Piliakalniai

MARŠRUTAS

VILKAVIŠKIO KRAŠTO ISTORIJOS LIUDININKAI

Vilkaviškio kraštas garsus ne tik nuostabiomis lygumomis ir aukštumomis, istorijos ir kultūros paminklais, Lietuvai nusipelniusiais, garsiais žmonėmis, bet ir praeities istoriją menančiais piliakalniais…

1  Piliūnų piliakalnis (Pilviškių seniūnija)

Piliakalnis yra už 3 km nuo Pilviškių, kairėje pusėje kelio į Piliūnus, prie Rausvės tilto. Piliakalniui įrengti panaudota iškilusi lauko aukštumos dalis kairiajame Rausvės krante, kuri supa piliakalnį iš pietų ir rytų. Šiaurine pašlaite eina kelias, o iš vakarų plyti dirbami laukai. Iš lauko pusės piliakalnis yra 4 m aukščio. Ariamame lauke į vakarus nuo piliakalnio rasta lipdytos, rauplėtos ir lygiu paviršiumi keramikos.

2  Misviečių piliakalnis (Šeimenos seniūnija)

Misviečių piliakalnis (Kapkiemis) įrengtas aukštumos kyšulyje, 2,4 km į pietvakarius nuo Obelupio ir Širvintos (Senaširvintos) santakos, 1,1 km į šiaurės rytus nuo Šukių piliakalnio ir 0,65 km į pietryčius nuo Kaukakalnio kaimo kapinių, Brideikio dešiniajame krante. Į rytus nuo piliakalnio esančioje aukštumoje yra gyvenvietė – Misviečių kaimas. Ji yra palyginti lygiame lauke. Piliakalnyje yra senosios kapinės, todėl piliakalnis ir vadinamas Kapkiemiu. Piliakalnis apardytas jame buvusių kaimo kapinių, ant pylimo stovi kryžius. Į rytus nuo piliakalnio, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos, geležies gargažių (išdegusios ir sulipusios į gabalus anglys).

3  Šukių piliakalnis (Šeimenos seniūnija)

Šukių piliakalnis yra Brideikio kranto kyšulyje. Iš šiaurės ir vakarų jį juosia Brideikio upelis, iš pietryčių – gretima aukštuma. Piliakalnyje rastas akmeninis laivinis kirvis ir gruoblėtos keramikos. 1965 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Pasakojama, kad piliakalnyje buvo požemiai, skylė, o į pietryčius nuo piliakalnio – akmenų grindiniai. Teigiama, kad dvarininkas Skomėkis nukasęs visą piliakalnio viršų, 3-4 m aukščio, mat jam prisisapnavę, kad piliakalnyje prisėta daug pinigų. Taip pat nurodoma, kad ūkininkas, norėdamas išplėsti savo pievą, upelio vagą nukreipęs pačia piliakalnio papėde, dėl to pradėjo griūti piliakalnio šlaitas.

4  Virbalio piliakalnis (Virbalio seniūnija)

Pasiekiamas keliu Virbalis–Vištytis. Dar vadinamas Virbalgirio piliakalniu arba Paskendusiu dvaru. Manoma, kad šiame piliakalnyje kadaise buvę stebuklų, vaidenosi. Rasta senovinių iškasenų, žmonių kaulų, trinamosios girnos.

5  Piliakalnių piliakalnis (Bartninkų seniūnija)

Piliakalnių piliakalnis – tai buvusi V-XII a. gyvenvietė ir pilis su priešpiliu. Piliakalnis yra į pietus nuo Piliakalnių kaimo, kairiajame Aistos krante. Manoma, kad čia buvo kunigaikščio Margirio pilis. Netoli piliakalnio esantys Margų ir Pelenių kaimai, bei kai kurie kiti faktai leidžia daryti prielaidą, kad taip ir yra. Jo papėdėje rasta V-XIV a. įtvirtintos gyvenvietės liekanų. 1961 m. Istorijos instituto archeologai ištyrė dalį aikštelės ir gyvenvietės. J. Basanavičius piliakalnį laikė Pilėnų pilies vieta. Savo nuomonę jis rėmė netoli esančiu Pelenių k. pavadinimu. Pasakojama, kad piliakalnio pylimo išorinis šlaitas buvęs išgrįstas akmenimis, kuriuos nurinkęs Piliakalnių dvarininkas ir pasistatęs tvartą. Taip pat vietiniai žmonės pasakoja, kad keliose vietose piliakalnį bandęs kasinėti J. Basanavičius, kuris radęs ornamentuotų šukelių. Radiniai piliakalnyje: geležinis peiliukas, yla, žalvarinės plokštelinės segės, žiedai, įvijos, moliniai verpstukai, akmeninis galąstuvas, lipdyta gruoblėtu paviršiumi ir žiesta keramika. Visi radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Šiuo metu tai vienas iš patraukliausių Marijampolės apskrityje visuomenės ir turistų lankomų objektų. Piliakalniui apsaugoti nuo neigiamos turistų įtakos įrengtas lankymo takas ir poilsiavietė.

