Privataus miško plotą apribojo iki 1500 ha

Privataus miško plotą apribojo iki 1500 ha

Seimas antradienį, liepos 23 d. priėmė Miškų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2288(2), kuriomis nutarta  nuo kitų metų iki 1500 ha apriboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus. Seimo spaudos biuras pranešė, kad už šio įstatymo pataisas balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 5 parlamentarai. Įstatymą dar turės  pasirašyti  Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. 

Pagal Miškų įstatymo pataisas  asmuo ar susiję asmenys galės įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha.

Be to, asmenys galės įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau nei 20 proc. juridinio asmens, kuris nuosavybės teise turi daugiau nei 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. Prieš tai tarnyba  pagal registrų duomenis turės įsitikinti, ar  asmenų turimi ir planuojami įsigyti miškų ūkio paskirties sklypų plotai ar akcijų dalis neviršija nustatyto didžiausio miško žemės ploto.

Miškų įstatymo pataisas inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai: aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas. Dėl šių pakeitimų Seime sulaukta didelių diskusijų, be to, privataus miško ploto ribojimą prieštaringai vertino miško savininkų ir kitos organizacijos. Vienas iš argumentų, kad valstybinių miškų valdytojai ir jau daugiau miškų turintys privatūs savininkai rinkoje turės konkurencinį pranašumą. Beje, nė vienas fizinis asmuo Lietuvoje 1500 ha miško neturi, šią ribą peržengia tik juridiniai asmenys, iš jų ir užsienio bendrovės, pavyzdžiui, Švedijos IKEA. 

Miškų įstatymo pataisomis, kurias palaikė nemažai  smulkių miško savininkų, siekiama išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, lemiančios pernelyg intensyvų miškininkavimą, taip pat sumažinti neigiamą pramoninio kirtimo įtaką kraštovaizdžiui, rekreacijai, bioįvairovei. Be to, pagal Konstituciją valstybė įpareigota rūpintis natūralios gamtos objektų apsauga, prižiūrėti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami saikingai, atkuriami bei gausinami.

www.miskininkas.eu inf.

Nuotrauka Gražinos Banienės