Pokario partizaninio judėjimo pėdsakai Švenčionėlių miškų urėdijos teritorijoje

Pokario partizaninio judėjimo pėdsakai Švenčionėlių miškų urėdijos teritorijoje

Artėjant Lietuvos valstybingumo šimtmečiui vis dažniau prisimename pokario partizanines kovas, dažniau dega žvakutės prie paminklų žuvusiems partizanams. Pabandžiau pasigilinti į partizaninių kovų istoriją Švenčionėlių miškų urėdijos teritorijoje.

Daugumai darbingo amžiaus vyrų 1944-aisiais ar 1945-ųjų pradžioje tebuvo du keliai: į frontą ar į Sibirą. Okupacinė armija prievarta pildė savo gretas užgrobtų teritorijų gyventojais. Žinia, į frontą laisva valia nieks nenorėjo, tad beliko slėptis nuo prievartinio verbavimo. Dauguma kaimų apaugo bunkeriais. Jie buvo kasami miškuose gal už puskilometrio nuo sodybų. Čia vyrai slėpdavosi kaimuose siaučiant stribams ar okupacinei armijai.

Jei ėmimo į armiją vajai užsitęsdavo, vyrai namo negrįždavo savaitėmis ar mėnesiais. Dar ir dabar nemažai tokių bunkerių nesunkiai randami netoli kaimų, senesni gyventojai dar įvardina, kur slėpėsi Jonas, kur Petras ar Antanas.

Palaipsniui atėjo suvokimas, kad ramaus gyvenimo namuose jau nebebus. Kažkurių besislepiančiųjų šeimos sulaukė represijų – iškeliavo į Sibirą. Būtent tokioje situacijoje vyrams teliko glaustis prie partizanų. Sunku įsivaizduoti, kokia sudėtinga turėjo būti partizanų vadų užduotis. Juk atėjo artojai, palikę plūgą, neartas dirvas, šeimas. Kažkas tikėjosi tiesiog tyliai sulaukti geresnių laikų, kažkas degė kerštu už išžudytas šeimas. Ir tik vienetai mokėjo elgtis su ginklu… Net atsisakyti tokio kovotojo, pasiųsti jį namo buvo neįmanoma, juk pats pražus ir kitus išduos.

Partizaninį judėjimą Švenčionių krašte koordinavo 1944 m. spalio 22 d. įkurta Tigro rinktinė. Susijungus kelioms Aukštaitijos partizanų rinktinėms, 1945 m. rugpjūčio mėnesį buvo suformuota Vytauto apygarda. Tuo metu vien Labanoro girioje buvo 6 dideli bunkeriai – apie 450 partizanų.

Dabar, remiantis www.genocid.lt ir kita medžiaga, Švenčionėlių miškų urėdijos teritorijoje (neįskaitant miestų, gyvenviečių, kapinių) galima surasti 10 paminklų, susijusių su partizanine veikla, partizanų žuvimo vietomis. Tuo tarpu miškuose žeminių vietų, jau apaugusių medžiais, bet dar su nieko nesupainiojamų – kelis, gal ir keliolika kartų daugiau.

Paminklų, atmintinų vietų, susijusių su partizaniniu judėjimu Švenčionėlių miškų urėdijos teritorijoje, sąrašas

Adutiškio girininkija, 90 kvartalas. Antanų miškas

Kryžius ir atminimo lentos. 1945 m. sausio 1 dienos kautynėms, žuvusiems bei čia palaidotiems partizanams atminti. Paminklo autorius J. Jakštas.

Antaliedės girininkija, 27 kvartalas. Kiauneliškio miškas

Margio bunkerio, Labanoro (Kiauneliškio) mūšio vieta, paminklai žuvusiems.

Antaliedės girininkija, 27 kvartalas. Kiauneliškio miškas

Kauno bunkerio vieta, Labanoro (Kiauneliškio) mūšio vieta, paminklai žuvusiems.

Antaliedės girininkija, 46 kvartalas. Labanoro giria, Balto ežežero pakrantė

Paminklas Labanoro girioje žuvusiems Vytauto apygardos Tigro rinktinės partizanams bei Girutiškio bunkeryje žuvusiems partizanams.

Labanoro girininkija, 44 kvartalas. Labanoro giria (ties Pagaigalės kaimu)

Paminklas 1951 m. kovo 19 d. čia buvusiame bunkeryje žuvusiems partizanams atminti.

Lakajos girininkija 20 kvartalas. Baranavos miškas

Kryžius 1945 m. pavasarį čia žuvusio partizano Martyno Vaidoto Salmino atminimui

Modžiūnų girininkija, 509 kvartalas. Kasčiukų miškas

Lietuvos kario kryžius čia palaidoto 1945 m. birželio 20 d. žuvusio neatpažinto partizano atminimui

Švenčionių girininkija, 362 kvartalas. Kačėniškės miškas

Lietuvos kario kryžius 1952 m. kovo 27 d. šioje vietoje žuvusiems Rytų Lietuvos srities vado pavaduotojo Vinco Žaliaduonio-Cezario, jo adjutanto Mykolo Cicėno-Erškėčio ir partizanų rėmėjo Mykolo Vaiškūno atminimui.

Švenčionių girininkija, 392 kvartalas. Kačėniškės miškas

Darinės bunkerio vieta. Informacinis stendas ir tipinis atminimo ženklas. 1948 m. kovo 16 d. šioje vietoje žuvusiems Tigro rinktinės partizanams atminti.