6  Šakių piliakalnis (Pajevonio seniūnija)

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Jevonio kairiajame krante. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Pasakojama, kad tai buvusi Perkūno šventykla. Nuo stogastulpio esančio prie Šv. Jono upės (Jevonio), iki Šakių piliakalnio yra gražus upelio slėnis su stačiais vagos krantais, bei vietomis, kur galėjo būti dar dvi pagonių šventyklos.

7  Ragaišių piliakalnis (Pajevonio seniūnija)

Maždaug 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnio arba dar kitaip rašytiniuose šaltiniuose minimo Pilies kalno, stūkso Juodkalniu arba Aspertavu vadinamas Ragaišių piliakalnis. Archyvinėje medžiagoje minima, jog ant Juodkalnio buvo akmuo su ženklais, o pagal padavimą, čia nuskendę bažnyčios varpai, kurie skamba iki šiol. Juodkalnis dar buvo vadinamas apsauginiu – Sargybų piliakalniu, kuriame pavojaus laužams suliepsnojus, visi gyventojai rinkdavosi į Pilies kalną. Sekant padavimu, senovėje Sargybų piliakalnis buvęs požeminiais tuneliais sujungtas su Žinyčios kalnu (kur dabar stovi Pajevonio bažnyčia), o šis tokiu pat tuneliu sujungtas su Pilies kalnu. Prie pat Ragaišių piliakalnio išlikę ir vėlyvesnės istorijos pėdsakai – karinių bunkerių griuvėsiai.

8  Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnis (Pajevonio seniūnija)

Pajevonys nuo seno garsėja savo gražiomis apylinkėmis. Viena iš tokių lankytinų vietų – Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnis su senovės gyvenviete, įrašytas į respublikinės reikšmės Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Dar šis piliakalnis yra vadinamas Pilies kalnu. Pajevonio piliakalnis stūkso didžiuliame tarp Skardupio ir Ėglupio upelių esančiame kranto kyšulyje. 1963-1964 m. Lietuvos Istorijos instituto ir Vilniaus universiteto archeologų grupė, vadovaujama P. Kulikausko, atliko pirmuosius archeologinius piliakalnio kasinėjimus. Buvo tirta piliakalnio aikštelė ir nedidelė dalis gyvenvietės. Kasinėjimų metu buvo rasta papuošalų – žalvarinių segių, įvijinių žiedų, smeigtukas, įvija su pakabučiais ir kt. Visi radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Pagal rastas Romos monetas, keramiką ir kitus dirbinius nustatyta, kad Pajevonio piliakalnis su gyvenviete buvo įrengti ir naudoti jau pirmaisiais mūsų eros amžiais, užėmė labai didelį plotą, buvo gerai įtvirtinti ir vaidino svarbų vaidmenį to meto prekyboje. Prie piliakalnio yra stendas – seniūnijos žemėlapis, piliakalnio istoriją atspindintis stendas bei ,,Šauklio” skulptūra.  

9  Dabravolės piliakalnis (Pajevonio seniūnija)

Važiuojant nuo Pajevonio Vištyčio link, maždaug 7 kilometre, matyti masyvi kalva. Tai Dabravolės piliakalnis. Piliakalnis su senovės gyvenviete yra pripažintas archeologijos paminklu. Archeologijos paminklo teritoriją sudaro piliakalnis su vakarinėje papėdėje esančia senovės gyvenviete. Pietiniuose pakraščiuose ir šlaituose aptinkama kultūrinio sluoksnio pėdsakų, rasta gruoblėtu paviršiumi lipdytos keramikos. Piliakalnis apardytas arimų, aikštelės pakraščiuose iškasti II Pasaulinio karo apkasai. Jis dirvonuoja, rytinis šlaitas apaugęs praretintais lapuočiais. Šiaurės rytų ir pietryčių šlaituose įrengti laiptai. Piliakalnio papėdėje, tarsi pabrėždama jo didingumą, išsikerojo daugiakamienė liepa. Iš jos kelmo išsišakojo net 37 kamienai.

10  Pavištyčio I piliakalnis (Vištyčio seniūnija)

Pasiekiamas iš kelio Žirgėnai-Pavištytis-Kregždžiai. Nuo jo atsiveria įspūdinga panorama į ketvirtąjį pagal dydį Lietuvoje Vištyčio ežerą ir gretimus, kur kas mažesnius Grabausko ir Odrinį ežerus. Pavištyčio I piliakalnio teritorijoje išlikę Pirmojo Pasaulinio karo apkasai. Papėdės gyvenvietės teritorijoje rasta perdegusių akmenų, grublėtos ir lygios keramikos.

