Premjerui – medienos verslo prašymai

Svetimžemių sumedėjusių augalų natūralizacija Lietuvoje
balandžio 9, 2018
VMU tikslai – tinkama miškų priežiūra ir nuolatinis tobulėjimas
balandžio 10, 2018

Premjerui – medienos verslo prašymai

Balandžio 5 d. Klaipėdoje viešėjęs premjeras Saulius Skvernelis buvo supažindintas su Medienos produktų gamybos inovacijų klasterio pusės milijardo eurų investiciniais planais ir išgirdo prašymą patvirtinti tvarką, kad pirmajame medienos aukcionų rate galėtų dalyvauti tik gamintojai, nepriklausomai nuo jų dydžio.

Akcentuojama, kad dabar tokia tvarka esą galioja visoje Europos Sąjungoje ir tik Lietuva leidžia neribotai išvežti žaliavą taip nesukuriant jokios pridėtinės vertės.

Klaipėdos rajone Vakarų medienos grupės ketinamas statyti MDP fabrikas bei koncerno SBA logistikos centras ir baldų komponentų gamykla yra tik dalis šio sektoriaus Lietuvoje suplanuotų artimiausių metų investicijų.

1740 darbo vietų

„Vakarų medienos grupės“ (VMG) Stebėtojų tarybos pirmininkas Sigitas Paulauskas teigė, kad medienos perdirbimo ir baldų gamybos sektorius iki 2022 metų yra pasirengęs investuoti per 500 mln. eurų ir sukurti apie 1740 naujų darbo vietų.

Asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas akcentavo, kad jau ir dabar šio sektoriaus eksportas per metus sudaro 2,6 mlrd. eurų arba 11,6 proc. viso bendro eksporto.

„Kietesni už mus tik „Orlen“. Tačiau šiandien sektorius yra išaugęs savo marškinėlius, reikia, kad prasidėtų naujas šuolis. Jau ir vystydamiesi tokiu pačiu tempu kasmet pritrūktume 650 000 kubinių metų medienos drožlių plokštės ir 240 000 MDF (medienos plaušų plokštės – autor. past.)“, – teigė jis. Beinortas detalizavo investicinius planus, kuriuos įgyvendinus būtų galima pasiekti minimą šuolį.

Naujojoje Akmenėje VMG numato pastatyti MDF ir baldų gamyklas ir galbūt lentpjūvė. Investicijos čia siektų 220 mln. eurų. Tai esą būtų labai panašus projektas į tą, kurį VMG realizavo Baltarusijoje, Mogiliove, kai Gedimino Kirkilo vyriausybė neužtikrino žaliavos tiekimo.

Klaipėdos rajone VMG ketina statyti MDP fabriką, o koncernas SBA logistikos centrą ir baldų komponentų gamyklą.

„Vilniaus rajone ateina užsienio investuotojas, kuris MDF fabrikui skirs 80 milijonų eurų.  Kauno LEZ taip pat yra numatytas fabrikas ir logistskos centras“, – dėstė R. Beinortas.

Šie investiciniai planai paskatino ir Medienos produktų gamybos inovacijų klasterio sukūrimą. Jį vasarį įsteigė VMG, SBA koncernas, „Freda“, Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija ir Klaipėdos bei Akmenės rajono savivaldybės, VšĮ „Darnūs miškai“, Privačių miškų savininkų asociacija, Lietuvos miško asociacija.

Prašo sulyginti sąlygas

Pasak R. Beinorto, pasiryžus pagaliau pradėti urėdijų reformą pagaliau buvo pripažinta, kad karalius nuogas ir buvo padarytas milžiniškas darbas.

„Bet jei nepadarysime kitų žingsnių, jis bus tik gražiu prisiminimu. Pernai 1,5 milijono kubinių metrų – trečdalį žaliavos – eksportavome ir atidavėme savo konkurentams, vietoje to, kad perdirbtume. Ir nuo 1997 metų yra tokia tendencija. Oponentai vis sakydavo, kad nėra pajėgumų viską perdirbti. Tačiau Lietuvos eksporte jau kelis metus dominuoja lentpjūvių mediena. Valstybiniai miškininkai iki reformos buvo ryšiais suaugę su eksportuotojais. Buvo sistema ir iš jos pelnomasi. Prisidengiama laisva rinka, bet visuose sektoriuose buvo sukaltos savo vėliavėlės. Mes negalime niekur pirkti, o pas mus vienintelius visi gali pirkti, kai, pavyzdžiui, Vokietijoje net tarp žemių nevažinėja mediena“,  – sakė „Lietuvos medienos“ vadovas. Beinortas pateikė skaičius, kad pernai vien į Latviją buvo išvežta 772 tūkst. kub. m lietuviškos medienos, į Lenkiją – 268 tūkst. kub. m, Kiniją – 171,5 tūkst. kub. m, Švediją – 167 tūkst. kub. m.

Jis priminė, kad Miškų įstatymo 1 str. jau yra nustatyta, jog turi būti užtikrintas racionalus miškų išteklių naudojimas, siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą. Tačiau iki šiol nėra Vyriausybės nutarimo, pagal kurį būtų detalizuota, kurios įmonės savo veikla suteikia tokią naudą.

„Jau buvo rengiamas toks nutarimo projektas ir pagal jį prioritetai tikrai nebuvo suteikti „didiesiems monstrams“,  užtektų 5 darbo vietų ir kurti produktą iš medienos. Aukcionuose yra 15-20 įmonių-perdavinėtojų, o iš viso dalyvauja 80 įmonių, tad konkurencija tikrai būtų užtikrinta“, – sakė R. Beinortas.

„Mes nusipirkę medienos už 100 eurų, sukuriame produkcijos už 1000, iš kurių 600 įvairių mokesčių pavidalu lieka valstybei“, – akcentavo S. Paulauskas.

„Nieko daugiau neprašome nei kad yra Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje – tik vienodų sąlygų“, – teigė AB „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis.

O susitikime dalyvavę Lietuvos privačių miškų savininkų asociacijos atstovai premjerui priminė dar 2014 m. socialdemokrato Algimanto Salamakino iniciatyva įvestą papildomą 5 proc. mokestį nuo parduotos medienos, skirtą neva miškų keliams tvarkyti. Jo dėka esą kasmet rinkai nepatiekiama apie 1 mln. kub. m medienos iš privačių miškų, o tas trūkumas kompensuojamas atsivežant žaliavą iš Baltarusijos.

Ačiū https://www.atviraklaipeda.lt/2018/04/06/premjerui-medienos-verslo-prasymai/

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin