Prie kalėdinių medelių prisilietus Papildyta šakų dalinimo akcija  “Parsinešk Kalėdas į savo namus 2017”

Prie kalėdinių medelių prisilietus

Gruodį šalies miškininkai aprūpina tautiečius vienu svarbiausiu kalėdinių atributų – eglutėmis. Kaip šiemet miškų urėdijoms ir medelynams tai sekasi daryti?

Katedros eglei prireiks 6000 šakų

Vilniaus miškų urėdija kasmet pardavimui nukerta maždaug po 2000 kalėdinių medelių. Šis skaičius daug nekinta, o eglučių  šakų poreikis sparčiai auga – 2014–2015 metais jų parduodavo po tūkstantį ar net kiek mažiau, o štai šiemet pasirašė sutartį paruošti jų 9 tūkst. Tiek jų užsirašė pagrindinių sostinės eglių puošėjai. Katedros eglei pastatyti prireiks 6000, o Rotušės eglei – 1500 šakų.

Kalėdinius medelius Vilniaus miškų urėdija augina beveik 4 ha plote, daugiausia paprastųjų eglių, tačiau stiebiasi nemažai ir baltųjų. Tik paprastosios eglutės ne tokios ir paprastos  – jos formuojamos, tvarkomos, vešlesnės.

 „Šiemet jau lapkričio 2-ąją ir 3-iąją sulaukėme besidominčių eglutėmis, pirmuosius kalėdinius medelius pardavėme iš karto po Vėlinių ir prasidėjo. Iki gruodžio pradžios pardavėme beveik šimtą vazonuose ir kone dvigubai kirstų. Labai populiarėja eglutės vazonuose, kiek yra tinkamų, tiek stengiamės pasodinti – bent 300 tokių vazonuose būtinai paruošime. Anksčiau sodindavome apie metro aukščio, dabar žmonės prašo aukštų eglučių ir vazonuose, sodiname į juos maždaug iki 180 cm  eglutes – aukštesnes būtų labai sunku ir pasodinti, ir įpakuoti, pervežti“, – sakė Vilniaus miškų urėdijos medelyno viršininkė Reda Konstantinavičienė. 

Kraštotvarkos inžinierė pastebėjo, kad pirkėjai vis dažniau prašo kėnių ir sidabrinių eglučių (bet jų neaugina), tapo reiklesni – jiems reikia tik suformuotų, taisyklingų medelių.

Kokios kalėdinių medelių kainos? Pasak  R. Konstantinavičienės, iki pusės metro aukščio kirsti medeliai kainuoja 1,5 euro, 3–4 metrų aukščio – jau 22 eurus, kas pusmetrį maždaug po 3 eurus kaina padidėja.

Pašnekovė neslėpė, kad medelyne yra ir peraugusių eglių, iš jų ruošia šakas. Be tų užsakytų svarbiausioms Vilniaus miesto eglutėms, girininkijos ir medelynas dar kaip ir kasmet paruoš apie 2000 eglučių šakų akcijai „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, jos vilniečiai labai laukia.

O „karščiausia“ prekyba eglutėmis yra dvi savaitės iki šios akcijos – atvažiavusi į aikštelę ryte  R. Konstantinavičienė paprastai jau randa porą laukiančių pirkėjų, 16 val. 30 min. aikštelės uždaryti nepavyksta – žmonės važiuoja srautais.

Kėniai šiemet apšalo

Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija kasmet parduoda 3000–4000 kalėdinių medelių: sidabrinių ir paprastųjų eglių, kėnių, apie 800 – pasodintus vazonuose. Pastaraisiais metais atsiranda eglių bei pušų šakų poreikis. Įvairių kalėdinių – naujametinių kompozicijų bei puokščių kūrėjai pamėgo kalninių pušų šakas – jos pasižymi sodresne žalia spalva spalva, ilgiau išsilaiko spygliai.

Pirmieji pirkėjai, kurie kreipiasi  dar lapkričio viduryje, įsigyja eglutes vazonuose. Ankstyviausieji klientai dažniausiai užsiima mažmenine prekyba, todėl užsako didesnius medelių kiekius iš anksto, dar neprasidėjus kalėdinei karštinei. Iki gruodžio 1d. paprastai būna parduota apie tris ketvirtadalius kalėdinių medelių vazonuose.

