Prie užlieto Dvareliškių kaimo – apie miškininkystę saugomose teritorijose

Prie užlieto Dvareliškių kaimo – apie miškininkystę saugomose teritorijose

Simboliška, kad didelio susidomėjimo ir gausių dalyvių sulaukiantis, jau tradiciniu tampantis seminaras – paroda  “Miškininkystė saugomose teritorijose” vyksta išskirtiniame gamtos prieglobstyje. Pernai tinklalapio www.miskininkas.eu su partneriais – Aplinkos ministerija ir  Valstybine saugomų teritorijų tarnyba – organizuotas renginys vyko miške netoli Druskininkų, o šiemet pirmąją spalio dieną jis dalyvius sukvietė prie Kauno marių, į Šlienavą. 

“Esame plačiausioje užtvenkto Nemuno vietoje – šalia po vandeniu likusiu Dvareliškių kaimu, Dvareliškių įlankoje. Kauno marios – tai kultūrinis saugomas kraštovaizdis, prie kurio tvarkymo labai daug prisidėjo miškininkai”,- sveikindama susirinkusius sakė Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė  Eidukaitienė . Dvareliškės – buvęs kaimas Kauno rajone, kairiajame Nemuno krante. Apie 1960 m. jį visiškai apsėmė marios. Užlietų kaimų atminimui čia kuriamas unikalus vandens  skulptūrų parkas – medžio drožėjų sukurti kaimo herojai kyla iš marių nenugalėti nei likimo, nei laiko…   

Nuostabiu kraštovaizdžiu ir būsimomis aktualiomis diskusijomis pasidžiaugė ir kiti renginio sveikintojai – Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Justinas Urbanavičius, Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis, Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius Vaidotas Lygis bei kiti.

Temos – nuo teisėkūros iki kasdienių darbų

Aktualių temų ratas, kaip tvarkysimės saugomų teritorijų miškuose, labai platus. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis seminare kalbėjo, kad turi keistis pamatiniai principai apie miškininkavimo saugomose teritorijose lūkesčius ir realybę.

“Turime iš naujo persvarstyti, kaip tvarkysime saugomų teritorijų miškus, kaip turi keistis pats miškininkystės mokslas, kad galėtume išsaugoti ir vertybes, ir gauti ekonominės naudos. Papildomos pajamos, be medienos,  iš saugomų buveinių dar tik teorija, dar turėtume daugelį verčių įsivesti”,- akcentavo pranešėjas. Jis priminė, kokia yra siekiamybė dėl ES svarbos buveinių ir kokia realybė.

Aplinkos viceministras Danas Augutis informavo, kokias miškininkystės aktualijas ministerija svarsto ir kokie konkretūs sprendimai bus priimti artimiausiu metu. Jis pažymėjo, kad laukia dideli iššūkiai, susiję su klimato kaita, naujais saugomų teritorijų reikalavimais ir naujų plėtra bei nuramino miškų savininkus, kad kitąmet jau startuos kompensacijos už veiklos ribojimus tokiose valdose, taip pat ketinama valdas išpirkti rinkos verte – pinigai iš ES fondų tam jau numatyti. 

Nuo spalio VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekano darbą pradėjęs prof. dr. Vitas Marozas perskaitė pranešimą “Europos Sąjungos svarbos miško buveinių būklės kriterijai”. Mokslininkas išskyrė keturis pagrindinius vertinimo blokus, pagal kuriuos vertinama buveinių būklė ir pažymėjo, kad vertinimo kriterijai dar  kuriami. “Iki šiol ES svarbos buveinių būklės vertinimas buvo atliekamas ekspertiškai. Šiuo metu rengiami ir išbandomi detalūs kriterijai, kurie parengti naudojantis buveinių inventorizavimo metodika, inventorizacijos anketinių duomenų analize, buveinių augalijos aprašymais, tipinių rūšių mokslinių tyrimų duomenimis, gretimų šalių parengtais būklės kriterijais, lauko tyrimų duomenimis”, – kalbėjo jis.

Apie svetimžemius ir invazinius augalus saugomose teritorijose išsamiai papasakojo VDU ŽŪA MEF ir KMAIK lektorius Tadas Vaidelys, apie nuotolinių tyrimų galimybes miško ekosistemų pokyčiams stebėti – prof. Gintautas Mozgeris. Pastarasis pademonstravodirbtinių žemės palydovų duomenis, kuriuose tiksliai matyti miško dangos ir miškingumo raida, akcentavo nuotolinių tyrimų naudojimo galimybes.

Genetinių išteklių išsaugojimo miško sistemose aktualijas aptarė dr. Vidmantas Verbyla, klimato kaitos ir medienos ruošos biokurui klausimus – dr. Albinas Tebėra.

Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas kalbėjo apie kelių priežiūrą  miškuose ir siūlė įrengti stendus, nurodančius, kad jie tvarkomi valstybės ir privačių savininkų lėšomis. Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis pasidžiaugė aplinkos viceministro pažadu, kad miško savininkai sulauks kompensacijų už negautas pajamas  saugomose teritorijose ir jau kelintą kartą priminė, kad pro medžius saugomose teritorijose būtina  įžvelgti žmones.

Seminare, be mokslininkų ir miškininkų, kalbėjo ir gamybininkai, miško darbų rangovai, buvo pademonstruota, kaip mažasis visureigis pjauna žolę šlaituose, mašinų vikšrų bei kitos mažosios technikos galimybės.

www.miskininkas.eu inf.

Nuotraukos Rimondo Vasiliausko