

Profesorius Edmundas Bartkevičius: Kovo 11-ąją Lietuva yra su Ukraina
Profesorius Edmundas Bartkevičius – vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisis kovo 11-ąją dieną liudininkų, kai Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą.
Šiandien, kai kiekvienas rytas prasideda klausimu apie padėtį Ukrainoje, ypatingai juntame, kokia brangi Laisvė ir Nepriklausomybė, su didžiule pagarba prisimename mūsų laisvę gynusius žmones, jų drąsą ir darbus. Vienas iš tokių žmonių – profesorius, biomedicinos mokslų daktaras, buvęs ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas Edmundas Bartkevičius, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje, prisidėjęs ne tik prie miškininkystės puoselėjimo, bet ir atgimusios Lietuvos kūrimo.
E. Bartkevičiaus biografija neatsiejama nuo profesoriaus Vaidoto Antanaičio, 1988-1990-ųjų metų Sąjūdžio Seimo tarybos nario. Nors jis nebuvo signataras, tačiau 1990- ųjų kovo 11 d., praėjus vos valandai kitai po Nepriklausomybės Akto paskelbimo, su keliais kolegomis išskubėjo iš Aukščiausiosios Tarybos rūmų į Vilniaus oro uostą skristi į Maskvą, kad ten Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavime praneštų, jog nuo šiol Lietuva vėl tampa nepriklausoma valstybe. Tą pavyko padaryti 1990 m. kovo 13 d., kai Lietuvos atstovui (lietuviai delegatai buvo sutarę, kad kalbės V. Antanaitis) buvo suteiktas žodis. Net ir tada, kai V. Antanaitis perkaitė tekstą, pasak E. Bartkevičiaus, keli rusų generolai buvo užspaudę profesorių tarpduryje ir grasino išsiųsti ten, iš kur negrįžtama… Gąsdinimų būta. Reikėjo drąsos.

Daugiau nei prieš dešimtmetį E. Bartkevičius V. Antanaičio prisiminimų knygos „Gyvenimo liudijimai“ pratarmėje rašė, kad profesorius pirmiausia – Pilietis, Patriotas, išauginęs, subrandinęs, puoselėjęs ir svarbiausia – drąsiai skelbęs ir įgyvendinęs Lietuvos Nepriklausomybės idėjas, o miškininkų bendruomenė laikė ir laiko jį savo autoritetu ir vedliu, žino, kad ši Asmenybė yra seniai peraugusi profesijos rėmus ir tapusi vienu iš Nepriklausomybės simbolių. Tai liudija ir V. Antanaičio žodžiai: “Prasmingiausias mano gyvenimo laikotarpis praleistas Sąjūdyje ir pirmosiose vyriausybėse. Esu laimingas, kad sulaukiau Atgimimo, Nepriklausomybės. Vien dėl to verta gyventi”.
„Profesorius V. Antanaitis nuo pat pradžių tikėjo Nepriklausomybės idėja, tikėjo pergale. Visada buvau šalia profesoriaus: buvau jo mokinys, jis mane pakvietė pasilikti dirbti Miškų fakultete, o kai Sąjūdis išrinko jį SSSR liaudies deputatu, tapau jo patikėtiniu. Liaudies deputatu prof. V. Antanaitis buvo išrinktas Kauno teritorinėje kaimiškoje apygardoje, jį į deputatus iškėlė tuometinė Lietuvos žemės ūkio akademija ir dar 78 kolektyvai. Visi tikėjo ateitimi, nors niekas nežinojo, kuo baigsis mūsų kova už laisvę“, – prisiminimais dalijasi prof. E. Bartkevičius.
Šiandien, pasak pašnekovo, laisvė ypatingai brangi, kai matome, kas vyksta Ukrainoje… “Turime dėkoti tiems žmonėms, kuriems pavyko atkovoti Nepriklausomybę ir mums pavyko ištrūkti iš blogio imperijos, iš tos sistemos. Dabar matome, kas galėjo atsitikti, jei būtume ten likę. Karas Ukrainoje Kovo 11-osios reikšmę mums padidina keleriopai. Sausio 13-ąją teko pajusti baimę, šiurpulys perbėgdavo per kūną, kai išgirsdavome, kad atvažiuoja rusų tankai, nors niekas nesitraukė ir nebėgo. Mums pavyko, nors aukų neišvengėme, o Ukraina dabar už laisvę moka baisia kaina. Jeigu Ukraina neatsilaikys, nežinia ir kaip mums čia bus… Šiandien, manau, visa Lietuva yra susivienijusi ir siunčia ukrainiečiams ir pasauliui žinią, kad Lietuva yra su Ukraina. Puikiai suprantame, kad kovodami ukrainiečiai gina ir mus. Visą Europos Sąjungą, bet gal mus ir labiausiai… Nereikia pamiršti, kad rusų valdomas Karaliaučius (Kaliningradas) visai šalia, o jo gyventojams, matyt, rūpi susijungti su Rusija. Reikia būti budriems. Palinkėkime vieni kitiems stiprybės: visi, visomis jėgomis, visais būdais, visomis išgalėmis padėkime Ukrainai“, – Kovo 11-osios proga kviečia ir ragina prof. E. Bartkevičius.
www.miskininkas.eu