Esant didesniam poreikiui bei esant galimybėms (nėra įšalo), beveik kiekvienais metais tenka iškasti papildomą kiekį žaliaskarių. Beje, lapkričio mėnesį pirkėjai apie kirstus medelius nė neklausinėja, žino, kad kirsti miškininkai jų dar nepradėjo.

„Vazonėliuose sodiname ir iki metro aukščio eglutes. Tokias pirkėjai laiko mažomis, perka tik į butus, tačiau pasitaiko norinčių aukštų  – 2 metrų ir didesnių , o tokių neturime – jas ir įsodinti į vazoną,  ir vežti, įpakuoti būtų  daug kebliau. Sidabrinės ir paprastosios eglės vazonuose kainuoja maždaug tiek pat, kaip ir pernai, po 10–15 eurų. Kėnių šiemet nesodinome į vazonus, pavasarį  jie buvo susprogę, spustelėjo  šalnos ir pažeidė, apgadino jų ūglius“, – sakė Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos miško darbininkė ir pardavėja-konsultantė Renata Vaškevičienė. 

Prekybos aikštelė  Vaišvydavoje

Kirsti kalėdinius medelius Dubravos eksperimentinės-mokomosios miško urėdijos darbininkai pradės gruodžio 1 d.,  nuo gruodžio 1-osios atidarys ir prekybos aikštelę  Vaišvydavoje. Joje dominuos kirstos eglutės, kurios paprastai aukštesnės negu  pasodintos vazonėliuose – 2–3 metrų aukščio.

„Dauguma pirkėjų ieško įsigyti  2–3  metrų aukščio kirstų eglučių. Įvairios įstaigos, kavinės, mokyklos paprastai pageidauja dar  aukštesnių – iki 5 metrų aukščio. Yra labai rūpestingai ir išrankiai eglutes besirenkančių pirkėjų  – vienąkart atvažiuoja, neranda kokios norėjo, atvažiuoja ir antrąkart. Savaitgaliais neretai eglutės  pirkti atvažiuoja tėvai su vaikais – šeima pasidaro sau pramogą “, – pasakojo R. Vaškevičienė.

Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos darbininkai kasmet paruošia ir po porą tūkstančių įvairių eglučių ir kėnių, pušų šakų – įsitikino, kad jos paklausios. Didelės kėnių šakos kainuoja po – 1–2 eurus, paprastųjų eglučių šakos kiek pigesnės – 1–1,5 euro. Pagrindinei Kauno miesto eglei kurti iš jų nupirko daugiau kaip 1000 šakų, bet jie – ne vieninteliai šakų tiekėjai šiai miesto puošmenai.

„Jei žmogus perka eglutę ir paprašo šakos, ją duodam nemokamai, o jei kalėdinio medelio neperka, nori tik šakos – tenka mokėti. Bet tokių pirkėjų daug nebūna“, – pastebėjo R. Vaškevičienė.

Ji pabrėžė, kad gruodį urėdijos aikštelė  dirbs kasdien, be laisvadienių. O Kūčių dieną jau nebedirbs visai – išneš likusius medelius už vartų ir paliks. Kam dar reikės, pasiims. Taip ir įprasta.

 Ir kaladėje įtvirtintos eglutės

Kėdainių miškų urėdijos  vyriausiasis miškininkas Kazys Vutencas  sakė, kad įmonė kasmet parduoda po 1000–1500 kalėdinių medelių. Apie hektarą tokių turi pasodinę, ima pardavimui ir iš miško ugdymo kirtimų. Lapkričio mėnesį interesantų nedaug, iš anksto eglutėmis domisi tik pavieniai asmenys.

„Dideliais kiekiais iš mūsų eglučių pirkėjai neperka. Jie aktyviausi apie gruodžio vidurį – tai tik trumpalaikė prekyba.