11  Pavištyčio II piliakalnis (Vištyčio seniūnija)

Yra vos už 0,5 km nuo Pavištyčio I piliakalnio, pasiekiamas keliu Pavištytis-Pavarteliai, pietiniame Vištytgirio miško pakraštyje. Čia atsiveria vaizdas į aukščiausias Sūduvos kalvas – Pavištyčio (282,4 m.) ir Dunojaus (285 m.). Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, jo aikštelėje išlikę pylimų, šiaurinėje jo papėdėje būta gyvenvietės, kurioje rasta lygiosios keramikos.

12  Vištyčio piliakalnis (Vištyčio seniūnija)

Vištyčio piliakalnis stūkso 2 km į pietus nuo kelio Vištytis–Kalvarija. Piliakalnis yra 20 metrų aukščio, stačiais 35–40 laipsnių šlaitais. Apie piliakalnio atsiradimą vietiniai gyventojai pasakoja padavimą. Sakoma, jog toje vietoje kažkada buvo didelis dvaras. Jis priklausė žiauriam ponui Kakeraičiui. Šis už mažiausią nusikaltimą baudžiauninkus bausdavo ir net žudydavo. Ponas turėjo tris dukteris. Iš visų gražiausia buvo jauniausioji duktė, vardu Pilė. Visi stebėdavosi, išvydę jos nepaprastą grožį. Ir pamilo gražuolę Pilę vienas jaunas dailus to pono baudžiauninkas Mindaugas. Pilė taip pat neliko abejinga šauniam jaunikaičiui.

Sužinojęs, kad Pilė pamilo baudžiauninką, tėvas labai supyko ir liepė budeliams nuplakti Mindaugą. Tie jį mirtinai užplakė. Ponas įsakė baudžiauninką palaidoti taip, kad nė žymės neliktų. Sužinojusi apie tai, Pilė verkė, rankas laužė, o naktį išėjo kapo ieškoti. Atradusi nutarė mylimajam amžiną kapą supilti. Dieną, užsidariusi savo kambaryje, verkė, o naktį su prijuoste žemę nešė ir kapą pylė. Žmonės pradėjo kalbėti, kad Mindaugo kapas stebuklingai auga. Pagaliau Pilė supylė aukštą kalną ir netrukus mirė. Nuo to laiko kalną ėmė vadinti Pilės kalnu, arba Piliakalniu.

13  Kaupiškių piliakalnis (Vištyčio seniūnija)

Piliakalnis įrengtas didelės kalvos viršūnėje. XIX a. minimi buvę pylimai. Pietvakarinėje ir šiaurinėje piliakalnio papėdėse, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta gruoblėtos ir lygios keramikos. Piliakalnis nelieka nepastebėtas. Jis yra 16 m aukščio, o nuo piliakalnio matyti gražus gamtos peizažas. Manoma, kad Kaupiškių piliakalnis susijęs su baltų gentimis. Todėl, 2011 m. rugsėjo mėn. baltų dienai paminėti ant Kaupiškių piliakalnio buvo uždegtas laužas baltų vienybės proga. Ant piliakalnio buvo sukrautas akmenų aukuras tam, kad nebūtų išdegintas piliakalnio paviršius. Šią idėją sugalvoję aktyvistai norėjo, kad nuo kalno matytųsi buvusios prūsų žemės, netoli – ir kaimynai lenkai. Laužo uždegimas tarsi tradicija, kuri sukviečia ne tik visus vilkaviškiečius, bet kartu ir kaimynus iš Šakių bei Marijampolės.

14  Rementiškių Šapalų piliakalnis (Klausučių seniūnija)

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Šešupės kairiajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu. Jis žinomas ir Matarnų, Slabadų, Zaliesės, Sūduvos bei Šapalų vardais, dar vadinamas Prancūzų kapu. Apsukus pusę didelio Šešupės vingio ties Matarnų kaimu, kairiajame krante galima aplankyti Rementiškių piliakalnį – dvarvietę. Jo žvalgymo metu išsiaiškinta, kad tai ariamo lauko dalis be jokių dirbtinių įrengimų. Arimo paviršiuje rasta stambių senoviškų plytų, čerpių nuolaužų, keli smulkios žiestos keramikos fragmentai. Iš jų sprendžiama, kad 16–17 a. čia stovėjęs dvaras.

VšĮ Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras, J. Basanavičiaus a. 7, Vilkaviškis, tel. 8 342 20525, info@vilkaviskisinfo.lt, www.vilkaviskisinfo.lt

[Show slideshow]