Prognozuojama, kad dėl labai karštos ir sausos vasaros bei šiltos žiemos šis kenkėjas plis labai sparčiai.

„Sveiko medžio spygliams nugraužti reikia apie 1200 vikšrų. Kuršių nerijoje yra pušynų, kurių spygliai apgraužti pernai, tad šiemet gali pakakti ir apie 400 verpiko vienuolio vikšrų, kad retose pušų lajose neliktų spyglių. Sulaukę palankaus oro vikšrai pradės ristis iš kiaušinių ir ropos į medžių lajas. Kadangi pavasaris gali būti ankstyvas, todėl ir verpikų vikšrai gali pradėti anksčiau maitintis. Smarkesnis vėjas mažus vikšrus perneša nuo vieno medžio ant kito – taip jie plinta naikindami sveikus medžius. Paprastai vienas kenkėjų židinys vystosi keletą metų“, – aiškina Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas.

Anot specialisto, viena didžiausių verpiko vienuolio invazijų Lietuvoje buvo prieš 25-30 metų. Tuomet kenkėjas sunaikino net po medžiais augusią žolę. V. Vasiliauskas atkreipė dėmesį, jog dabar kenkėjas elgiasi netipiškai: jei anksčiau nekliudė kalninės ar bankso pušies, tai pastaraisiais metais puola ir jas.

VMU specialistai įvertino ir žievėgraužio tipografo žalą Kuršių nerijos pušynams. Nors pernai rugsėjį Juodkrantėje buvo atlikti atrankiniai sanitariniai kirtimai, vėl pastebėti nauji kenkėjų apnikti medžiai. Dėl šiltos žiemos gruodį po žieve buvo randama gyvų žievėgraužio tipografo lervų. Šių kenkėjų žindiniai plinta ir Raganų kalne, ir Juodkrantės sengirėje.