Daugiausiai parduodama 1,5 metro – vidutinio   aukščio – medelių. O pagrindinė eglučių pasirinkimo taisyklė tokia – gyvenantieji butuose nori neaukštų medelių, metro aukščio eglutė jiems puikiai tinka, o mokyklos, bažnyčios, įmonės ir organizacijos, gyvenantieji nuosavuose namuose nori žymiai aukštesnių medelių“, – sakė K. Vutencas, pastebėdamas, kad pirkėjai  pageidauja vis aukštesnių eglučių – ir nukirstų, ir vazonuose. Kirstos paprastai ir būna didesnės, o vazonuose sodina iki metro aukščio. Turi ir naujovę – kaladėje įtvirtintų eglučių.

Pasak K. Vutenco, parduodamų medelių kainos panašios kaip kitur. Nors kaip valstybinė įstaiga labdaros teikti negali, neišgalinčioms eglučių nusipirkti šeimynoms jų ir padovanoja…

„Šakos namų puošybai po truputi populiarėja. Per tradicine tapusią akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“  jų padovanojama per 3 tūkstančius. Dar nežinau,  ar prekiausime  eglutėmis iki pat Kūčių – dėl miškų urėdijų reorganizacijos procedūrų nuo gruodžio 20 d. laikinai stabdoma miškų urėdijos ūkinė veikla įmonės apskaitai sutvarkyti. Nors paprastai eglučių pirkimas suintensyvėja paskutinėmis prieššventinėmis dienomis. Prekiaudavome netgi Kūčių pusdienį…“

Miškininkų pastebėjimai ir nuotaikos

Pašnekovai pastebėjo, kad vis labiau komerciškėjančios Kalėdos, kai prekyba eglutėmis  įsibėgėja dar iki Advento, jiems yra palankios. Anksčiau eglaičių  pirkti atvažiavę žmonės dažnai sako: „Norim pasidaryti ilgesnę šventę“, tačiau jie patys nelinkę skubėti.

Vilniaus miškų urėdijos medelyno viršininkė R. Konstantinavičienė sakė, kad  kalėdinį medelį išsirenka iš atlikusių neparduotų, o jei tokių nelieka – susikomponuoja iš likusių šakų.

Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos miško darbininkė ir pardavėja-konsultantė R. Vaškevičienė taip pat eglutę puošia ne anksčiu kaip gruodžio 20 d., o dažniausia – Kūčių dieną. Šią tradiciją perėmė iš savo tėvų.

„Nuo vaikystės man išlikęs vaizdas – Kūčių dieną puošiame eglutę. Nesuprantu sakančių: „Anksčiau papuošim eglutę, šventės pailgės“. Jei eglutė atsibos, kokia ten šventė. Pasitaikė, eglutę papuošė gruodžio 1-ąją, iki Kalėdų spygliai nubyrėjo, tad puošė ir antrą“, – sakė R. Vaškevičienė.

Dvejojantiems, rinktis paprastąją  ar sidabrinę  eglutę, jos primena, kad sidabrinės –  tankesnės, ilgiau nenumeta spyglių, bet labiau badosi, paprastosios – labiau kvepia mišku, tradiciškesnės, bet greičiau byra.

 Visi pašnekovai teigė, kad nors eglutės – labai svarbus Kūčių vakarienės ir Kalėdų šventiškumo atributas, ne jos svarbiausios šventinei nuotaikai sukurti. Tam svarbiausia namiškių šypsena, švelnumas, gerumas, nusiteikimas pasakyti vieni kitiems gerų žodžių, palinkėjimų, jaukiai ir jautriai praleisti laiką kartu.

O tai šiemet visiems mūsų šalies miškininkams bus išskirtinai svarbu, mat šventes jie sutinka su didelio nerimo nuotaika – ką jų bendruomenei ir jiems patiems, jų šeimoms atneš reforma, kas bus kitąmet.

„Stengiuosi apie tai negalvoti, mat tada nusvyra rankos ir nieko nesinori daryti“, „Iki Kalėdų – pats darbymetis, o paskui – nežinomybė“, „Geriau apie tai negalvoti, gyventi tik šia diena, kažkaip bus“, – sakė pašnekovai.

 Daiva Červokienė

Kalediniu_medeliu_kainos_2017

2017-12-20 nuo 13 val. akcija visoje Lietuvoje „Parsinešk Kalėdas į savo namus 2017“